« August 2004 | Main | October 2004 »
labai ieškojau...
public static String dumpBytes(byte[] bs) {
StringBuffer ret = new StringBuffer(bs.length);
for (int i = 0; i < bs.length; i++) {
String hex = Integer.toHexString(0x0100 + (bs[i] & 0x00FF)).substring(1);
ret.append((hex.length() < 2 ? "0" : "") + hex);
}
return ret.toString();
}
... pagaliau išsipildė! šeštadienį atradau, kad [lyr ir] prašmatnioje blizgučių, šūdukų ir chuiniuškių parduotuvytėje Trakų g. jau! dabar! kiekviena! ir! kiekvienas! GALI! NU! SI! PIRK! TI! ženkliuką su užrašu AŠ PISU AVIS!
rejoice, oh true believers!
maždaug po paros, maždaug ten pat mačiau puikią liemenę: "apsaugos firma ATOVEIKIS". iškart prisiminiau kažkurios ten klasės geltonai raudono fizikos vadovėlio puslapį su antruoju Niutono dėsniu. zjb.
kol getų gyventojai, studentai ir kiti kaimo bei gamtos mylėtojai grybauja, aš, kaip dobras miestietis ir Senamiesčio gyventojas, vėl kraunu malkas. šį kartą ZIL'ą neskaldytų vienas į krūvą. dvi su puse valandos, man rodos. esu savim patenkintas.
sekmadienį galvoju surengti skaldymo balių, kur visi atsineša po kirvį ir po degtinę. pradžiai kapojam, paskui pasigeriam. to be confirmed. susidomėję tekontaktuoja.
Ali and Nino
A Love Story
Written by Kurban Said
Fiction - Literary |
Anchor |
Trade Paperback |
October 2000 |
$13.00 |
0-385-72040-8
labai graži knyga. fabula (jei tą žodį vartoju, žinot, tas šiuolaikinis universitetinis išsilavinimas) paprastutė: jis vienoks, ji kitokia, viens kitą mylim, bandom taip, bandom anaip, nėra bendro kelio, bet viens kitą mylim, galiausiai ji sprunka nuo negandos gelbėdama kūdikį, o jis miršta didvyrio mirtimi gindamas tėvynę. šitoj ciniškoj santraukoj nėra to, kas yra knygoj -- Kaukazo ir Azijos musulmoniškos kultūros, tiek paviršiaus aprašymų, tiek įžvalgų ir pasaulio stebėjimo iš tos kultūros taško. recommended.
google randa daug neblogų linkų iškart.
snargliai bėgo vakar ir dar šiek tiek šįryt, bo savaitgalį su mic varėm į balių. tranzu. kadangi abu esam pusamžiai barzdoti vyriškiai, nieko gero nesitikėjom. buvo keista prie Baltpark prastovėti tik 25 minutes, o prie Ukmergės kolonkės -- irgi tik pusvalandį. viskas susitvarkė Panevėžio/Šiaulių sankryžoje, kur malėmės dvi valandas, o paskui dar dvi valandas žygiavom į šiaurę tuo supistu siauru aplinkkeliu, kur joks sveiko proto vairuotojas ir šiaip nenori sustoti, kol nepaėmė kažkokia plepi estorusiška merga. o tada strigom Rygos apvedcelš'e, iki dvylikos, sušalom, pagėrėm Earl Grey pažiedės Lukoile ir ėjom į mišką miegot.
rytas, 0730, kava toj pačioj kolonkėj. "tai ką darom?", sukasi bendras klausimas. planas: taikyti Timeframe metodą, t.y. važiuoti į Kuldigos pusę iki 1200, t.y. jei 1200 dar stovim trasoj, tai einam į kitą pusę ir varom namo. Tuoj pat po to įsiprašom pas senioką iki Jurmalos (toks juokingas variantas, bo seniokas buvo draugiškas ir visai nieko ir, atrodo, jam visai patiko mus pavežt, bet iš snukio matėsi, kad sustojęs nebūtų :)), ten pastovim valandą ir -- retas atvejis -- pasigaunam mašiną tiesiai į Kuldigą. Bičiukas jaunas, pirmą kartą pats vairuoja iš Salaspils iki galo. Iki Sabiles viskas gerai, bet tada Sandris užsimano parodyti mums Abavas rumba, upės, kurios slėniu važiuojam, slenksčius, staigiai stabdo, slysta, parinasi ir toliau važiuot jau baisu: lyja baisinis lietus, viskas rasoja, bičiukas pyksta ir mes krizendami aiškinam jam autokelionių ypatumus. Kuldigoj esam be dešimt dvylika, viskas tvarkoj :)
vizitas paskui atrodė, kaip pankroko senelių namai, bo į balių nespėjom, tai visą ramų sekmadienį tupinėjom po namus su Edžs ir Laura: tai pietus išsivirt, tai pažiūrėt foto, tai paplepėt apie planus (karosta.lv ir rixc.lv -- tokie nauji ir įdomūs kolegos, verta dėmesio), tai pabandyt sujungt krūvą audioaparatūros (Elektronika XXXX 16 kanalų mikšeris, russian technology at it's best, tik kodėl tembras po jo toks panašus į radijo tašką?) taip, kad veiktų, tai saldumnai, some silkscreening ir bilekas. gerai taip, diena be reikalo :)
