« December 2003 | Main | February 2004 »
Vika, pajutau, kad per daug jau su tuo komentaru išsiplėčiau... davai, čia :)
vien dėl *tų* knygų -- o nėra nė trupučio, tokio apmaudo/pavydo, kad ten viskas gražų ir pasidaro, o čia nichuja ir nebesmagu dėl to? nemoku pasakyt.
o Murukami -- any good? kadaise SPb vis žiūrėdavau į krūvas ru išleistų jo knygų ir kažkas vis neleisdavo išleist tų kelių rublių, gal tų knygų per daug ir per gražiais viršeliais buvo, paaštrėjęs mainstreamo pojūtis neleido... :)
Bacho, beje, niekad nesugebėdavau perskaityt, gal dėl pristatymo, kad jis tai jau čia žino, kaip gyvenimas tvarkomas.
Coelho -- 'alchemiką' paėmiau taip netyčia, perskaičiau, pasaka, šilta, gražu, никакой предвзятости, paskui nusipirkau 'penktaji kalną' ir tada jau tapo aišku, kad šitas bičas ir moka tvarkyt visų gyvenimus ir savo finansinę padėtį irgi. knyga stovinti greta 'turtingiausio babilono žmogaus' (o kas nors išmoko taupyt dešimt procentų visų įplaukų? man niekaip neišeina... :)), nx. 'veronika ruošiasi mirti' kažkiek pradžiugino, kažkaip labiau prie žemės, ale vistiek...
ir t.t., zirst, zirst, zirst, zirst. man kas nors patinka? 'difference engine' labai patiko dabar, gal dėl to, kad vėl ėmiau važinėt autobusais, keikiuosi, kad iki darbo nulekiu per greit. palahniuko 'lullaby' irgi užintrigavo dabar. neduokit man rimtų knygų, ok? duokit kuo didesnį fiction, kuo labiau užgudrautą. arba Jono Meko eilių, tų kibirkščių, kurios nukrenta į smegeninės spalius ir užsidega ugnelės. kai pats sugalvoju, kas kaip, ir nereikia dvasingų gyvenimo mokytojų.
ir dar noriu dovanų senos kvailos knygelės "зен в комиксах“. paprasta, maloniai linxma ir nepretenzinga(?).
nu, nes spamas jau tampa poezija:
twilight, you mistake a rope for a snake. And this sort of thing wass order magic. That is not what I expect to talk about. Some of you may think that I. your order should Einstein on relativity and cognate subjects. For reasons indicated above,, via somewhere along your educational careers, to the geometry of Euclid. His. your federal express of the personality which stands behind all these utterances. Albert Einstein number is 0096721.
thank you for registering. your userid is: 8628321
[IMG]
Learn to Make A Fortune With Ebay!
Complete Turnkey System
Software - Videos - Turorials
Click Here For Information
click here if you would not like to receive future mailings.
undivided. That's fine; we've failed. Then we must see something else in its
in other news, šiandien surašiau visiems postfixams tai. ką senai jiems reikėjo surašyti ir kas yra sample-smtpd.cf faile. kažkaip mažiau laiškų gaunu... :)
Social Software: Vizualizing how wikis work. IBM veikėjų gamintas softas historyflow paišo wiki puslapių istoriją. gražūs piešinukai, graži sociologija. pats Many2Many, a weblog on social software irgi įdomus pasirodė, nukrito nuolatinių blogų folderin, pažūrėsim.
nuvedė: pukomuko citatos
rašydamas paskutinį įrašą pagalvojau, kad blogo įrašas zjb, kai jame daug linkų į visokias susijusias su postu vietas, kuo labiau netikėtas, tuo įdomiau...
nu, tai jau grojom Jurbarko mokykloj. juokas. dar kokį spalį, dar senoj kamorkėj su mindu ir bezdjonka šnekėjom, kad ilgainiui tas visas pankrokas tampa nuspėjamas. žinai, kaip bus kokiam supistam Lenkijos bažnytkaimy, kaip bus Vokietijoj, kokia masovkė šūdinoj salėj bus Latvijoj ir pan; east europe, rusija, nematyti kraštai dar gali nustebint.. lietuvoj malonu grot tikriausiai tėra tik Bendradarbiuose, Klaipėdoj, nes cinikas, nežinau, kaip, bet žino ką daro ir gal kartais Kaune, nors tas nx požeminis ringas -- tai blogas visiškai.
