herding nerds
gražūs straipsniai. pažįstu tuos žmones ;)
gražūs straipsniai. pažįstu tuos žmones ;)
važiavau šįryt dvirate, palei Goštauto gatvę, pieva-takeliu, nuo Baltojo tilto į Vakarus, gražiai taip važiavau, žiūrau -- priešais atalakia toks didelis šuva, juoda, tipo gal labradoras, ale labai didelis. aha, galvoju, puls ar nepuls vargšo dviratinyko. nepuolė. tada pagalvojau apie du dalykus:
kaip sako virtuvės siena: AKIŲ KONTAKTAS. EMO CORE NA MAXA
nx tu mane sukūrei tokį?
šiandien ir vakar man krito/krenta rankos, stoja širdis ir tėkmė sąmonėj vėluoja kaip pats didžiausias bullettimeas. pradžioje gelbėjo mergaitė, 0300 sakanti pasislink ir šiltai apkabinanti, paskum jau pats vadavausi. nesulauxit.
šiandien norėjau, kad man kas nors parašytų elektroninį laiška. ne roboto pranešimą, ne blogo komentarą, ne prašymą/nurodymą, o laišką. ne dėl to, kad aš koks išskirtinis, svarbus, extra ir Ypatingas Klientas, o tiesiog laišką. žmogui nuo žmogaus. nesulaukiau.
šiandien norėjau dirbt, rašyt kodą, bet tik išsiverčiau specifikaciją į darbelius, XP style stories. gal vis tiek geriau?
šiandien rytą norėjau ir vis dar noriu dirbti krūvą kitų daugiau ar mažiau svarbių darbų, pažadėtų sau, bičiuliams, užsakovams, o kas jei mirsiu už 2 dienų, etc, o dabar noriu tik eit namo ir megzt, bandyt megzt, bo nifiga nemoku, o dar labiau noriu eit į aludę tik nežinau kam paskambint ir ar kam paskambint.
šiandien norėjau grot vakare, bet rankos vis tiek medinės ir sušalę, bybį prigrosi tokiom.
nėr viskas blogai, niekad nebūna, tik sunkiau arba lengviau. dabar sunkiau. so it goes.
kažkaip netyčia jaučiuosi, kad $subj manyje paėmė ir įvyko.
a) vakar netikėtai įgarsinau SPIČKI koncertą 'drambliuose'. jokie blogeriai lyg ir nemiegojo, koncertas buvo ilgas, bet tvirtas, garsas buvo silpnas, bet neblogas, įdomu nebuvo.
b) vakar netikėtai [vėl] suvokiau, kad kai kontoros radija Otto visą dieną-naktį-parą groja mp3, taigi juos tuo pat metu galima surašyti į kasetę. tai nėra būdas išgelbėt pasaulį, bet taip aš galiu turėti autobuse daug kitokios muzikos.
iš a ir b išplaukia nuostabi baigtis -- kai ne parkė vežt namo visokius svetimus :) aplink visą Vilnių, kai naktis, miesto žiburiai ir GYBE blastin' loud on da soundsystem. ir kai gabalai keičiasi tik stovint prie šviesoforų :)
They won't steal that precious from us ;)
gražiausi šios savaitės daikčiukai:
tokios tokios.
I turn around, I know my fucking life is done It's time to have sonne fun I gotta gun... i'm gonna shoot somebody downdabar prisiminiau, kad iš po vakar atsimenu dar eilutes, "Don't ask me what to do / I get sick just thinking about you". mokymasis hipnozės būdu, aye.
out here i can barely see my breath surrounded by jealousy and death i can't be reached, only had one call dragged underneath, separate from you all this time i've lost my own return in spite of everything i've learned i hid my tracks, spit out all my air slipped into cracks, stripped of all my cares i'm so tired sheep are counting me no more struggle, no more energy no more patient and you can write that down it's all too crazy and i'm not sticking round
sekmadieni. sėdim su mic koridoriuj, geriam kavą, "parūkom". jis -- užšokęs browse around ir pasiimt dviračio, aš -- pertrauka tarp nuobodžios "chaltūros" vim ir mozillos langelių. anas tox patenkintas sakosi nieko neveikęs 'vakar', turėjęs dyką "pilvo kasymo" šeštadienį. 'jo jo', sakau aš, 'žinau!'. 'Atsimenu', galvoju pats sau :) ir toliau pamoxlauju: 'Kai sakai sau: ė, braliukas, tie trys drambliai/vėžliai/banginiai tvirtai laiko pasaulį. viskas gerai. jis nenuvirs. patrauk ranką'. ir net pats apsalau, kaip gražiai pasakiau. iki šiol patinka. :)
jo. savaitgalis gavosi mielas.
Continue reading "matrix? blogosphere? predeterminizmas? o kaip gi aš?" »
pamiršau telefoną.
tikiuosi, kad dirbsiu daug ir *gerai*.
sušikti makaronai, troškinti piene su kopūstais ir kalendra. nemaniau, kad gali būt taip skanu, ir vakare, ir iš ryto.
atsikėliau pusę aštuonių ir skaičiau Vilniaus žemėlapį.
išmokau tiltų pavadinimus (iš pietų į šiaurę):
Gariūnų
Toks Geležinis Nenaudojamas (WG Virtual Light atminimus man jis sukelia)
Lazdynų
Pėsčiųjų į Žvėryną iš Vingio Parko
Liubarto
Žvėryno
Geležinio Vilko
Baltasis
Žaliasis
Naujas :)
Žirmūnų
Šilo
Valakampių
biomasė yra tai, ką aš valgau.
nu. čia.
