Apie Pagavimą Šnipų
originalas. pirmą kartą šitą skaičiau kadaise kadaise, radęs pukomuko bibliotekėlėje, dar kai jis buvo mrfrost ir guvus mažakursis ar koks licėjistas absolventas (dabar pukomuko yra didelis, storas ir solidus dėdė su akiniais). paskum vėl ten pat radau, tada atspausdinau ir anas ilgai kabojo prie Margo stalo, paskui kažkur dingo, dingo iš visur, kažkada net esu išvertęs dovanų į anglų kalbą, šaltą ir drėgną užpernykštės žiemos šeštadienį, malšindamas galvos skausmą interneto kavinėje Šopeno g.
o dabar metu čia, kad nepasimestų, kad poruotųsi ir daugintųsi, information wants to be fre e and i can just help it.
go go go!
Apie pagavimą šnipų Iš japonų imperatoriškosios kontržvalgybos vadovėlio, skyriaus "Šnipo pagavimas pagal Zen metodą". Kiotas, 1693. 1. Šnipas pagaunamas mažame žvejų kaimelyje, kai eina vandenyno link. Smėlyje jis pamato negyvą žuvį, prie jos tupi katė. Jis suimamas, sioguno žmogus jį paima už kairės rankos, sargyba jį apsupa lėtai, iš kairės į dešinę. Šis vaizdas atsispindi katės akyse, šnipas žiūri į jos vyzdžius, mato save ir sioguno vyrą. Tai gražiausia jo gyvenimo akimirka. Danguje praskrenda žuvėdra, ji pasako: "bjao". 2. Šnipas pagaunamas ant Fudzijamos kalno, Saulei tekant. Jis atsisukęs į Rytus, gieda Saulės giesmę, sioguno vyras, vardu Tanata, padeda ranką jam ant kairiojo peties, pasako "Amrita". Apačioje, Dieviškojo kalno papėdėje, prasiskleidžia pirmasis pavasario sakuros žiedas. Virš jo praskrenda gervė, ji sako: "hia". Šnipas ir Tanata sustingsta, jusdami būties esmę. Šnipas patiria satori, jis ima šokti. Tada sargyba jį sukausto grandinėmis, šnipas džiaugiasi, patyręs praregėjimą, jis ištaria "madha", kas jo gimtąja kalba reiškia: "patyręs praregėjimą, nebebijau grandinių, aš esu laisvas it pete- liškė vasaros vidudienį, hei, hei". 3. Šnipas pagaunamas žiemą viename Kioto namelyje; jį sugavęs pareigūnas Mataka du kartus paglosto jam galvą ir įteikia puodelį arbatos. Šią sceną iš kairiosios pusės stebi graži moteris, jos vardas galėtų būti Žiemos Žie- das. Ant jos galvos sidabrinė segė, jos kimono mėlynai sidabrinis. Šnipas pajunta savo menkystę, jis suklumpa prieš imperatoriaus portretą ir pasakoja pasaką apie žveją ir didžiąją jūros rupūžę. 4. Šnipas pagaunamas taip pat žiemą Honsiu salos plynaukštėje, vadinamoje Ciampa. Labai smarkiai sninga, šnipas stovi vienas plynaukštės viduryje, snaigės uždengia jam visą horizontą. Jis verkia, nes viskas nepaprastai gra- žu. Jis nemato, kad iš visų keturių pusių jį apsupa šeši šimtai imperatoriaus vyrų, jų šarvai juodi. Pajutęs pasaulio begalybę, šnipas suklumpa ant žemės, iškelia viršun rankas, pasako: "dao". Tada jis suimamas. Jis ir imperatoriaus pareigūnas apsikabina, jausdami akimirkos didybę. Akinančioje sniego baltumo- je praliuoksi kiškis, jis baltas, jo vardas Amirepa. 5. Šnipas pagaunamas, kai eina vieškeliu, jo kurpės dulkėtos. Tai atsi- tinka vidurdienį. Jis vienas, vieškelyje, priešais jį, iškyla irgi vienišas imperatoriaus pareigūno siluetas. Nepaprastai karšta. Pareigūnas duoda šni- pui vandens, jie pakalba apie Dievą ir atsisveikina. Šnipas suimamas po še- šiolikos metų, šeštadienį, kai jis palinkęs geria vandenį iš upokšnio; pa- reigūnas ir šnipas atsimena lemtingąjį susitikimą, jie tęsia savo pokalbį. Šnipas pasako eilėraštį apie Dievą ir vėžlį. Pareigūnas parodo į Saulę, sa- kydamas, kad tai Dievo ženklas. Šnipas ir pareigūnas drauge nusilenkia prieš Dievo didybę. 6. Šnipas pagaunamas naktį, kai žiūri į Mėnulį. Mėnulyje jis pamato katę ir supranta, kad tai pražūties ženklas. Jis nieko nelaukdamas pasidaro cha- rakiri. Imperatoriaus pareigūnas su savo vyrais jį gražiai palaidoja. Ant šnipo kapo stebuklingu būdu pražysta chrizantema, jos lapeliai kyla į Mėnu- lio šviesą, Mėnulyje galima įžiūrėti šnipo vėlę, glamonėjančią Mėnulio gel- tonį. 7. Šnipas pagaunamas lietui lyjant, kai jis ilgesingai žiūri į sioguno rūmų langus; šnipą suima sargyba, siogunas su savo pareigūnu žiūri pro at- virą langą, alsuodami lietaus lašų aromatu ir sodu; virš jo suėmimo scenos puslankiu nusidriekia vaivorykštė. Šnipo veidas šlapias nuo lietaus ir nuo ašarų. Šios scenos grožį tegalima sulyginti su gervės skrydžiu virš lengvai vilnijančio Banzai ežero ankstų rytą. Siogunas padeda ranką pareigūnui ant peties, tarnas jiems atneša po puodelį sakės. Jiems geriant sakę, iš žalios sodo tirštumos išsprūsta kėkštas. Iš japonų aukštaičių kalbos vertė Gintaras Beresnevičius Šiaurės Atėnai, 1998 m. gruodžio 19 d., Nr. 46 (440)
Date: Mon, 16 Dec 2002 22:17:33 +0200
From: ve <ve@hardcore.lt>
To: ....
