vakar supratau tokį supratimą, kad muzika yra populiari tiek, kiek kuo didesnė auditorija ją gali suprasti. suprasti čia reiškia "relate to", kas pasiekiama pridedant į muzikos kūrinį
cultural references, dalykų, kuriuos klausytojas jau yra
girdėjęs. dėl pastarosios sąlygos ši teorija tampa kiek neapibrėžta ribiniu pradžios atveju, nors čia referencijų ratą galima praplėsti įtraukiant visokius nemuzikinius garsus. nesvarbu. anyway, turint tokį teiginį viskas tampa paprasta. popmuzika yra popmuzika nes visi ją pažįsta, visiems viskas joje aišku. šitas iš ten, šitas iš va ten, ten ir va ten buvo zjb, tai ir čia visai nieko sako mums nugaros smegenys ir mes šypsomės ir
ritmiškai purtomės. nugaros smegenys neranda nieko pažįstamo, ir mes raukom nosį ir sakom kas čia do šūdas?! tuo tarpu aš, tarkim, rimtas melomanas, dėmesingai išklausęs daugybės muzikos ir įsiminęs daugybę kabliukų, galiu atrasti žymiai daugiau
cultural references ir, atatinkamai, mano nugaros smegenys gali į-vertinti ir pa-mėgti žymiai daugiau muzikos.
tą labai parodė pastarieji
No Means No ir
Grupa Vilnis koncertai. išoriškai keistoje ir sudėtingoje muzikoje pridėta gausybė pop cultural references, dėl to ji sąmoningai ar ne kerta per daugelio nugaros smegenis ir visi purtomės ir kratomės. ar pagal blues'y songs ar pagal primitive dance compositions.
voila.