tai va, tas Jurbarkas tai buvo tuo chrestomatiniu koncertu bet kokioj Lietuvos mokykloj, su minia paauglių, su kuriais aš jau nebeturiu nieko bendro, man rodos. esu per senas? tas pankrokerio naivumas neleidžia nuolat prisimint, kad vistiek, ta roko muzika ir yra skirta teen auditorijai, bet juk būna ir "suaugusių" žmonių, nesvarbu, kiek jiems metų. aš čia aneikiek nenoriu bart/peikt/žemint organizatorių,jei stengėsi ir darė, kas jiems svarbu, sugrot man visad smagu, kaip grupės narys aš tik džiaugiuosi. bet kaip supistas ve -- visai ne. nebenoriu.
grot, beje, buvo gan nieko, backlineas pažįstamas, išmokau sustatyt bezdžionės būgnus, kad jau tiktų, zjb tie nauji stovai, gražiai sukiojasi, priekis irgi mūsų atsivežtas, viską mokam. :) Tie mažukai plungiškiai R.I.P. varė netikėtai dieviškai, kažkada Telšiuose įdėmiai neklausiau, tik krizenau apie The Jesus And Mary Chain soundą ir kaip čia apsimyžtų Smalkė ir Gonzikas, bet dabar tai buvo super! mažūūūūčiai, su skiauteryyytėm vaikiukai varė normalų zajabys' pankroką, su visais navarotais, tvirtai ir užtikrintai. smagu buvo. mes pradėjom smagiai (ačiū aniry už blyną!), punkas rokas irgi na maxa, greitai, gal kažkas parolinosi, bet neesmė, viskas lėkė pirmyn, bet po dvidešimtvieno, "uraganiškas kalatūnas" prasidėjo gerai, bet kai pasibaigė, kažkas sulūžo. koncertas baigėsi taip darbuotojiškai, nežinau kodėl, kur jau labiau laukiau vairavimo namo, o ne galvojau, kaip čia geriau. visi dar kalbėjo grįžtant, kad jau pyyyyzė, metas į turą, užsisėdėjom šitoj baloj ir visi koncertai, gal be aukščiau minėtų vietų, tik varo į neviltį. duok dieve, pavyx...
kokios trys-keturios valandos už Narušio Ducato vairo ir visi namie, girtieji/tingieji užvešti, kiti iškrauna aparatą, načnykas "prieš mentus", po porą alaus, namo, dviejų dienų išėdos, pakurt įšalusį pečių, alaus, aha, į migį, chaosas, rytas, VHCU paskaita (turiu 0.1% antro laipsnio nudegimą ant dešinės rankos, išmokau, ane? :)), šalta nu nx, minusas, geriam su Algiu kavą 'erlicke', jis eina šikt, grįžta ir sako:
-- vat, kai šiki, kažkas išeina. tai tuo pat metu, kažkas ir ateina. tai vat pagalvojau dabar, kad gyvenam kaip filme kokiam.
pritariu,nepritariu, kažkas, iki stotelės, kas kur, v rassypnuju.
o dabar galvoju: kaip kur bliat' aš čia gyvenu?
The approach is the same flawed logic used by terrorists; that collateral damage will induce activism and political change. What you get instead is a lot of fucking rubble and some pissed off bystanders. word soup.
šią savaitę norėčiau nuolat būti в состоянии легкого опьянения. galva tampa aiški, norai tampa paprasti, užduotys tampa įvykdomos. iki tol esu kaip mic, telefonas nervina, visko daug, visi blogi.
