mačiau tokį gerą šunį bevažiuodamas, nes vairuotojas buvo "gana nieko" ir dažnai stojo parūkyt :) toks jaunas šuva tikriausiai, kur tox draugiškas ir viskas jam įdomu, bet bijo irgi labai labai. o aš tuo metu kaip ir nekalbėjau, su niekuo, kažkaip nemačiau reikalo, 9 valandas, tai taip tyliai pasitūsinom penkias minutes ir išvažiavau toliau. bet labai ans mielas visgi buvo :)
o paskum visai gražu buvo, kai saulė švietė ir taip iš gerosios pusės, tai pamačiau tą, tik kai pašvietė į knygos (WG "Virtual Light"), puslapį, o ten kaip tik ant to SF tilto audra buvo pasibaigus.
dar vienas važiavau per didžiąją baisiąją varšuvą kažkur už dviejų su puse valandų kelio pėsčiomis, tipo, į aludę, su prieteliais susitikt. susitikom, pastatė man alaus, lenkiškai tarpusavy istorijų pasipasakojo, taip lyg ir įdomu, lyg ir bala žino -- gerai, kad pasakoja tarpusavy, tai galima atsipūtus klausyt, nesinervinant, ką čia atsakyt, tai visai gerai gaunasi 'metodiniu požiūriu', bet kaip ir neįdomu :) anyway, paskum paėmiau espresso mažūūūūūūtįįįį mažūūūūčįuuuuuką už 5 zl (ir dar ataušusį iškart, nevermind though) ir vodkos pigiaaaaauuuuusios pigutėliaaaaausios stiklelį, sriūbtelėjau lašą, iškart galva skaudėt nustojo :), pašnekėjom apie vegan straight edge hardcore scenos blogį ir apie tai, kaip jie (vegan sxe hc, ta prasme) mėgsta musulmonų kultūrą -- o pašnekovė buvo viena aršiausių gerąja prasme Varšuvos feminisčių aktyvisčių, ogi žiūrau, man jau į tramvajų vėluot metas, susiverčiu likusį šnapsą, lekiu laukan tokioj miglukėj geroj, įsiremiu stotelėj petim į stulpą, pasiimu WG iš kišeniaus ir laukiu. skaitau, laukiu, žmonės prieina vis, paklausia, ar žinau, kelintą paskutinis tramvajus, aš žiūriu, kad jau praėjo tas laikas, kai man sakė, kad bus, sąžiningai sakau, kad nežinau, ir tokia baimė vis auga. auga. auga. 15 minučių augo. šalta dar pasidarė. bėgu į priešingos krypties stotelę, kur žemėlapis, žiūriu, kur aš, kur man reikia, šalta, baisu, pamieravau atstumą sprindžiais padauginau, toli, fui. ir vos per tą skaičiavimą to visgi paskutinio tramvajaus ir nepražiopsojau. ;) o tada jau viskas paprasta buvo, bo orientacininkas aš ir po šnapso išplaukęs visai neblogas.
o dar ten šalia tos vietos, kur gyvenau tokios zjb žydų kapinės yra, kokio kilometro pločio. gylio nežinau, bo nėjau vidun, prietelka sakė nuves, bo jai ten patinka, bet taip ir nenuėjom, anyway kilometro ilgio raudonų plytų siena, eina palei tokią plačią, didelę ir bjaurią savanorių prospekto tipo gatę, skersvėjis nežmoniškas, ant tiek, kad ten net ledas neužsilaiko, tik dulkės, arba laxtančios, arba prišalusios ir pro šalį sunkvežimai važiuoja, ir varo tas dulkes į priešingą pusę nei vėjas. toks pizdec, praktiškai.ir jokių graffitti, vartų, nieko, dulkės, vėjai, purvynas ir šaltis. kokį pusvalandį ėjau.
ir dar ten tramvajai zjb vakarais važinėja, beprotiškais greičiais per posūkius :)
tokia tatai urban istorija. JOY DIVISION, kaip man pasakė, pradžioje vadinosi WARSAW. bet per linxmai grojo, IMHO.
