mic

... dar vienas žygis iš tų tipo-survival serijos.

šį kartą maloniai trise, o ne dviese, kaip anksčiau. kai esi miške dviese tai esi tipoi aš ir tas kitas aš, o vat trys - malonus balansas.

tiek grybų nevalgiau dar niekada gyvenime. laimė miške radom bulvių papilta, tai virėm grybų sriubą su bulvėm. dar laimė, kad žmonelė privertė mane įsidėt ryžių pakelį, tai virėm dar ir ryžių prie grybų sriubos, nes kitaip nuo tos elitinės "baravykai only" tyrės būtų stabiliai nučiuožęs stogas. o ir šiaip tris dienas arba rinkom grybus, arba valėm grybus arba gaminom iš grybų maistą. vienžo, išgyvenimu rūpinomės. užtat badauti neteko ;)

miško lėtumas jaustis emė jau pirmąjį rytą. vėl tas natūralus homo sapiens greitis neakseliruotas miesto, interneto, elektros ir gsm tinklo. žygis vis das intensyviai kapoja malkas, tačiau trečią dieną prisukimas baigėsi ir jam.

vos ne vos tingėdami ir versdamiesi subūrėm pirtį. radom vieną (nieko nepadarysi, dzūkijoj akmenys - rimtas turtas) gan didelį akmenį, apkrovėm šakom, padegėm, suskilo, apkrovėm dar, įkaito. užsidengėm šakų karkasą polietilenine plėvele, sunešėm vidun akmenis, karšto vandens - opa, varo garas normaliai. super, įkaitę - nuo 2m skardžio į upę - neveltui tingėdami tas šakas tąsėm.

paskutinį rytą suvokiau, ankiek buvau pasiilgęs tos tokios paprastos lietuvos, kur upė, miškas, pieva ir jokios civilizacijos. lakstau nuogas po pievą. o žolė tokia minkšta ir saulė taip spigina į akis :)

čiuju per šitas tris dienas pailsėjau daugiau nei per mėnesį atostogų... vakar sugalvojau kelis eilėraščius, parašysiu čia kažkada