I'm not an alcoholic. It's what i do, not who i am. -- Mykel Board
Designing for Civil Society: Top 10 Open Source Tools for eActivism
smegenys nepaminėtos :(
mic ir pkmk, malonėkit prišikt į komentarus relevant clay shirky and alike linkų :)
kėliausi su šituo:
Phone you mom, you’re human Don’t play dumb, you’re human I know that you are anxiuos You want more than this Clean your mess, you’re human Get undressed, you’re human I know you’re embarressed Pale and hairless Step right up folks and join the fun See the amazing ape with his opposable thumb You’ll be shocked, amazed, even horrified That so much can be so compramised Little monkeys making money Naked monkey looking funny Mighty males are strong and free Female monkey, not so lucky Rocking monkeys, funky monkeys Monkeys sticking other mnkeys Monkeys wrong or monkeys right Mostly flexing monkey might Humans Now you’ve lost your Eden There is no returning It stares up and out at you It’s not for you I dn’t care, I’m human I’m too scared, I’m human I know you want peace of mind To be with your kind You won’t believe your eyes A cranium of unparalled size Immaculate if ill conceived A sight not to be believed Little monkey making money... I like other humans They’re so very human I know that it’s obvious We’re all just like this Only human
<Connector className="org.apache.coyote.tomcat4.CoyoteConnector" port="8009" minProcessors="5" maxProcessors="75" enableLookups="true" redirectPort="8443" acceptCount="100" debug="0" connectionTimeout="0" useURIValidationHack="false" protocolHandlerClassName="org.apache.jk.server.JkCoyoteHandler"/>
JkWorkersFile /usr/local/etc/apache/workers.properties JkLogFile /var/log/httpd/mod_jk.log JkLogLevel info JkLogStampFormat "[%a %b %d %H:%M:%S %Y] " JkOptions +ForwardKeySize +ForwardURICompat -ForwardDirectories JkRequestLogFormat "%w %V %T"
worker.list=margo worker.margo.port=8009 worker.margo.host=localhost worker.margo.type=ajp13 worker.margo.lbfactor=1 /etc/httpd/conf/workers.properties
LoadModule jk_module libexec/apache/mod_jk.so AddModule mod_jk.c include etc/apache/mod_jk.confir prie virtual host'o belieka sudėti mount'us:
JkMount / margo JkMount /* margo
veixmas vyxta po FreeBSD-5.2-RELEASE, Apache Tomcat 4.1.29, mod_jk 1.2.5.
popieriai:
po velnių, kur aplink Kražių stotelę yra geltona pašto išmetimo dėžutė? taigi, teko eit šį rytą iki Vasario 16-os g., prie Šv. Jokūbo vartų. bet tik į gerą :)
esu, man rodos, pakankamai senas, kad eičiau gatvėmis ne ieškodamas dar naujų atradimų, bet jas užgludindamas prisiminimų trupiniais, netikėtai užplūdusiais pasukus kairėn už kampo ir apsisukus ant kulno, nes vizualioji atmintis paišė tą dėžutę visai kitoje vietoje. bent tris kartus pakeliui. anyway, mačiau duris "SKyrius nedirba" ir žinojau, kad per jas prieš 20+ metų ėjau lankyt mamkos sulaužytu stuburu, prieš 22 metus mane turbūt per jas tysė vidun praskelta galva, bet jau nebliaunanty, bo, blin, įdomu važiuot greituške su daktariukais, o dar viduj ant kiek tūsas ir tas raištis, kaip pas rimtą partizaną iš filmo, jė! kitoj pusėj -- "Kartenė pigūs drabužiai", nors ten visą gyvenimą turėjo būt maistas ir vadinosi ji išimtinai Amerikonų Krautuve, o tada žemyn iki krantinės, į kairę, nebesisuku ant kulno, ir grįžtu į čia ir dabar.
nestatykit manęs į lentyną su krikštolu
nestatykit manęs ant židinio atbrailos
nekabinkit manęs ant sienos prie senelio nuotraukos
pasiimkit mane į akimirkas
net jei viską pagadinsiu iki pat galo
kartu bus šilčiau
šiandien yra penktadienis. reiškia nebeskamba telefonai, visi išeina toli toli pas save ir nebepisa proto. reiškia, galima ilgiau pasėdėti kontoroje ir pagaliau padaryti tuos darbus, kuriems nebeužteko attention span per visą savaitę. tegu giminės ir artimieji geria be manęs :)
Reason: Cybergreen: Bruce Sterling on media, design, fiction, and the future:
taip pat -- vienas iš būdų kovot su danties skausmu yra paverst jį -- skausmą -- gyvenimo ašimi. taip jis tampa mano, svarbiu ir nepamainomu, ir ant jo sukasi visi darbeliukai ir reikaliukai. adoption domestication. parintis nereikia :)
originalas. pirmą kartą šitą skaičiau kadaise kadaise, radęs pukomuko bibliotekėlėje, dar kai jis buvo mrfrost ir guvus mažakursis ar koks licėjistas absolventas (dabar pukomuko yra didelis, storas ir solidus dėdė su akiniais). paskum vėl ten pat radau, tada atspausdinau ir anas ilgai kabojo prie Margo stalo, paskui kažkur dingo, dingo iš visur, kažkada net esu išvertęs dovanų į anglų kalbą, šaltą ir drėgną užpernykštės žiemos šeštadienį, malšindamas galvos skausmą interneto kavinėje Šopeno g.
o dabar metu čia, kad nepasimestų, kad poruotųsi ir daugintųsi, information wants to be fre e and i can just help it.
go go go!
