те, что вчера по пять, были оооооочень большие....
taigi, nulakiam Klaipėdon penktadienio vakarą, vėluojam, cinikas skambina, apie rūpesčius pasakoja, bet nešalta, sustatom aparatą, sujuokaujam su co-operated, susukam rankenėles, "parūkom ir grojam", dar biški parkių, pons direktorius išlekia į nuovadą toliau skriaust skinų babilono rankomis, zekiokai kala labai dobrą tik labai trumpą roko koncertą, įdomiai taip, natas grot jau išmokę, strakalioja, varto ritmus, maino stavkes, gražu. vietom tokia dub war dvasia padvelkdavo, bet aš juos šiaip pastaruoju metu mėgstu... po to lipam mes, nesmagu dėl tų rūpesčių prie durų, ale kažkaip atrodo, kad nesugrot dėl to būtų tas tikrasis pralaimėjimas. mikliai susukiojam garsus, 'trakatatatatatata..cik cik cik cik' pradeda mindas su bezdjonka, kalu pirščiukais per stygas ir prasideda...
girdėti viskas, šilta, karšta, boso linijos slįsta iš po pirštų ir verčiasi į tai, ko jau niekad nebepagrosiu, šoku iki lubų ir iki pirmo aukšto, kūlversčiai, šypsenos, "ne, tai jūs man geriau pasakykit, koks dabar gabalas!", veidas paprastas paprastas ir perkreiptas rokenrolo šypsenos, biso prašymų negirdžiu, nes nors ir pirštai kiauri ir nebelaiko, bet nooooriu grot dar. ultra gerai. oficiali versija, bus tik pirmadienio popietę, tikiuosi ne mažiau keturių žvaigždučių :)
paskui tradicinė pajūrio šiluma, dėdytės butas, alus virtuvėj ant grindų, miegu, bet vistiek nuspiriu beždžionę nuo sofos, gimtadienio rytas ir dovanai, pikto šuns nebereikia, prie jūros, seni ženklai 'juodojoj skylutėj', "ėėėėė, čia gali būt puikus skvotas ar bent vasarinis festivalis, dobrobyto paieškos, bulviniai blynai "rūtoj", pietūs namie, nes Galia irgi pagamino daug ir skaniai, kerpam galvas, virstam į tragiką ir važiuojam. miegam ir važiuojam, sustodami dyzelio, vandens ir šokolado. life's too good? no doubt it is.
šeule. bendradabedarbiai. naujos blėkinės durys. ta pati šiluma, olegas, kuka ir voriukė. labas, vaikai, šypt. mikliai suvelkam aparatą, sujungiam, sureguliuojam 'pay no mind', kurie kažkokie piktesni ir "blogesni", nei Jurbarke, gal po alaus, aha, ir tada suprantu, kad norisi grot, eit ir varyt, bet ne, reikia stypsot laiptų aikštelėj ir spoksot į linxmybių sūkurį. apačioj linxmybių sūkurys jau pasiekęs dobros pirties temepratūrą ir smegenų kiekį. jau soundcheckas rodo, kad reikia dengt korpusu dūdas ir bandyt kažką sugrot. jau supjaustyti ir kairės rankos pirštai, skauda, mindas vynioja pleistrą ir tuoj pat suprantam, kad greiti gabalai -- tai pavojus. 'varom medliakus! gal aprims?', bet ūpo jau nebėra, beždžionei krenta pagaliai, aš varau pro šalį, dūdos daro nežinia ką, kažkas daužo į nugarą, "suprask suvok, smegenų nebėr" niūniuoju panosėj, ir vis stengiuosi užsimerkt ir paskęst garse, ištraukt iš savęs kažką, kas atgaivintų. staiga salėj rečiau, vėsiau ir ramiai ramiai pabaigiam. nėr reikalo, nėr prasmės. geriam alų, pasakojam istorijas, ryt bus geriau. dar reikia išmėtyt plungės/klaipėdos teenorgijas iš miegamų vietų ir atsikelt devintą ir gert kavą toj amžinai mieloj 'bendradarbių' virtuvėj. ką apie tai Domas?
o tada -- mano Šiaulių ryto ritualas. per "tunelį", į kairę, "saulutė", cigaretės, pasivaikščiot aplink kvartalą, ineto kavinė vytauto 107, traktaktaktak per mygelius, atgal, kas ten bus?
vakar palangos švietė saulė, buvo tas išeik-į-lauką-o-vakare-grįžk-peršalęs pavasaris, o šiandien čia -- vasaris, šalta, vėjas, tuščios nykios gatvės ir kiemai prišalę purvino sniego. koks koncertas, toks kitas rytas? ojoj.
pirmyn į požeminį ringą :)
