Ponaiti, nupirkite man pavalgyti, prašau, prašau...
Sutikau vyruka, kuris iš manęs prašė nupirtkt pavalgyt... nuleidęs galvą praėjau pro šalį... Atsigrėžiau (norėjau pavyti nutemt į parduotuvę)... spjoviau... Ėjau ir galvojau:
Turiu du draugus, kurie baigę mokyklą šudinais pažymiais nuėjo į biržą, iš kurios juo pasiuntė mokytis į kursus - pusę metų pasimokę šaltkalvio ir virėjo darbų, gaudavę stipendiją iš biržos (>200lt kiek atsimenu, kiek žinau ne vienas studentas tiek negauna), jie buvo pasiųsti atlikti praktikos (stipendija ta pati) su tikėjimu kad juos tuose darbuose ir psiliks kaip darbotojus.
Kai dirbau vienoje kėpykloje, ten buvo tokia problema: kepykla turėjo kas pusmetį įdarbinti kažkiek darbotojų iš biržos, kurie nenorėjo dirbt, nes žinojo kad iš biržos gaunama pašalpa ne didesnė už minimalų užmokestį.
Ar įmanoma šiandien lietuvoje mirt nuo bado? kažin... Žinau kad už 400 įmanoma pragyvent - apitikriai tai mano senelės pensija. Žinau kad yra gaunančių ir mažiau... pusė etato, tačiau manau ir ~200 iš biržos gaudama stipendija leis man būti jei ne sočiam, tai pavalgiusiam... Žinau kad jei gauni >200, dar galima ir apsirengt - veikia begalės skudurinų. Nakvinę taip lengvai ne rasi, bet yra nakvinės namai, šilumos trasos, землянки. Įdomu ar įmanoma dirbt gyvenant trasoje, ar miegant gatvėse? Jei būtų NORAS manau įmanoma.
Kvaišalai. Žolė, Hašišas, Kokainas, Ratai yra turtingųjų prekės - nors r kainuoja nedaug, visgi "Тройной"одеколон ar "Клей" момент yra kelis kart pigesni ir veikia geriau. Dar yra Муравьиный спирт, rašalas...
Vaikai. Gatvės žmonių vaikai negali (jei ne bus atemti iš tėvu) išeiti iš gatvės. O iš internatų keliaujama į gatves. Dažnai matau mano amžiaus vaikinus prasigerusiais veidais, kurie eina gatve su senesneis turinčiais patirties vyrukais.
Mano draugai. Padėk artimui savo. Daugelis sako kad geriau paremti savo draugus, padėti artimiesiems, suteikti jiems o ne kitiems daugiau laimės. Kas gi pasirupins taip, iš gatvės. Sako kad valstybė, jų draugai... Kiti sako kad svarbu žmoniškeji santykiai... ištiesta pagalbos ranka svetimui.
Mano sluoksnis gali būti laimingas - mūsų tevai rūpinasi mumis, ar mes patys supratome kad turim savimi rūpintis, mes turime šeimų kapitalo - socialinio garanto, ar jo siekiame, galime gauti nors kokio išsilavinimo, galime būti šelpiami valstybės nes turime pilietybę ir vietą gyventi. O kas su jais, liekančiais gatvėjė?
Truputi ankščiau maniau kad svarbiausias faktorius tautos progresui - sluoksnių lietimasis, persiliejimas. Kad valstybė kurioje žmonės neištrūsta iš ghetto, nedos nauju idėju moksle ir socialinėje srytyje. Maniau, kad Amerikai trūksta protų nes ji savo bolševizme prarado tą galymybę išvysti cowbojų pastačiusį korporačiją, ar buvusi kongresmeną nusigerinėjantį tavernoje. Per daug socialinių garantų, per daug žiaurumo. Gal ir mes tokie patys tapsime - ne žiaurus -abėjingi, leidžiatys sluoksniam užsidaryti.
nežinau ką daryti su vagšai... ar duoti jiems pinigų? reikia, mąstimo idėjų (nuo žodžio įdėti?), kitų nuspręsti. Pasysakykit, prašau.
Comments
mano tvams buvo panašus bairis žirmūnų hyper rimi:
- nupirkit cukraus, ka?
- nu pox, nupirkim
nupirko, paėmė maišelį ir pusę nupylė.
