February 29, 2004

zemes ukio pasiekimu paroda

Posted by v at 6:55 PM
mieliausia karve savaitgalis. Léo antra diena pazadina puse astuoniu, kad priimciau i lova. ileidziu, susisuka i kamuoliuka ir glostomas pusvalandi murkia. kai nusileidziu laiptais kavos, tas irgi, issireikalauja pusryciu. kaip gi jam, tokiam mielam neduosi? duodu.

mano meile vis dar uzsienyje, tai dar teks kaukt savaite. kaukt-kaukt-auuuuuu!! vakar buvo dvidesimtastunta, tai taip isejo, kad dar pasenau vienais metais. nebeskaiciuoju jau. mano meile paskambino (myli-myliu) ir pati pirma mane su senatve pasveikino. o siandien dvidesimtdevinta, tai yra proga parasyt ypatingesni irasa, nes kitaip tai galesiu padaryt tik po keturiu metu. po keturiu metu bus praeje keturi metai, o tai ne taip ir mazai, kad butu galima nekreipt demesio. vakar pasenimo vienais metais proga buvau nuvaziaves i miesta, susitikau su seniai nematytais draugais. dar kiti, kur is toliau, skambino. miela. griztant oras buvo tyras kaip niekad, matesi sviesos tolimesniu kaimu, per gera desimti kilometru, dar neregejau taip.

o siandien nuvaziavau i zemes ukio paroda. paziurejau ivairiausio dydzio karviu, kiauliu, aviu, vistu, triusiu, sunu, traktoriu, kombainu, palmiu, zmoniu, ivairiu augalu, trasu, arkliu, poniu, asilu, anciu, obuoliu ir dar visko. dar nufotografavau pacia mieliausia (man) parodos karve. jos nuotrauka cia ir idedu.

tai stai toks irasas, unikaliai vienintelis ateinantiems keturiems metams.

February 23, 2004

aūūūūūū

Posted by v at 8:16 PM
kaukiu. mano meilė išdundėjo dviem savaitėm i užsienį. tad aūūūūūūū.

Léo nežinau, ką veikia.

pagaliau davė man vietos tam servery, sukroviau viską, maždaug veikia, bet palikau klaidų. tik kad nėr kada taisyt, įsidarbinau industrijoj, tai bus laiko tik po 2 sav.

au-aūūūūūūūūū

February 16, 2004

tamsa

Posted by v at 10:23 PM
lauke, kur leo isslinko medzoti. tokia oficiali versija. is tikruju, tai manau, kad jis garaze po varikliu snaudzia. arba ant jo.

vasario sesioliktosios proga tampu trim savaitem proletaru.

cia mic sako, kad pasaulis kazkur bega ir tuo baigsis. galvoju, gal. bet cia paeinu zingsni i kaire ir du i desine, ziuriu, kad gal ir ne. ziu, cia jis pasyvus ir uzsales, nejuda is vietos. keiciasi - taip. bet tai jo budas toks, pasaulio. linkes keistis. viskas keiciasi, bet tuo pat metu - ne. keiciasi detales, o visuma argi keiciasi? nezinau, gal, bet nebega. bega tik dalis.

February 13, 2004

p13

Posted by v at 5:07 PM | Comments (1)
katinas miega.

pastebejau, kad siandien penktadienis, trylikta.

nieko labai baisiai blogo neivyko.

taip pat ir nieko tokio baisiai jau gero.

adieu.

February 10, 2004

firefox

Posted by v at 12:04 PM | Comments (4)
katinas šįryt įsikniaukė pro langą.

firebird buvo pervadintas i firefox. tokia miela laputė. bandžiau, bandžiau, gerai, veikia. ie jau beveik nebenaudoju, buvau parašęs, kad nebenaudoju, bet šiandien meluoti nesinori.

kreiva ko tai ant dūšios. graužia kažkoks krienas ne krienas, ropė burokas, dar šaknis kokia, topinambas.

February 7, 2004

February 6, 2004

juokingai

Posted by v at 12:01 PM
IMG_0288.jpg na, kaip jis čia juokingai kojas susikrovęs :)

neturiu daugiau, ką rašyt. pasveikau jau, viskas.

