aš -- ypatingas!
ėjimo į darbą rytas prasidėjo kiaurom dviračiaus padangom, iki tol viskas ėjosi puikiai, anyway, kol nuėjau iki vilniaus gatvės viskas ėmė jau patikt.
lukiškių g. skamba mano mažas geltonas, gavau žinią, kad man reikia paskambinti 1501 ir atsakyti į klausimus. skambinu, ten moteriškas balsas sako, maloniai, "Sveiki! Jūs! Esate! Ypatingas! Klientas! Ir! Galite! Skambinti! Nemokamu! Numeriu! Vienas! krblrbrlreeeeeeu pipipi www.siemens.com/mobiles" nesužinojau kitų skaitmenų, bet tapo visai malonu.
tada jau užsirūkiau ir ėmiau galvoti, kad kalba -- tai ginklas. tarkim, 1030 aš buvau prie Šalčininkų, o 1055 jau prie kontoros. pėsčias. arba, "gyventi susimetus". seni žodžiai, apkarstyti senom asociacijom (čia ne aš, čia aš Chemijos Instituto kieme šitą blogą prisiminiau :)). reikia prisiminti 1984 priedą, Naujakalbės vadovą, ir sugriaut velniop tuos senus žodžius. man reikia. ir pažiūrėt į įprastą šūdą be atminties. ar bus kitaip?
kalba -- tai ginklas. visa bėda, kad tą suvokiam jau gana vėlai, kai į mus šaudo jau dešimtis metų, ir suvokę jau senai būnam sudraskyti į gabalus, kaip tas barsukas nuo lašo nikotino, kuris užmuša arklį.
ne, čia sąmojų nebėr :)
arba ne. va toks:
Šiandien mūsų laidoje savo degtukų dėžučių kolekciją pristato penktosios poliklinikos biochemijos laboratorijos asistentė birutė burneikienė.
|
# |
Comments
dekui birute uz biochemisku degtuku kolekcija kuri susikaide i isteriska juoka ir pamazu virsta antikuniais mano slapimtakiuose
dekui birut uz nuotaika - jus tikra gailestingoji degtuku feja;)
cinikas @ 2003-10-13 16:42:29