« FreeBSD: particija su bad block | Main | Antanas Škėma: Čelesta/4.Palydovai/2.Jūra »

Antanas Škėma: Čelesta/4.Palydovai/3.Madona

Tan tin tin tan -- atkala čelesta.

Aš išjungiu elektrą, ir tamsa sugeria mane. Guliu kaip užmūrytasis, kuriam leista alsuoti. Guliu kaip nukryžiuotinas, kurio niekas neprikals prie kryžiaus. Guliu ir laukiu. Sugeriu į save garsus. Mano siela buvo sausa kempinė, čelestos metaliniai garsai pripildo jos duobutes ir kanalus. Siela išbrinksta, ir vėl esu nemirtingas.

Todėl reikalauju Madonos.

Ji šešerių metų. Jos rankutės liesos ir purvinos, ji rausėsi šiukšlių dėžėje ir susirado apvytusį gvazdiką. Jos plaukai -- erškėčių krūmas. Ji įrėminta peizaže: triaukštis nama nusilupusiu tinku, „Halo“ reklama lange (plaukite galvą stebuklinguoju skysčiu), dangorėžio gotikas akiratyje. Jos akyse -- sausos ašaros, sūrų skystį sugėrė siela-kempinė, teliko vaivorykštinis šviesos mirgėjimas. Jos bateliai sutrypti, ji pametė skardinę sagą, odinis dirželis velkasi cementu. Ir mano Madona težino vienintelės pasakos pradžią:

...Gyveno kartą Jimmy Brown. Jis turėjo stambią nosį, aštrų peilį, raudonus batus žvaigždėtais pentinais. Žymiausias plėšikas Šiaurės Dakotoje, kuris du šimtai metų, kai žuvo...

Ė, jūs, pareigingieji angelai, nutūpkit ant cemento! Mano Madonai reikalingi puošnūs palydovai. Erškėčių krūmas tepražįsta apvytusiais gvazdikais, tenuplauna Madonos rankas pats miesto meras, jam paduos sidabrinį indą Jimmy Brown, žymiausias plėšikas Šiaurės Dakotoje.

Ji vilki melsvu megztuku. Mano Madona šešerių metų. Ji pagimdys Sūnų, dar liūdnesnį nei ji pati.

Tan tin tin tan -- atkala čelesta.


1951

Comments

siaip labai panasu i skema. bet ar bandymas pamegdzioti yra gerai?

brrrr. čia juk ir yra Škėmos apsakymai. mėgstami. inete jų niekad nerasdavau. dabar rasiu. "padėjau į matomą vietą".

be to, nuo 1987 moku greit ir gerai spausdinti.

jep, papostinau, o po to susiradau škėmos knygą ir supratau, kad parašiau nesamonę.

shit hapens...

kodel mokytoja suprato Skemos minciu srauta, o kaj ash emiau rashyti savajaji, taj pasake, jog iki manes, Skemaj dar plaukt ir plaukt...
Zmones, siuolajkine visuomene, turi daugiau pasakyt nei mire rashytojai...

shalia galima butu paklausyti belos bartoko `music for strings, percussions and celesta`

ir aciu uz tekstus