Antanas Škėma: Čelesta/4.Palydovai/2.Jūra
Ošia jūra. Nyra prasižiojusios žuvys, šviesiaplaukiai vikingai nusiminę žiūri į lankus, kur nuskendo strėlių tekintojas, mylimosios atvaizdu jis išsitatuiravo rankas, ji paliko amžinai jauna jo odoje, o pajūryje mirė raukšlėta senė, ją užkasė kopose.
Ošia tamsi jūra. Visi paskenduoliai susiėmė už rankų, ir laivų griaučiuose didžiuliai krabai susėdo pusračiu, orkestras, kuris nesukelia garso, ir muzikinės tylumos klausosi didžiulės gėlės.
Ošia žalia jūra. Keturiuose kampuose keturi vėjai pučia į savo dūdas, ir debesys rioglinasi ūkiančiais kamuoliais, ir sujuda dugno žolės, žalios plokštės, lyg suliedinti plaustai, iškyla į paviršių, ant jų susėda uodeguotos mergaitės ir šukuoja savo žalias kasas, o paskui pradeda plakti vandenį žvynuotomis uodegomis, vanduo skyla, lūžta, dreba, putoja, žalia audra žalioje jūroje.
Ošia mėlyna jūra. Pribarstė į ją mėlynų šukių, jos įstrigo skersos, šaudo zuikeliais po visą dangų, ir saulės kamuolys -- tėra didžiausios šukės atošvaistė.
Ošia didelis vanduo. Jūra.
1951
|
# |
Comments
geras kurinys..
false @ 2003-07-24 10:04:21
CHUINIA
baubukas @ 2003-11-23 11:53:51
nerealus kurinys...dieviskas.... dievinu skema, uz jo ypac taiklius zodzius...
Monika @ 2005-10-19 20:11:28