politics // linkėjimas vilniui netapti pasaulio knygų sostine

neįsivaizduoju, kam dar, be manęs, aktualios bibliofiliškos naujienos ir knygų politika, bet siūlau paskaityti:

lietuvos leidėjų asociacija, gavusi vilniaus savivaldybės pasiūlymą, atsisako dalyvauti rengiant projekta "vilnius - pasaulio knygų sostinė 2012".

pagarba už (pažingsniui argumentuotą) akibrokštą savivaldybės adresu, taip pat ir už esamos padėties apžvalgą.

skaitalai // tocqueville apie bažnyčią ir valstybę

skaitydamas šią ištrauką, negalėjau neprisiminti visų pastarųjų metų intronizacijų, homofobijos, abortų klausimo, politinio agitavimo iš pamokslų sakyklos, etc.

Kai valdžia atrodo tvirta, o įstatymai pastovūs, žmonės nepastebi, kokia pavojinga religijai sąjunga su valdžia. Kai valdžia atrodo labai silpna, o įstatymai tolydžio keičiasi, tas pavojus krinta visiems į akis, bet dažniausiai nebėra laiko jo išvengti. Taigi reikia išmokti jį numatyti iš anksto.

pats tokvilis, beje, yra religingas žmogus, kuriam rūpi tai, kad kuo glaudesnės bažnyčios sąsajos su valdžia, tuo labiau ji pati save diskredituoja.

taip pat apie tai, kaip užsimezga konservatyvus radikalizmas:

(...) matau būrelį tikratikių, pasirengusių nepaisyti jokių kliūčių ir įveikti visus pavojus, grūmojančius jų tikėjimui. Jie drąsiai nugalėjo žmogiškąjį silpnumą ir pakilo aukščiau už viešąją nuomonę. Jėgų pertekliaus iš inercijos nešami tolyn, jie nebežino, kur iš tikrųjų jiems reikia sustoti. Savo tėvynėje matę, jog, naudodamasis laisve ir nepriklausomybe, žmogus pirmiausia užsipuolė religiją, jie bijo amžininkų ir, siaubo apimti, šalinasi jų siekiamos laisvės. Netikėjimas jiems atrodo naujas dalykas, ir jie ima nekęsti visko, kas nauja. Jie kariauja su savo šimtmečiu, savo kraštu ir kitoniška pasaulėžiūra jiems atrodo neabejotinai priešiška tikėjimui.
Ne toks šiandien turėtų būti natūralus žmonių požiūris į religiją.
Mūsų visuomenėje susiduriame su ypatinga ir atsitiktine priežastim, trukdančia žmogaus dvasiai paklusti tikrajam savo palinkimui ir skatinančia veržtis už jai nubrėžtų ribų.
Esu nuoširdžiai įsitikinęs, jog ta ypatinga ir atsitiktinė priežastis - tai glaudi politikos ir religijos sąjunga.
Netikintys europiečiai persekioja krikščionis veikiau kaip politinius priešus nei kaip religinius priešininkus; jie neapkenčia religijos veikiau kaip partinių pažiūrų, o ne kaip klaidingo tikėjimo, kunigą jie atstumia ne kaip Dievo atstovą, o kaip valdžios šalininką.

alexis de tocqueville - apie demokratiją amerikoje. vilnius: amžius, 1996, p. 319, 320, 322.

netrūksta ir kitų citatoms tinkančių ištraukų - apie lygybės pirmenybę kaip (tariamai) didesnės vertybės, nei laisvė, apie daugumos nuomonę, apie demokratinių armijų pomėgį karui, apie galimą demokratijos despotizmą, etc.
skaitosi sklandžiai kaip pasaka - įstabu, kad parašymo data 1835 - 1840.

links // žiniasklaidos valandėlė - mokesčių puikumas

žiniasklaidos valandėlė - tai toks laikas po pietų arba vakare, kai reikia pažymėti kaip perskaitytus didžiųjų portalų rss feedus. jeigu tą dieną daugiau nėra iš ko pasijuokti, tai žiniasklaidos valandėlė visada vaisinga bent vienu isterijos pliūpsniu.

nuo naujų metų apmokestinamos pajamos, gaunamos natūra, t.y. įvairūs "bonusai", kuriuos gauni iš įmonės ir gali patirti asmeninės naudos (tarkim, po darbo grįžinėji namo su tarnybine mašina, pasižiūri filmą darbiniu kontūperiu arba paskambini ne darbo reikalais iš kontoros mobiliako).

linkiu sėkmės atsakingoms institucijoms, o geriausias komentaras buvo šis:

"Jei jau apmokestinant pajamas natūra siekiama apmokestinimo neutralumo, tuomet turėtų būti leista ir mokesčius sumokėti natūra - kaip lažo ir duoklės laikais." -- r. vainienė, laisvosios rinkos institutas.