- še, imk
- ačiū
susikrovė prekes i bagažinę, nuvežinėja vežimėlį ir mato, kaip pastarasis iš saugojimo kameros traukia dar ~10 maišelių cukraus.
taigi jei žinot kas yra organinė chemija, vaikučiai, pagalvokit, ką ponas bomžas su tuo cukrum veiks.
Posted by: mentolis | January 6, 2004 4:35 PM
aš būčiau nupirkęs tam ponaičiui valgyti. bet sakau ne dėl to, kad tipa pasijaust turėtum lėvesnis už mane. blemba, gaila man tų žmonių. ypač paskutiniu metu. o gal jie tiesiog laikėsi savo svajonių, apie kurias mes dabar vis kalbam ir taip išėjo? gal jie mąstė taip, kaip mes dabar mąstom - koks gyvenimas darbovietėje? nors nevisi. bet netgi tų, kuriems tik išgert pinigų reikia man gaila. bet netaip norisi padėti kaip alkaniems. labai noriu, kad mano noras padėti išliktų iki tada, kai būsiu gabus tą padaryti
Posted by: situacijus | January 6, 2004 4:36 PM
Ką duodi, tą ir turi. Ką davė, tą ir turi. Kalti patys.
Posted by: Tomas | January 6, 2004 5:00 PM
nepamirškim, kad dažnas bomžas yra bomžas ne todėl, kad jam gyvenimas nepasisekė, o todėl, kad jis ir nori būti bomžu, jie taip sakant "seka savo svajones" ;) ta prasme, arba kaliesi ir stengiesi dirbk pirk mirk būdu arba tiesiog sumažini savo poreikius iki tokio lygio, kad skurzdžių spiritui ar odekolonui galima gatvėje susitręšti. ten atskiras žiaurus pasaulis, kur vaikai luošinami tam, kad daugiau pinigų uždirbtų gatvėje ir pan... kaip elgtis? nėra imho universalaus recepto, ką aš žinau... naudotis intuicija?
o ką galima daryti su cukrumi? nesu organinės chemijos žinovas...
Posted by: mic | January 6, 2004 5:11 PM
mic, dearest of all my friends, kilju kaip minimum :)
Posted by: ve | January 6, 2004 5:30 PM
Ogi etilo alkoholi, C2H5OH.
Posted by: Tomas | January 6, 2004 5:33 PM
Tomai, tavo pirmas komentaras tai nuostabus. tinka abiems pusėms na maxa. labai ačiū :)
Posted by: ve | January 6, 2004 5:39 PM
http://www.ucc.ie/ucc/depts/chem/dolchem/html/comp/ethanol.html
net googlint ilgai nereikia
Posted by: mentolis | January 6, 2004 5:59 PM
ach, kvailas aš ;)
Posted by: mic | January 6, 2004 7:50 PM
Ve, dėkui;-)
Posted by: Tomas | January 6, 2004 9:31 PM
mentolis: :) gera istorija:) Kada buvau Piterburge su klase, ten buvo krūva čigonų/čigoniukų. Viena mergina pabandė duot jiems pinigų. Buvo vos neperplėšta pusiau subėgusios kompanijos. tačiau ir šioje istorijoje, ir istorijo nutikusioje su manimi ir su tavo tėvais tas pats. Jei jie nori kad jiems duotų ir bus laimingi gavę, tačiau mums nepatinka jų gyvenimo būdas, ką vertinsim jų laimę ar gyvenimo būdą?
situacijus: į tavo pusę krypstu.
mic: (visuomenės prasme)mes prarandame tų žmonių idėjas, genešką materialą, kažin ką... pats progresas, kad žmonių daugeja, stabdomas dėl to dalis degraduoja (ir net ne dirpk, pirk, mirk (kaip tą suprantu)o kūrybos, ir naujų minčių atžvilgiu). Taip jie laimingi, bet galėtu būti laimingi kitaip, kaip patogiau visiems.
Tomas ir ve: labai abstrakti Tomo mintis - aprėpia beveik viską, tačiau, manau, beveik!!! ne tik jie kalti - visuomenė, jų artimieji, jų aplinkiamieji, praeiviai, epocha (viskas kas juos supo, supa) - aplinka, prigimtis.
mic: Intuiciją, manau, mes auginam mąstydami, kalbėdami (dalindamiesi mintimis), kad vieną busiančią akimirką nuspręsti - nemanau kad tai priklausys nuo kažko kito, nei nuo to kas jau buvo galvoje. Tad nuspęsti gėriau ankščiau, nes kada nors reikės greitai padaryti/nepadaryti kažką
Posted by: Maksim | January 6, 2004 9:40 PM
tik, ėė, davai nepradėkit kaltinti epochos.
kada buvo kitaip?
viduramžiai, senovės graikija, mesopotamija - būdavo, ir ubagų, ir vienšnamių, ir radikalų, ir nesuprastų genijų.
