detali ir chronologiška istorija beigi ataskaita su paveixlais. visos foto mic arba ugniaus fotiko.
ketvirtadienį pusę dešimt buvau pas mic, išgėrėm po kavą ir išėjom "į trasą". normaliai. tranzuotojų kalnai, nors stovėjom prie Baltpark, matėsi vora iki pat Vokės III. mašinų kaip ir nemažai, bet karma buvo bloga. antrą stovėjimo valandą puoliau į visišką neviltį, kai už mūsų stovėjusias tris šešiolikines stErvas išvežė per šešias minutes. :)
netrukus atvažiavo Mindas, stabtelėjo, nes buvom sutarę parūkyt, jei susitixim pakeliui, tai ir nuvažiavom iš nevilties iki vakarinės Panevėžio aplinkkelio sankryžos, o tada, baisiai stebindami vežikus, kaip užkietėję tranzuotojai, išsiprašėm lauk.
15 minučių, greitas nykus estas, visą kelią klausęs dainą apie "i've been waiting, blah blah blah" ir nykiai kirkinęs savo latvišką draugę mikliai nuvežė iki Kiekavos, to pietinio žiedo Rygos aplinkkelyje. LT/LV siena jau visa atsipūtus, tikrina tik priimančioji pusė, pase jokių žymų, į bagažinę ir po sijonu niex nebelenda, čia, tipo, artėjimas į EU? ar tai, kad EE automobilis, tai, tipo, namo varo, ne mūsų reikalas? nukrypavom 90' kairėn, ir ėmė formuotis mažutė ksenofobija. nx, naujos lizinginės mašinos, nupirdę seniai, susikišę ausysna mobiliakus, mato tik vamzdį prieš save ir nieko daugiau. net straksėjimai ir bajeriukai, taip linxminę LT šoferius, čia nesusilaukė jokio atgarsio. nx. :)
po kokios 0115 val sustojo strošnas liesas rusas su Ducato, kuriam iš radiatoriaus ant priekinio stiklo purškė vandenį, ir besikeikdamas nuvežė tuos 20 km iki plento A9 Ryga - Liepoja. čia jau buvo pati neganda. kokia 1800 valanda, karšta, tvanku, ne vėjas, vairuotojai, kaip aukščiau aprašyti, viskas blogai, abu tranzuotojai klimpo į tąsią nuovargio ir nevilties košę.
pačiu laiku atvažiavo dėdžiokas prikondicionuotu Opel Zafira, pakalbėjo lietuviškai, paleido Leonard Cohen gražiųjų dainų, leido pamiegoti, rūkyti ir įkūnijo viską, kas tame tūryje galėjo būt geriausia. net pervežė per Saldus ir pirmąjį po jo kaimelį, o jau ten išlipus mus apėmė euforija. "Viskas gerai! Pasaulis nuostabus! Kokia graži gamta! Aš miegosiu po šituo medžiU!" klykėm ir strakaliojom. pristrakaliojom rudą Audi su ramiu vaikinu, kuris tris minutes vežė ant 160 ir išleido prie kito kaimelio jo garbinamo traktoriaus.
tada jau visai paprastai pasiekėm Kuldigą, sulaukę didelio žalio Kangoo su ramia latviško 'pūko' muzikėle. o ten jau viskas buvo pažįstama, ir, su rimto exkursavodo mina, jau galėjau rodyti, kur Zabadaks, kur načnykas ("O jie turi chalvos parduotuvėse? Ne?! Nu pizdec..."), kaip pasiekti tiltą ir į kurią pusę pasukti gražiam jaukiam miestely. įšėjus į paskutinę asfaltuotą gatvę prilėkė dar vienas apšepęs Ducato, aprašinėtas t raidėmis, ir liepė lipti vidun, ir nuvežė ant festivaliaus. sveiki atvykę, 11 valandų kelionė baigta.
ten gudriosios kelioninės beždžionėš sukūrė jau atvykusioms autobeždžionėms laužą, valgė, dalino dovanas ir pasigėrė maloniai retai apgyventame piliakalnyje. o tada beliko suprasti, kad kai neturi palapinės, geriausia yra nakvoti ant scenos. trys vyriškiai mikliai okupavo 100 kv.m kambarį su langu per visą sieną, aš kaip pirmasai dar ir žvakelę pasišvietimui turėjau
penktadienis prasidėjo kokią dešimtą, kavos virimu mikliai surastoje Nekac palapinėje, kur buvo ir dujinė viryklė, vanduo ir puodai. after attending their two-hundred-pound-per-day-crack-habit :) ėmėm norėt darbo. paslankiojom, pakalėm vinis į kokį tai hiparišką postamentą, sukalėm kažkokias kopėčias, nevykusiai patasėm tentą ant kino palapinės ir išalkom. nepamenu, ką valgėm, berods šeimyniškųjų bičiulių puodo likučius, o tada dar kavos ir į miestą. pasivaikščiot, įsigyt vakarinio alaus ir susiveikt pinigo. bžžžžt, aplekiam apylinkę ir atremontuotą išdailintą Liepajas iela, prisiryjam ledų, dar išgeriam po alų prieš finišo žvyrkelį, o grįžus jau matyt, kad ir kestelis jau atvažiavęs. kažkas matyt dar buvo atvažiavęs, nes po kavogėrio mic kažkur dingo, o aš padėjau tvarkyti kromelį ir per trumputį laiko tarpą uždirbau pankroko parduotuvei šimtus pinigų :)
vėluodamos tik porą valandų pradėjo grot grupės, ir aš jau kuo blaiviau :) laukiau Boros pasirodymo, nes pasišoviau pareguliuot jiems garsą. kaip senas prietelius, grupės mėgėjas ir daręs tai jau daug kartų per pastaruosius keletą metų. sulaukiau. bliaaa, open air renginių niekad nebuvau garsinęs, tai buvo baisu. gėda, bet tik ant penktos kompozicijos susigaudžiau, kas yra kas, ir tik bisus galėjau klausyt atsipūtęs, jau viskuo patenkintas. bet, neįkainojama patirtis jau yra, dabar moku dar daugiau.
