Antanas Škėma: Čelesta/4.Palydovai/1.Giesmė
Aštrus gotikas užkabintas ant mėnulio ragų. Šaunus kaubojus vikriai sumezgė kilpą, ir gotiko pamatai -- kaip audros išplėšto medžio šaknys. Kristus stovi prieš mane. Išdrožtu veidu, be barzdos, be raumenų, nelinkstančiais pirštais. Kristus iš drėgnos nišos stovi prieš mane. Jis meldžiasi ir prašo. Bet aš nemoku skraidyti ir nenupjausiu pribrinkusios virvės. Todėl prašau Jį atsisėsti, ir Jis sėda, ant kaklo suveržtas virvagalis, Kristus kaip parengtas iškilmėms pakaruoklis. Aš spaudžiu Jo ranką, medinė, glostau jo bruožus, mediniai, kaukė iš Tasmanijos, iš Bali, iš Peru, smūtkelis iš Lietuvos, ruda Bizantijos ikona.
Continue reading "Antanas Škėma: Čelesta/4.Palydovai/1.Giesmė" »