« po ilgos pertraukos vėl kramtau gumą | Main | cukriukas »

pirmą kartą gyvenime, jofana,

lygiai pirma karta gyvenime, vadinamosios "šventės" buvo šventės. po dviejų kalėdinio "atsiskyrimo" dienų nuoširdžiai savaitę kaliau galvą į sieną, ėjau žiūrėti ir dirbau koncertuose, gavau dovanų naują varstotą aka kompiuterį, nė karto nėjau miegot blaivas ir anksčiau trijų nakties, prakandau bezdjonkai žąstą besimušdamas, per tą pačia muštynę kažkokiai pirmą kartą matomai mergai pirmą kartą gyvenime įkandau į šlaunį, kuo labai didžiuojuos (ta prasme, aš tai buvau kandęs, o vat jai tai dar niekas), normaliai susichujarinau dešinį riešą, ko labai gailiuosi, kaip bosistas čista, pasidovanojau sau ant naujako opinel no.7 peiliuką, tokį kur zjb, persipjoviau dešinės rankos pagrindinį pirštą, ko čista kaip bosistas irgi gailiuosi, dažiau bažnyčią, varydavom pas prietelką vakarienės, kūrenom laužą kieme didumo jei ne kaip aš, tai bent kaip katiba železnai, elgiausi kvailai ir nepagarbiai, o rytais visiems darydavau kavą ir arbatą ir buvau generally cool. rytoj dar biškį čiuožimo ir darbeliuko, o pirmadienį back to programming shit out of everything, ir pas pankroką atgal, ir pas visus kitus projektus, darbus ir įsipareigojimus, kurie laukia, buvo sugalvoti arba atidėti. kilometrinis stulpelis pralėkė švyst! nepastebėtas (na, ok, ridenausi girtas nuo kalno aplink sproginėjant raketoms, ok), pagerintas gyvenimas tęsiasis, valio valio.

Comments

pavidžių laužo

eiho didelis linkejimas

kai aš mažas buvau ir kai netoli manęs koperatyve voliojosi kalnas padangų, sukrovėm ~10 padangų ir pakūrėm. va ten tai laužas

Su tom muštynėm visai kietai. Jeigu ką.