Apie pagavimą šnipų Iš japonų imperatoriškosios kontržvalgybos vadovėlio, skyriaus "Šnipo pagavimas pagal Zen metodą". Kiotas, 1693. 1. Šnipas pagaunamas mažame žvejų kaimelyje, kai eina vandenyno link. Smėlyje jis pamato negyvą žuvį, prie jos tupi katė. Jis suimamas, sioguno žmogus jį paima už kairės rankos, sargyba jį apsupa lėtai, iš kairės į dešinę. Šis vaizdas atsispindi katės akyse, šnipas žiūri į jos vyzdžius, mato save ir sioguno vyrą. Tai gražiausia jo gyvenimo akimirka. Danguje praskrenda žuvėdra, ji pasako: "bjao". 2. Šnipas pagaunamas ant Fudzijamos kalno, Saulei tekant. Jis atsisukęs į Rytus, gieda Saulės giesmę, sioguno vyras, vardu Tanata, padeda ranką jam ant kairiojo peties, pasako "Amrita". Apačioje, Dieviškojo kalno papėdėje, prasiskleidžia pirmasis pavasario sakuros žiedas. Virš jo praskrenda gervė, ji sako: "hia". Šnipas ir Tanata sustingsta, jusdami būties esmę. Šnipas patiria satori, jis ima šokti. Tada sargyba jį sukausto grandinėmis, šnipas džiaugiasi, patyręs praregėjimą, jis ištaria "madha", kas jo gimtąja kalba reiškia: "patyręs praregėjimą, nebebijau grandinių, aš esu laisvas it pete- liškė vasaros vidudienį, hei, hei". 3. Šnipas pagaunamas žiemą viename Kioto namelyje; jį sugavęs pareigūnas Mataka du kartus paglosto jam galvą ir įteikia puodelį arbatos. Šią sceną iš kairiosios pusės stebi graži moteris, jos vardas galėtų būti Žiemos Žie- das. Ant jos galvos sidabrinė segė, jos kimono mėlynai sidabrinis. Šnipas pajunta savo menkystę, jis suklumpa prieš imperatoriaus portretą ir pasakoja pasaką apie žveją ir didžiąją jūros rupūžę. 4. Šnipas pagaunamas taip pat žiemą Honsiu salos plynaukštėje, vadinamoje Ciampa. Labai smarkiai sninga, šnipas stovi vienas plynaukštės viduryje, snaigės uždengia jam visą horizontą. Jis verkia, nes viskas nepaprastai gra- žu. Jis nemato, kad iš visų keturių pusių jį apsupa šeši šimtai imperatoriaus vyrų, jų šarvai juodi. Pajutęs pasaulio begalybę, šnipas suklumpa ant žemės, iškelia viršun rankas, pasako: "dao". Tada jis suimamas. Jis ir imperatoriaus pareigūnas apsikabina, jausdami akimirkos didybę. Akinančioje sniego baltumo- je praliuoksi kiškis, jis baltas, jo vardas Amirepa. 5. Šnipas pagaunamas, kai eina vieškeliu, jo kurpės dulkėtos. Tai atsi- tinka vidurdienį. Jis vienas, vieškelyje, priešais jį, iškyla irgi vienišas imperatoriaus pareigūno siluetas. Nepaprastai karšta. Pareigūnas duoda šni- pui vandens, jie pakalba apie Dievą ir atsisveikina. Šnipas suimamas po še- šiolikos metų, šeštadienį, kai jis palinkęs geria vandenį iš upokšnio; pa- reigūnas ir šnipas atsimena lemtingąjį susitikimą, jie tęsia savo pokalbį. Šnipas pasako eilėraštį apie Dievą ir vėžlį. Pareigūnas parodo į Saulę, sa- kydamas, kad tai Dievo ženklas. Šnipas ir pareigūnas drauge nusilenkia prieš Dievo didybę. 6. Šnipas pagaunamas naktį, kai žiūri į Mėnulį. Mėnulyje jis pamato katę ir supranta, kad tai pražūties ženklas. Jis nieko nelaukdamas pasidaro cha- rakiri. Imperatoriaus pareigūnas su savo vyrais jį gražiai palaidoja. Ant šnipo kapo stebuklingu būdu pražysta chrizantema, jos lapeliai kyla į Mėnu- lio šviesą, Mėnulyje galima įžiūrėti šnipo vėlę, glamonėjančią Mėnulio gel- tonį. 7. Šnipas pagaunamas lietui lyjant, kai jis ilgesingai žiūri į sioguno rūmų langus; šnipą suima sargyba, siogunas su savo pareigūnu žiūri pro at- virą langą, alsuodami lietaus lašų aromatu ir sodu; virš jo suėmimo scenos puslankiu nusidriekia vaivorykštė. Šnipo veidas šlapias nuo lietaus ir nuo ašarų. Šios scenos grožį tegalima sulyginti su gervės skrydžiu virš lengvai vilnijančio Banzai ežero ankstų rytą. Siogunas padeda ranką pareigūnui ant peties, tarnas jiems atneša po puodelį sakės. Jiems geriant sakę, iš žalios sodo tirštumos išsprūsta kėkštas. Iš japonų aukštaičių kalbos vertė Gintaras Beresnevičius Šiaurės Atėnai, 1998 m. gruodžio 19 d., Nr. 46 (440)