Posted by: katiba | January 6, 2004 10:56 PM
Manau, kada gyventi buvo sunku, ir niekas negalėjo išgyventi nedirbdamas, pvz. po karo, в родовых общинах (apie ubagus). Jei apibendrinsim tai epocha tai laikas turintis kažkokių sąvybių(problemų). Jei kitokiu nebuvo nereiškia kad būt kitaip negali. Gaila kad nežinau praeities...
Posted by: Maksim | January 6, 2004 11:10 PM
Turi konkreciu pasiulymu, ka daryt :)?
manai, galima vienareiksmiskai ir kategoriskai nusprest apie visus VISUS bomzus? tas pats lygis, kaip sakyt apie moteris "visos jos tokios". Atsimenu, kai su katiba atidavem zmogeliui visus tuscius butelius ir dar centu davem cigaretem. labai geros akys buvo.
Posted by: opit | January 7, 2004 6:23 PM
nieko nesiulau.. noriu nuspręsti kaip teisingiau elgtis.
Posted by: Максим | January 7, 2004 8:00 PM
zinai, bugas tame, kad nera ir negali buti universalaus recepto. Kuo vadovautis? Moteriska intuicija:) Arba akimirkos polinkiu.
Posted by: opit | January 7, 2004 9:42 PM
As pats daznai tresiu pinigus Pilies gatveje,bet ne maistui,o alkoholiui.As esu ligonis,todel man reikia padeti,kitaip bunu suirzes.O kaip raso ponulis,kad jam 400 litu uztektu menesiui,tai man ir 40.000 per menesi gal ir pritruktu,nes kai gaunu didesne suma,as prarandu sveika nuovoka ir su manim susisneketi nebeimanoma.O 400 as ir per 5min.issvaistyciau.TAIGI,KAI PAMATYSIT MANE PILIES GATVEJ,PRIE DA ANTONIO PICERIJOS,ATVERKIT SAVO PINIGINES,AS JUOS MIELAI PRAGERSIU.YPAC MEGSTU ALU,YPAC 9,5%. VARY,s
Posted by: vary | January 12, 2004 9:33 AM
xex, ar nebusi toks zmogus, kuris prashydamas dar ir padainoja... apie 23-25metus. ir nebuvo taves sugave tabore:) nes toki viena matau kiekviena diena:) prie rotushes, prie Idabasaro stovejimo aikshtelei.
beto labai puikiai gyveni jei nusitreshesdamas turi pinigu dar ir internetui...
Nežinau, kaip su tavimi elgčiausi sutikęs... Šeip, neturėčiau atiduoti savo sugaišto laiko (pagal crimethinc, kiek supratau vieną iš kolegių postų piniga=laikas) tau, nes šeip tu man nieko nereiški. Nebent būtų labai gera nuotaika pasidalinti su ko nors... ar suprasčiau tavo baisio sušniako išraišką...
Posted by: Maksim | January 12, 2004 11:00 AM
NE,as ne tas,o juolab tabore manes sugauti negalejo,nes to meslo nevartoju ir esu siek tiek vyresnis.Jei pinigus tresiu,tai tik prie DA ANTONIO,o ir ant gitaros grot nemoku.Interneta turiu namie,man asmeniskai jis nieko nekainuoja,juom naudojasi ir motina,kuri ir moka.
Posted by: Vary | January 13, 2004 8:42 AM
u won't believe..
every time i go to the university, i see those few, but always the same, tramps... they beg to help.. i don't. i can't. because 'karta paragaves, negali sustot'. if i do it once, i'll do it many other times. trying to think logically - i'm only a student. my incomes are: 125 lt (students' grant, which i won't receive anymore..) + from 180 to 400 lt from my both jobs. may be i'm toooo much greedy.. but i can't let myself give my $ to them. even if they look much more unhappy than me. opravdanije - they can also find a job, e.g. - dvorniki. i would.
Posted by: Iris` | January 17, 2004 8:56 PM