atgal: pusantros valandos prie Kuldigos, fūra, 15 minučių kažkur per vidurį, du kaimo urlaganai, kurie pirma klausė amerikos juodaodžių šiuolaikinių folk dainų apie bobas ir žudymus (coolio, man rodos, tai buvo), paskui klausė rusijos šiuolaikinių folk dainų apie "oper tebe brasletik kradenyj s ruki srisoval man'ka ty suka ty khvost privela" ir "v ugolovnom kodekse pod stat'yu khodili my koreshok moi senechka i ya", tada dar 15 minučių ir naujas naujas latvijos rusas su bmwdachuja, ir afigeeeennu folk trasu atliekamu em-si vspyškin i nikiforovna, "oi kak khorosho plyasat', kogda kolbasit!", o tada atejo evil žopa. tam pačiam dievo pamirštam Rygos aplinkkely. pusvalandis prie A10 Riga-Ventspils išvažiavimo, tada mus nuveža iki A9 Riga-Liepaja, ten laukiam valandą -- nieko, einam penkis kilometrus, prie kaimo keliuko išvažiavimo, ten pusvalandis, važiuojam iki Anepamenukiek Riga-Jelgva-Sauli, ten tuoj pat griebiam fūrą iki A7 Ryga-Bauska-Kauna. nx. kava ir šakaladkos kalonkėj, ant trasos stovi konkurentas metalas iš festivalio, kuris visgi nelipa į fūrą pas linxmą ukrainietį, kuris pats kone dainuoja fūrų šoferių subkultūros šiuolaikinį folką: mašinos--degtinė--pistis. iki Bauskos, pereinam tą dailų miestuką, privaro ir mietalas, nutrešia cigarečių, tada aš atitrūxtu, ponia sako, kad nuveš iki Grenctalės, bet nuveža dvigubai arčiau, sako "čia kokie 5-6 km iki sienos", leidžiuosi apgaunamas, varau pėsčiom, kol matau ženklą "LATVIJAS ROBEŽA 10", eina nx, neina, tixliau, bet ima lyti, iš dešinės, beeeeee, kažkox seniukas daveža iki Grenctalės, ten jau mane paima mic su kažkokia pasvaliovska merga, paveža iki sienos, pereinam, pietūs ir atgal į šaltį ir liūdesį, žiūrėt į hostilest estiškas fūras, panevėžiovskų fakus ir į tai, kur čia nakvot reikės. dvi valandas, berods, stovėjom, temsta, kažkokie du zekiokai su naujintėlaičiu fordu, tiesiai į Vilnių. sėkmė ir triumfas. sirgti ir snausti. noriu namo.
neblogai.
išskaičiau , kad mačija ir sudėjau šitą -- SpeedyCGI. hm. gal ferma komentarus ir greičiau paišo :).
sorry, loky :)
anos savaitės pradžioje zuikis priminė, kad esu jam parsidavęs penktadienį prižiūrėt reivo garsą. pažiūrėjęs anų tinklapį paraukiau nosį, sponsored by adidas ir kt. stylish bullshit, bus šūdas, galvojau, bet pažadėta, reik padirbėt.
belaukiant aparato ir besidairant po tuščią CA angarą požiūris pasikeitė. sponsored chujonsored, bet tai tie žmogeliai daro ką nori -- šokius :) -- ir px kaip jie tą daro. o ir 15kW garso valdyt niekad neteko, tai jau tapo visiškai įdomu. Lenkui pradėjus jau laxčiau ir kabinausi prie visų, kad duotų dar darbo, finale buvau generatorių prievaizdas ir rūpinausi kuro nesibaigimu. taip devynias valandas ir pralaxtėm: pažiūrėt, kad jokie indikatoriai nešviestų raudonai, pažiūrėt, ar elektromašinkoms smarvės užtenka, kvailai pajuokaut, patampyt neurozuikį už ūso, pirmyn atgal, pirmyn atgal.
turinys: vakaro žvaigždė išties varė gerai, tox į gonziką panašus mažuliukas storuliukas kalė ramiai ramiai, bet auditorija siautėjo. very smart, mr. englishman, and very good indeed. pranzūzai hardkorovcai irgi buvo įdomūs ir pikti kai velniai, tik jau tos paskutinės valandos labiau lenkė į miegą, negu į hardcoreenjoyment. 0710 smagiau buvo sukti į kairę masterio rankenėlę angare dar aidint paskutiniam būgno smūgiui.
finalas: penkios valandos visko ardymo, lomat' -- ne strojit', surinkom didžiąją dalį rich middle class kids palikto apylinkėj šūdo (labai juokinga buvo, kad pats išvakarėse lengva ranka taškiau šiukšles per petį, ryškindamas mayushkai, kad keep your country tidy yourself), pakraut, iškraut, killing me softly alaus butelys, paršliaužt namo, kur rūpestingos rankos pakiša panosėn rugštynių sriubos bliūdą ir nuveda iki lovos.
gerai.
yra 1K Lt. reikia lazerinio printerio. kuo gudresnio, kuo daugiau taškų, kuo daugiau atminties, kuo daugiau operacinių sistemų, kuo daugiau duplexunitų, kuo mažiau problemų, kuo daugiau atspausdintų lapų už kuo mažiau kapeikų. any ideas?
iš anxto nekenčiu Minolta ir Oki. sorry. vienintelis printeris, kurį atsimenu geruoju yra HP LaserJet 5Si/MX, bet jis jau no more an option. dabar žiūrinėjau po LT parduotuves, atradau tokius įdomesnius:
ką daryti? :)