daugiau gerų grupių tą vakarą nepamenu, santūriai pasigėriau, buvau įgrūstas į svetimą palapinę ir ramiai sulaukiau ryto. rytą 200-pound-per-day-crack-habit mums pranešė, kad kava baigėsi. vėl patraukėm miestan, vėl mus pačiupo baltasai Ducato, tai kartu ir vandens užsipilt padėjom ir supermarketą 'Mokėk!' pamatėm ir puskilį kavos įsigijom. kad visiems pakaktų -- ir ne veltui, nes parvažiavus mikliai išdalinau pusę pakelio... :) tada vyko košė, linxma ir maloni, tik neįsimintina, po kurios
mes grojom. pagal visas tikrų festivalių tradicijas, antrą nakties, tuo bjauriuoju būdu, kai nuo sceno matai, kaip švinta. veeee. aš miegojau, kiti buvo apygirčiai, koncertas turūjo būt gan juokingas, bet patirtis užglaisto trūkumus ir gavosi visai smagiai. dar susukiojau Spičkoms garsą. kita tos dienos geroji grupė buvo suomiai Magyar Posse, groję [man] panašiai į Godspeed You Black Emperor, bet kiek per šviesiai. nelabai klausiau anyway, nes sirgau ta festivalinės grupės, grojančios festivalio gale neapykanta, kai visi, kurie groja prieš tave ir derinasi valandą yra paskutiniai niekšai. bet patiko. išsiaiškinau, kad mic, kaip jau vedęs vyras nebegali važiuoti atgal tranzu, susiradau pakeleivę rytojui ir vėl nulindaug į svetimą palapinę.
rytas. 0900. tampau Vitą už kojos ir mojuoju kavos puodeliu. ta apspangus dar labiau už mane, suprantam, kad eiti iki Rygos-Venstpilio plento pėsčiomis mes dabar nemokam. Apsidairęs matau HDL bosistę Aritą, tingiai besidairančią, prišoku, "pavežk iki miesto krašto", sakau. ji taip lėtai kyšteli ranką kišenėn, ištraukia auto raktelį, "o!", sako, "galiu ir pavežt". brūkšt ir stovim ant išvažiavimo stebim laimingus vežamų festivalinykų veidus ir dvi gotes priešais, kurios ten stovi dviem valandom ilgiau už mus. po dviejų valandų nebeiškenčiam, pajudam kitur, "galbūt ten geriau", ir tikrai, vos anos dingo iš regėjimo lauko, tuoj pat sustojo miela hipiška šeimyna su braškėmis kvepiančiu džipu ir nuvežė 20 km. ten dar valanda, beprotiško greičio seniukas, ten vos spėjom parūkyt ir geltonas LT28 nuvežė iki Rygos, nepatingėjęs net pervažiuot galą miesto iki A7 pradžios. ten dar pasiginčijom ar pažiūrim, į ką Ryga panašį, ar važiuojam ir mikliai pasigavom diiidelį rimtą senį su diiiideliu rimtu mersu iki Kiekavos žiedos, ten pagyvenusią suomių porelę, didžiuliu Ducato kemperiu pavežė iki šiaurinės Panevėžio aplinkkelio sankryžos.
ten karma vėl pablogėjo ir po trijų valandų, pėsčiom nuchujarinę 13 km, buvom vakarinėj sankryžoj. pasibaisėję žiūrėjom į laikrodžius, besileidžiančią saulę, pilnas pilnas mašinas ir įžeidžiančius sportiškų vairuotojų ženklus. panic! panic! po valandos šiaip ne taip susigavom močiutę su anūkėliu ir basetu, kurie pametė pašilaičių pradžioj. pakeliui išklausėm pirmų dviejų Madonos albumų. labai plonas balsas, turiu pasakyt. :)
ir, po 96 valandų su šūkiu "Vasara. Pochui." aš vėl spaudžiau mic durų skambučio mygtuką, gėriau kavą ir smigau ant kilimo. savaitgali pavyko :)
link link link:
namo 0800, pamiegot gramelį, nusipirkt cigarečių ir saldumynų, parūkyt, go go go.
