« December 2006 | Main | April 2013 »

January 17, 2007

kofej rezonans

esminė eurochuinia (bet koks kitoks epitetas irgi puikiai tinka) nuo maždaug dabar yra tai, kad nebėra kavinės, kur gali paimti dvigubą kavos, atsisėsti prie baro ir prasėdėdėdėdėti šmotą laiko. paskaityti knygą. pažiūrėt į savo atspindį tarp baro butelių. papliurpt su bičiuliu, kuris netingi chujarint į kalną dėl bendros pietų pertraukos. papliurpt su baro personalu. papliurpt su atsitiktiniais pažįstamais po kairei ir po dešinei. gaut nachaliavu gazuoto vandens kavos ir tabako dūmo bjaurasčiai iš burnos nuplaut. nebėra. gone. pyst. taukšt. 20 kartų greičiau. ir reikia lįsti į gatvę, atsiduot  žvarbokam vėjui, jausti, kaip temperatūra, jau kuris laikas viršijusi 36.6 kyla toliau, keiktis, tačiau ritualas reikalauja savo -- 2 cigaretės puodeliui kavos. amen.

kita vertus, aš juk esu hardcore, viską galiu išspręsti ir mąstau pozityviai bei konstruktyviai, kaip kadaise mokė Ričardas Kudžma.

pasidarai puodelį zalivuchos (zalivucha čiulpia pagal apibrėžimą, nesvarbu, kad milteliai visapusiškai korektiški, daugiau čiulpia tik filtruota aparatinė kava), nueini į tamsų neapšviečiamą kambarį tamsintu langu prie šniokščiančios serverinės, atsisėdi į sulūžusią Domo ex-kėdę ir voila! gavosi!

asociacijų mechanizmai tuoj pat sugeneruoja pirmą pastraipą.

geriausias baras, turiu omeny lentą, į kurią atsiremi alkūnėmis, vilniuje, nuo 1997 metų buvo 'forte' algirdo g. iki kokių 2001. paskum ten pasidarė nebepakeliui, daugeliu prasmių, paauksuotų pizių skylė, o gal ir mano klasinė savimonė pasikeitė.

geriausias baras pabūti nuo 2001 iki kol nebeesi vienišas buvo 'seno kiemo užeiga', ligoninės 9, kur važiuosit, sakydavo Eglė kviesdama taksą eiliniam suvargėliui, aš gi lėkdavau dviračiu šv. Stepono gatve aukštyn, arba paimdavau dar 50 'ant kelio' ir, spirito pakylėtas šutindavau namo.

geriausio baro dabar tikriausiai nėra, dėl aukščiau minėtų priežasčių. :)