šimtas pinigu per mėnesį tam, kad turėčiau kur miegot ir pigiai (nes reikia užsimokėt už tai, apie ką dabar rašau) gamintis maistą. ir kai tik reikia apnakvindyti dar kokius žmones -- prietelius, atvykėlius, sugėrovus, mylimąsias ir dar ką nors.
man ne kartą sakė, kad geriau imti paskolą ir pirkti savo butą. bet, kad aš nelabai noriu. "su amžium" vis labiau suprantu, kiek svarbus yra tas tavo stogas virš galvos, tačiau lygiai taip pat suprantu, kad bet koks bet ko turėjimas -- tai supistas rūpestis, kurio visai nereikia, kai ir taip turi mėgstamų užsiėmimų. gal todėl ir nežaidžiu šito vis populiaresnio žaidimo. nors -- žiūrint kasdieniškai, tai kainuotų turbūt panašiai... na ir kas?! :)
tas yr rokenrols. izgatavots ar lietuva.
saulės nutviextos tuščios gatvės, blizgančios balos, lūžtančių ledukų traškėjimas, šaltas vėjas kala į veidą ir švilpia ausyse. greitis.
spėkit, ką vakar dariau :)
kai grįžti iš kelionės, atrandi, kad niex nepasikeitė. kai esi namie, atrodo, kad niex nekruta. -----------------------, sako kardiografas, ar kaip jis ten vadinasi ir bjEurEi cypia.
bet tai gal ne? vėl buto evakuacija, baigiasi ryžiai ir kopūstas, košė, life satisfaction -> 0, life being interesting -> oo aka inf
savaitės linkas -> The Tyranny Of Email
mačiau tokį gerą šunį bevažiuodamas, nes vairuotojas buvo "gana nieko" ir dažnai stojo parūkyt :) toks jaunas šuva tikriausiai, kur tox draugiškas ir viskas jam įdomu, bet bijo irgi labai labai. o aš tuo metu kaip ir nekalbėjau, su niekuo, kažkaip nemačiau reikalo, 9 valandas, tai taip tyliai pasitūsinom penkias minutes ir išvažiavau toliau. bet labai ans mielas visgi buvo :)
o paskum visai gražu buvo, kai saulė švietė ir taip iš gerosios pusės, tai pamačiau tą, tik kai pašvietė į knygos (WG "Virtual Light"), puslapį, o ten kaip tik ant to SF tilto audra buvo pasibaigus.
dar vienas važiavau per didžiąją baisiąją varšuvą kažkur už dviejų su puse valandų kelio pėsčiomis, tipo, į aludę, su prieteliais susitikt. susitikom, pastatė man alaus, lenkiškai tarpusavy istorijų pasipasakojo, taip lyg ir įdomu, lyg ir bala žino -- gerai, kad pasakoja tarpusavy, tai galima atsipūtus klausyt, nesinervinant, ką čia atsakyt, tai visai gerai gaunasi 'metodiniu požiūriu', bet kaip ir neįdomu :) anyway, paskum paėmiau espresso mažūūūūūūtįįįį mažūūūūčįuuuuuką už 5 zl (ir dar ataušusį iškart, nevermind though) ir vodkos pigiaaaaauuuuusios pigutėliaaaaausios stiklelį, sriūbtelėjau lašą, iškart galva skaudėt nustojo :), pašnekėjom apie vegan straight edge hardcore scenos blogį ir apie tai, kaip jie (vegan sxe hc, ta prasme) mėgsta musulmonų kultūrą -- o pašnekovė buvo viena aršiausių gerąja prasme Varšuvos feminisčių aktyvisčių, ogi žiūrau, man jau į tramvajų vėluot metas, susiverčiu likusį šnapsą, lekiu laukan tokioj miglukėj geroj, įsiremiu stotelėj petim į stulpą, pasiimu WG iš kišeniaus ir laukiu. skaitau, laukiu, žmonės prieina vis, paklausia, ar žinau, kelintą paskutinis tramvajus, aš žiūriu, kad jau praėjo tas laikas, kai man sakė, kad bus, sąžiningai sakau, kad nežinau, ir tokia baimė vis auga. auga. auga. 15 minučių augo. šalta dar pasidarė. bėgu į priešingos krypties stotelę, kur žemėlapis, žiūriu, kur aš, kur man reikia, šalta, baisu, pamieravau atstumą sprindžiais padauginau, toli, fui. ir vos per tą skaičiavimą to visgi paskutinio tramvajaus ir nepražiopsojau. ;) o tada jau viskas paprasta buvo, bo orientacininkas aš ir po šnapso išplaukęs visai neblogas.
o dar ten šalia tos vietos, kur gyvenau tokios zjb žydų kapinės yra, kokio kilometro pločio. gylio nežinau, bo nėjau vidun, prietelka sakė nuves, bo jai ten patinka, bet taip ir nenuėjom, anyway kilometro ilgio raudonų plytų siena, eina palei tokią plačią, didelę ir bjaurią savanorių prospekto tipo gatę, skersvėjis nežmoniškas, ant tiek, kad ten net ledas neužsilaiko, tik dulkės, arba laxtančios, arba prišalusios ir pro šalį sunkvežimai važiuoja, ir varo tas dulkes į priešingą pusę nei vėjas. toks pizdec, praktiškai.ir jokių graffitti, vartų, nieko, dulkės, vėjai, purvynas ir šaltis. kokį pusvalandį ėjau.
ir dar ten tramvajai zjb vakarais važinėja, beprotiškais greičiais per posūkius :)
tokia tatai urban istorija. JOY DIVISION, kaip man pasakė, pradžioje vadinosi WARSAW. bet per linxmai grojo, IMHO.