Date: Mon, 16 Dec 2002 22:17:33 +0200 From: ve <ve@hardcore.lt> To: .... Subject: about catching a spy ahoj! could not resist translating this for you. it's not as nice as original, but should give the spirit... About catching a spy from the Nippon Imperial Counterintelligence Textbook, chapter "Catching a spy using a Zen method". Kyoto, 1693 1. The spy is caught silently in a small fishermen village, while walking towards the ocean. He sees a dead fish in a sand, a cat sits by it. He's caught, siogun's man grabs his left arm, the guards slowly encircle him from left to right. This is reflected in the cat's eye, the spy looks into the cat's pupils and sees siogun's man and himself. It is the most beautiful moment in spy's life. Seagull flies by, it says "bjao!". 2. The spy is caught on the Fujiyama mountain, sun is rising. He turns to the east and chants the Song of the Sun, siogun's man, his name is Tanata, puts his hand on spy's left shoulder, says "Amrita". Downhill, at the mountainside of the godly mountain, the first sakura blooms. A crane flies over, it says "hia". The spy and Tanata freeze, they feel the essence of the being. The spy experiences satori, he starts to dance. Then guards chain him, the spy rejoices, enlightened he says "madha", in his mother tongue it means "enlightened i am not scared by the chains, i am free like a butterfly in the noon, hey hey". 3. The spy is caught in winter time in a small house in Kyoto; the officer that catches him, Mataka, strokes his head twice and gives the spy a cup of tea. A beautiful woman is watching the scene from the left, her name might be The Blossom of the Winter. She wears a silver harpin, her kimono is colored in silver blue. The spy feels his negligibility, he kneels in front of the emperror's portret and tells a tale of a fisherman and the big sea toad. 4. The spy is also caught in winter on plateau called Ciampa in Honsyu island. It snows heavily, the spy stands alone in the middle of the plateau, snowflakes cover everything in sight. He cries as everything is extraodinarily beautifull. He can not see, and in that moment he is encircled by six hundred emperor's men, from all four sides, their clothes are black. Feeling the infinity of the world, the spy kneels, raises his hands and says "dao". Then he is arrested. He and the emperror's officer hug together, they feel the magnificence of the moment. A hare leaps in a blinding whiteness of snow, it is white, it's name is Amirepa. 5. The spy is caught while walking a highway, his shoes are dusty. It happens midday. He is alone, on the highway, in the distance a silhouette of emperror's officer is seen. It is incredibly hot. The officer treats the spy with some water, they talk about God and bid farewell to each other. The spy is caught sixteen years later, on Saturday, when he kneels drinking water from a creek; the officer and the spy remember their fatal encounter, they continue their conversation. The spy recites a poem about God and a tortoise. The officer points to the Sun, saying it is a sign of God. The spy and the officer bow together before majesty of God. 6. The spy is caught at nighttime, while he looks at the Moon. The spy sees a cat on the Moon and understands it is a sign of failure. He performs charakiri without delay. Emperror's office and his men bury him in a nice manner. A chrysanthemum blooms in a miraculous way on the spy's grave, it's leaves rise up to the moonlight, on the Moon you can see the spy's soul, caressing the yellowness of the Moon. 7. The spy is caught in rain, while he drearily looks at the windows of siogun's palace; the spy is arrested by the guards, siogun and his officer look out a window, they breathe the scent of raidrops and the garden; over the scene of the arrest an arc of a rainbow appears. The spy's face is wet with the rain and tears. The beauty of the scene can be compared only to a crane's flight over a slightly wavy lake of Banzai in early morning. Siogun lands his hand on the officers shoulder, a servant brings them cups of sake. They drink sake, a jay errupts from the green thick of the garden. Translated from Mozurian Japanese by Gintaras Beresnevièius, 1998
bičiuliai, kaip manote, ką bomžai daro su cukrumi? verda samagoną, ar ne? ar bent bražkę raugia, nes juk jiems tik ko reikia? paėst šūdo, pasigert, apvogt *dorą* žmogų, tik tiek juk, ar ne?