praėjus įstabiai isterijai, pasakojau kolegoms, kaip įsivaizduoju lietuvos ekonomikos ateitį: visos įmonės tarpusavyje ir su valstybe atsiskaitinėja natūra, kiekviena įsiveda nuosavą valiutą, uab "nebelogika" atsiskaitinėja minkštaisiais vėpliais, uab "mabilka" - auksu iš perdirbtų mikroschemų, ūkininkas Petražolė - pašariniais runkeliais, egzistuoja įmantrios šių vienetų tarpusavio konvertavimo schemos, o valstybė, surinkusi natūrinius mokesčius pigiai eksportuoja produkcija į, atleiskite, šiaurės korėją. popieriniai litai tampa deficitu ir naudojami tik juodojoje rinkoje.

viso gero, dariau. viso gero, girėnai.

politics // this is your life on facebook

kadangi apie google jau išsiliejau, kita mano antiutopinių sapnų tema - facebook.

bičiuliai su šiokia tokia pašaipa sako, "susikurk akauntą Buroko Paranoikučio vardu, įsikelk čiurnos plauko nuotrauką dideliu planu etc". arba siūlo turėti 365 virtualias asmenybes ir kiekvieną naudoti tik kartą per metus. nedetalizuokime, kad kiekviena nauja virtuali asmenybė - tai galvos skausmas, ir kad su jomis dažniausiai ilgainiui atsižaidžiama. tarkim, to nedarydamas, aš tiesiog išreiškiu savo pasirinkimo laisvę. nedalyvauti, neskaityti, nesantykiauti.

ne tai bjauru. bjauru tai, kad visi bičiuliai - jau metus? du? - išėję į facebook'us ir kitas uždaras sistemas. yra savaime suprantama sakyti "pažiūrėk mano facebook'e" arba peistinti iš ten vidines nuorodas ir negalvoti, koks jausmas yra gauti fakju iš sistemos, nes neprisijungęs - neturi teisės nieko matyti, nes neprisijungęs tu - ne draugas, nes prisijungti - tai tik nieko nekainuojantis formos užpildymas. dažniausiai lieka keikstelėti ir tyliai uždaryti, apsimesti, kad supranti, apie ką kalba ir imituoti prasmingą pokalbį. nors ilgainiui, kai galvoji apie tai, kodėl eteris tylus, supranti, kad taip pat ir visi pokalbiai jau persikėlę į tą pačią uždarą sistemą. uždaros sistemos, kurios suauga su kasdieniu gyvenimu, reiškia, kad niekas nepaskambins pakviesti į svečius - turėjai apie tai perskaityti *ten*.

elementarus palyginimas - blogosfera, kurią gali skaityti ir nesvarbu, kad pats neblogini. viešos sistemos leidžia tau dalyvauti, bet neverčia daryti kažko prieš savo valią. gal tik reikia savarankiškai pasirūpinti norimo lygio privatumu.

tuo tarpu žiniose - facebook užbanino paslaugą, kuri leido "švariau" išsitrinti savo profilį.

links // šiaurės korėja vs youtube

tie itin reti atvejai, kai gerbiu youtube kaip mediją ir nesibodžiu pažiūrėt. kartais, tik kartais - judesys, o ne vien nuotraukos.
apmaudu yra tai, kad prieš kelias savaites su kolega žiūrėjom songunblog kanalą, pildytą kelis metus iš eilės įvairiom iškarpom iš šiaurės korėjos tv ir sumontuotais anti-jav filmukais. pagaliau prisiruošiau surašyti nuorodas į geriausias vietas, ogi - "account suspended". be paaiškinimo, be archyvo - gaila, nes buvo pamokanti patirtis. įdomu, kodėl būtent dabar.
beje, šiaurės korėja išleido naujametį pareiškimą su pažadu gerinti santykius su jav.

xperience points // šiaurės korėjos teisinė sistema ir žmogaus teisės

2009 m. balandžio mėn. Šiaurės Korėjos aukščiausia liaudies asamblėja balsavo už konstitucijos pataisas, kurias priėmus pagrindiniame šios šalies įstatyme nebeliko nuorodų į komunizmą. Toks žingsnis gali pasirodyti esąs paradoksalus įvykis valstybėje, kuri laikoma vienu iš paskutiniųjų „nesukalbamo“ komunizmo režimų pasaulyje. Šiaurės Korėja, oficialiai vadinama Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika – valstybė, kuri tarptautinėje visuomenėje laikoma problematiška praktiškai visais atžvilgiais: dėl savo politinės ir ekonomine santvarkos, tarptautinių susitarimų bei sankcijų ignoravimo, branduolinio ginklavimosi, požiūrio į žmogaus teises. Dabartinė teisinė sistema šioje valstybėje grindžiama čučhė ideologija, kurios užuomazgos siejamos su konfucianizmo ir marksizmo kombinacija, o tolimesnė evoliucija – su lyderių Kim Ir Seno ir Kim Čen Iro asmenybės kultais.

