viskas nesibaigia, baigiamės mes
ėėėėė. tas trečiadienis tebuvo pradžia.
paskui buvo tų pačių suomių koncertas "virpesy", laxtymai atiduoti jų autobusiuką į remontą (trivia: paskutinį kartą grojusiai suomių grupei Fun taip pat organizavau autoremontą, įdirbis didėja...), laxtymai sukrauti daug daug aparato kamorkėje, iškrauti virpesy, pakrauti, iškrauti, nuvežti 11 miegotojų, sudėti juos į vieną kambarį, ak taip! virtuvėje visada patogu, ir jau moku pasprukti nuo skersvėjo, svečiai stebisi, rytą matydami mane su švirkštu rankoje, "ah, but it's nothing, just ascorbic acid" skamba rimtai.
įgarsinant supratau, kad vno publika jau pasiekė kavenską lygį, kai prašymus palikt taką paklausyt garso ir grįžt prie pulto pamiršta tuoj pat, o praėjus grubiai, kaip perspėta/žadėta, daužo kumštele į nugarą. pradžioje drovėjausi ir slėpiausi, paskui mindas įtraukė į pogo sūkurį ir tampau 85kg fat rocket, priplojanti liauną paauglio kūnelį prie betoninės sienos. taip jums ir reikia, vaikpalaikiai! seniukai rulez :)
taip pat vos nenusilaužiau velniop kojos, bet tik taip ir galima dalyvauti Hero Dishonest koncerte :)
šeštadienis praėjo su suomių autobuso paėmimo rūpestėliais, bet tokiais tingiais ir vasariškai tąsiais, kai niekas neerzina, net karštas ir tvankus antrukas nuo "Ševčenkos" stotelės į pasaulio kraštą. Troikės gurkšniai ir atsisveikinimo šutkelės ir aš jau vežu Frekenbok į Šiaulius, autobusas purtosi, dega raudonos lemputės, bet vasara, pochui, kilometrai skrieja po ratais (galinis dešinys tuoj tuoj tuoj sprogs!) ir lišnas nelegalus tranzuotojas nebenervina. anyway, tos porelės aš daugiau nebevešiu, bo jie prieš savaitę įsilaužė ir sudergė į šipulius "Bendradarbių" skvotą. Nėr ko šikt į ranką, iš kurios valgai.
koncertas Šiauliuose buvo nuostabus! kur linxma, nebaisu, alus myžalas yra pats tinkamiausias, o jei jo nėra, tai yra kam pagriebt iš rankų, garsas klaikus, bet grupėmis tikiu ir nieko labai nereikia. tai va, ir tox prisiminiau, kad taigi naktį turiu viską vairuot atgal... :( ir teko mesti visą linxmybę šalin, ir gerti stiprią didelę kavą, ir gydyt Margaritą ir kraut daikčiukus ir jau vairavau visai gyvas ir pasiekėm Vilnių man nė karto neužmigus :)
o ten penktą ryto viskas pasisuko taip, kad sriubčiodamas 999 mėčiau tuščius butelius per svetimą balkoną ir plojau katučių, kai troleibusai juos traiškė. ir po šešių valandų mane pažadino ir liepė vežti grupę į įrašų studiją. ten įsidrąsinau tiek, kad operatorius Petras jau pasakė "tau visai gerai gaunasi, aš čia trumpam išeisiu, ttau gal irgi alaus paimt?" :) o dar vežiau įrangą iš Rolio genties sambūrio, visai papilkėjęs gėriau naktines arbatas stiklinėmis akimis ir kritau į masę vidury kambario, kai jau, matyt, nieko nebegalėjau.
o tada man paskambino ir liepė eiti dirbti, ir man jau trūksta žodžių viskas gražiai papasakot.