amžino ryšio zona
"jūs tik sėdit, o aš vat važiuoju" klykiau vakar perdžiūvusia gerkle vairuotojams, nuobodžiai švilpiantiems pro šalį prabangiais ir ne automobiliais.
naktį iš penktadienio į šeštadienį programavau sumautą chaltūrkę, ant kavos, matės ir neapykantos. powered by hate. 
namo 0800, pamiegot gramelį, nusipirkt cigarečių ir saldumynų, parūkyt, go go go.
70km, 3:30 val. spoko, manau. po 2:30val. varymo saulėtu gyvu plentu kolonkės šaldytuvą skelbiau palaimintu ir gėriau vieną alų po kito. "blia, baigėsi, aš dar su šituo parūkyt norėjau." maloniai svirduliuodamas užriedėjau į kalniuką, atsipurčiau kelis km aukštyn žemyn d-d-d-d-d-d-d-d-antys b-b-b-b-b-b-byra žvyrkeliu ir atsidūriau amžino ryšio zonoje. migla ir ramybė.
rytą tris valandas tąsiau akmenis, tada valandos poilsi, dar valanda akmenų tąsymo, pusvalandis miego, kavos ir "hm. metas varyt." pasukęs į plentą jau galvojau, kaip aš čia lėxiu, bet kojikės pasakė, kad nelėxiu ir kad bus gerai ir taip. vietom jau pykino, bandant stipriau pamint prieš tą pastovų supistą vėją.
anyway, 70km. 04:00 val. nors kančių buvo daugiau nei keturioms valandoms :)
|
# |