Šiaurės Korėjos tema laikoma problemine, nes politikai ir mokslininkai yra linkę analizuoti situaciją iš karinio saugumo perspektyvos, susiformavusios šaltojo karo metu ir atspindinčios šio laikotarpio dvasią. Tačiau yra prieštaraujančių tyrėjų, polemizuojančių prieš tokį išankstinį nusistatymą ir įvardinančių jį kaip siaurą bei galimai klaidingą (Smith, 2000). Papildoma problema žmogaus teisių srityje – nesutarimas tarp žmogaus teisių universalumo koncepcijos šalininkų ir kultūrinio reliatyvizmo atstovų, teigiančių, kad žmogaus teisės yra Vakarų primetama dogma.

politics // google-free life

kuo toliau žiūriu per petį žmonėms, kurie turi google accountus ir naudojasi vienu iš keliasdešimt žinomų ir ne tokių žinomų google paslaugų, tuo labiau manau, kad vis dėlto ne facebookai, twitteriai ir one.lt turi mūsų socialinius tinklus - geriausiai kiekvieną pažįsta google.
jeigu turi emailą (ir vieną adresą naudoji viskam), kabini ant jo viską - gmail tampa mazgu, siejančiu į vieną tavo virtualias asmenybes, kurias galbūt laikai "atskirai" vieną nuo kitos, tas mazgas susieja visus tavo lygiagrečius socialinius tinklus, kurie viešai nesusikerta nei virtualiame, nei realiame gyvenime. paprastas įrankis - google calendar - tampa logu, kuriam nesunkiai atiduodi savo realybę - vietas, užsiėmimus ir žmones, su kuriais kažką veiki.
neramu tai, kad visa tai gula į neaiškią juodą bedugnę - neaišku pas ką, neaišku kokiais tikslais, neaišku, kaip naudojama. sistema, kuria pradėjai naudotis prieš penkeris metus, per tą laiką nestovėjo vietoje ir galėjo tapti kažkuo visai kitu, nei atrodė pradžioje.
palyginimui: paypal'as dėl kiekvienos pasikeitusios naudojimo sąlygų eilutės atsiunčia perspėjimą, šalia - instrukcijas, ką daryti, jeigu su tokiu pakeitimu nesutinki.
nurašyčiau visa tai naktiniams vaizduotės šuoliams, bet kaip tik kitą dieną google ceo eric schmidt sako labai girdėtą frazę:
If you have something that you don't want anyone to know, maybe you shouldn't be doing it in the first place.
(į tai mozilla atsako pasiūlymu FF bendruomenei: naudokite bingą).

mano google-free life kol kas toks:
wikipedia + delicious tags + flickr search + wolfram alpha + mokslinės db.
blogiausiu atveju, taip pat yra scroogle.
mėgčiau įvaldyti gyvenimą visiškai be didžiosios G - įdomu, kiek tai pasiteisina per ilgesnį laiką? gmailo niekada nenaudojau, analyticsai skrido lauk. beje, atrodo ten pat netrukus keliaus ir skype - už savo keistą trafiko naudojimą ir už tai, kad žavaus irc randomo jame vis tiek nepalikta. ieškokit manęs penktoj konsolėj ,)

kitas logiškas etapas - nerašyti emailų žmonėms @ google, o po to liks tik atsikratyti gsm, bet su šituo dar teks šiek tiek palaukti.

xperience points // informacijos vs informacinis ir žinių vs žinojimo

šaulauskas per paskaitas peikia klaidingą terminų naudojimą ir aiškina subtilius skirtumus tarp sąvokų:

informacinė visuomenė vs. informacijos visuomenė
informacijos visuomenė (eng. information society) - postindustrinis bendrabūvis, kuriame daugumos narių užimtumas susijęs su nematerialių paslaugų kūrimu.
informacinė visuomenė (eng. informational society) - specifinis terminas, naudojamas castellso teoriniame modelyje ir iš esmės tinkamas naudoti tik šiame siaurame kontekste, kuomet informacija tampa centrine socialinės organizacijos forma. taigi, informacinės visuomenės plėtros komitetas turėtų skubiai pasikeisti pavadinimą, nes su castellsu vargu bau ar turi kažką bendro.

žinių visuomenė vs. žinojimo visuomenė
žinių visuomenė - nevykęs terminas, nes visų pirma asocijuojasi su žiniomis aka žiniasklaidos skleidžiamu turiniu (palyginimui - world wide web virtimas žiniatinkliu, duomenų (data), informacijos (information), žinių (news) ir žinojimo (knowledge) dažnas neskyrimas ir tapatinimas). taigi, jeigu mes kalbame apie procesą, kurio metu kaupiamos bei naudojamos žinios -- žinios kaip gebėjimas pritaikyti informaciją ir priimti sprendimus -- ir kuris yra pamatinis tam tikrame bendrabūvyje, kalbame apie žinojimo visuomenę (eng. knowledge society).