Subject: about catching a spy
ahoj!
could not resist translating this for you. it's not as nice as original,
but should give the spirit...
About catching a spy
from the Nippon Imperial Counterintelligence Textbook, chapter "Catching a spy
using a Zen method". Kyoto, 1693
1. The spy is caught silently in a small fishermen village, while walking
towards the ocean. He sees a dead fish in a sand, a cat sits by it. He's
caught, siogun's man grabs his left arm, the guards slowly encircle him from
left to right. This is reflected in the cat's eye, the spy looks into the cat's
pupils and sees siogun's man and himself. It is the most beautiful moment in
spy's life. Seagull flies by, it says "bjao!".
2. The spy is caught on the Fujiyama mountain, sun is rising. He turns to the
east and chants the Song of the Sun, siogun's man, his name is Tanata, puts his
hand on spy's left shoulder, says "Amrita". Downhill, at the mountainside of
the godly mountain, the first sakura blooms. A crane flies over, it says "hia".
The spy and Tanata freeze, they feel the essence of the being. The spy
experiences satori, he starts to dance. Then guards chain him, the spy
rejoices, enlightened he says "madha", in his mother tongue it means
"enlightened i am not scared by the chains, i am free like a butterfly in the
noon, hey hey".
3. The spy is caught in winter time in a small house in Kyoto; the officer that
catches him, Mataka, strokes his head twice and gives the spy a cup of tea. A
beautiful woman is watching the scene from the left, her name might be The
Blossom of the Winter. She wears a silver harpin, her kimono is colored in
silver blue. The spy feels his negligibility, he kneels in front of the
emperror's portret and tells a tale of a fisherman and the big sea toad.
4. The spy is also caught in winter on plateau called Ciampa in Honsyu island.
It snows heavily, the spy stands alone in the middle of the plateau, snowflakes
cover everything in sight. He cries as everything is extraodinarily beautifull.
He can not see, and in that moment he is encircled by six hundred emperor's
men, from all four sides, their clothes are black. Feeling the infinity of the
world, the spy kneels, raises his hands and says "dao". Then he is arrested. He
and the emperror's officer hug together, they feel the magnificence of the
moment. A hare leaps in a blinding whiteness of snow, it is white, it's name is
Amirepa.
5. The spy is caught while walking a highway, his shoes are dusty. It happens
midday. He is alone, on the highway, in the distance a silhouette of emperror's
officer is seen. It is incredibly hot. The officer treats the spy with some
water, they talk about God and bid farewell to each other. The spy is caught
sixteen years later, on Saturday, when he kneels drinking water from a creek;
the officer and the spy remember their fatal encounter, they continue their
conversation. The spy recites a poem about God and a tortoise. The officer
points to the Sun, saying it is a sign of God. The spy and the officer bow
together before majesty of God.
6. The spy is caught at nighttime, while he looks at the Moon. The spy sees a
cat on the Moon and understands it is a sign of failure. He performs charakiri
without delay. Emperror's office and his men bury him in a nice manner. A
chrysanthemum blooms in a miraculous way on the spy's grave, it's leaves rise
up to the moonlight, on the Moon you can see the spy's soul, caressing the
yellowness of the Moon.
7. The spy is caught in rain, while he drearily looks at the windows of
siogun's palace; the spy is arrested by the guards, siogun and his officer look
out a window, they breathe the scent of raidrops and the garden; over the scene
of the arrest an arc of a rainbow appears. The spy's face is wet with the rain
and tears. The beauty of the scene can be compared only to a crane's flight
over a slightly wavy lake of Banzai in early morning. Siogun lands his hand on
the officers shoulder, a servant brings them cups of sake. They drink sake, a
jay errupts from the green thick of the garden.
Translated from Mozurian Japanese by Gintaras Beresnevièius, 1998
|
# |
Comments
ilgai bandžiau prisiminti iš kur aš jį gavau, bet niekaip :)
pats nesuvedinėjau tikrai.
pkmk @ 2004-01-07 23:23:55