visi kiti iš cukraus irgi daro samagoną, gal dar saldina arbatą arba verda uogienę
sumaišius nitrogliceriną su cukrum, gaunasi plastiška sprogstamoji medžiaga, panaši į dinamitą. gal kas turi dar kokių įtarimų? :)))
nes juk visi tie bomžai taip ir taikosi tave apipisti ir iš tiesų uždirba n kartų daugiau nei tu, ar ne? ir juk esi kone šimtu procentų tikras, nes juk taip rašė, sakė, kažkas, kažkur kažką kažkaip.
ką ne, bliat?
nė bybio nežinot ir tvirtai pizdelint apie viską -- štai kur tixlas ir siekiamybė. nuoširdumas na maxa. nebaimė. klasifikatoriaus džiaugsmas, prisegus kiekvieną drugelį personaliniu smeigtuku.
norėčiau tylėt ir niekam nieko neaiškint, tik kartas nuo karto garsiai ilgai ir bjauriai keiktis, neatsiprašinėdamas ir nesiaiškindamas. kad net artimiesiems taptų trumpam nemalonu ir palikčiau visiškai vienas niekur nekeliaudamas ir neatsiskirdamas. kad taptų gaila.
o tada cukriukas taptų tiesiog geidžiamas, be paaiškinimo.
lygiai pirma karta gyvenime, vadinamosios "šventės" buvo šventės. po dviejų kalėdinio "atsiskyrimo" dienų nuoširdžiai savaitę kaliau galvą į sieną, ėjau žiūrėti ir dirbau koncertuose, gavau dovanų naują varstotą aka kompiuterį, nė karto nėjau miegot blaivas ir anksčiau trijų nakties, prakandau bezdjonkai žąstą besimušdamas, per tą pačia muštynę kažkokiai pirmą kartą matomai mergai pirmą kartą gyvenime įkandau į šlaunį, kuo labai didžiuojuos (ta prasme, aš tai buvau kandęs, o vat jai tai dar niekas), normaliai susichujarinau dešinį riešą, ko labai gailiuosi, kaip bosistas čista, pasidovanojau sau ant naujako opinel no.7 peiliuką, tokį kur zjb, persipjoviau dešinės rankos pagrindinį pirštą, ko čista kaip bosistas irgi gailiuosi, dažiau bažnyčią, varydavom pas prietelką vakarienės, kūrenom laužą kieme didumo jei ne kaip aš, tai bent kaip katiba železnai, elgiausi kvailai ir nepagarbiai, o rytais visiems darydavau kavą ir arbatą ir buvau generally cool. rytoj dar biškį čiuožimo ir darbeliuko, o pirmadienį back to programming shit out of everything, ir pas pankroką atgal, ir pas visus kitus projektus, darbus ir įsipareigojimus, kurie laukia, buvo sugalvoti arba atidėti. kilometrinis stulpelis pralėkė švyst! nepastebėtas (na, ok, ridenausi girtas nuo kalno aplink sproginėjant raketoms, ok), pagerintas gyvenimas tęsiasis, valio valio.