February 4, 2004

chre chre

Posted by v at 10:36 AM
dangusLéo šįryt penktą valandą įsirangė tarp mūsų į lovą.

nemiegojau nuo keturių. pykino, purtė, viską skaudėjo - užėjo staigiai koks tai peršalimas maliarija azijinis gripas. 38°C. šimtą metų nesirgau, nuo tada, kai mečiau rūkyt, tai jau buvau atpratęs nuo tokio šūdino jausmo.

praeis.

ryte, pusę aštuonių mūsų laiku, mūsų kaimo dangus buvo toks.

February 3, 2004

piktas

Posted by v at 5:17 PM
katinas sveikasbrangusis Léo miega. reiškia, pasveiko.

vakar popiet buvau truputį piktas, kandžiojausi. bandžiau įžeisti kokį tai pilietį. atrodo, truputį įkandau. tegul sau, užsitarnavo. šiandien aš nebepiktas ir tik gailiuosi, kad ta jo radija mano kaime netraukia. nors gal man užtenka ir tų vilniaus bokštų, ką ten tas rokas.

išmečiau šiandien velniop antivirusinę programą, vistiek penkis metus nieko nepagavo, negaunu jokiu virusų, šūdo netraukiu iš interneto, o jei gaunu kokį apkrėstą ymeilą, tai išmetu anksčiau, nei kas suveikia. įtariu, kad tuos virusus kuria pačios antivirusinės kompanijos, ir rėkia po to kiek galima garsiau, kad užsitikrintų sau rinką ir įplaukas. nusprendžiau visą šitą šlamštą ignoruoti.

dar buvau mieste, ten truputį pastovėjau eilėje ir iš besišypsančios moterėlės gavau naują popierių. to man šiandien užteko, nuėjau dar į biblioteką, pasiėmiau knygą. tuoj su katinu grimsim į renesanso meno gyvenimą.

prieš begrimzdamas tik spejau trumpam pagalvoti "įdomu, ar man mic galų gale duos kada nors tą daiktą, ar ne?", atsakiau "gal kada nors" ir nugrimzdau.

February 2, 2004

skraidantis kilimas

Posted by v at 11:34 AM | Comments (3)
pasveikęs katinas taigi taigi, kadangi buvo taip baisiai susirgęs, Léo buvo įkištas į narvą ir tris dienas patupdytas į ligoninę gygytis. jam neveikė inkstai ir turejo temperatūros. trys dienos lašelinės ir vaistų jį pavertė sveiku energingu katinu. ant kaklo, papilvėj ir ant kairės kojos jam veterinorius išskuto kailį, kad būtų patogiau adatas baksnot. juokaujam, kad buvo ne gydytis, o kirptis. ho ho ho. kainos nerašysiu, nes per daug baisi. musu brangus katinas tapo tikrai brangiu katinu.

namai apkrėsti vaiduokliais. reiks dezinfekuoti. aną dieną, jau jam pasveikus, aptikome Léo bandant paskraidanti kilimą. toli nenuskrido, bet įvykis vertas dėmesio. video (MPG, 1.29Mb), žiūrėti po katino kojom.

turiu tokią knygą kaimiečiams, kur parašyta, kai nuvažiuoji į miesta, kokiom gatvėm reikia vaikščioti, kad geriau pažiūrėt visokias grožybes ir istorines įdomybes, išvengiant suvenyrų krautuvių ir spūsties. tai paėmiau šeštadienį ir nuvažiavau aš į tą miestą, ir perėjau maršrutu numeris dešimts, kur reikėjo sukiotis gatvėm į kairę ir į dešinę, žiūrėti visokių rūšių namus, po to užlipt ant kalno pažiūrėt bendrą vaizdą ir po to nusileist nuo to paties kalno. patiko. vis kažkaip kitaip. prisiskaičiau visokių istoriju. fain, kaip anais laikais sakydavom.

vakar pusę dienos praleidau virtuvėj, gamindamas aukštos klasės tautinius patiekalus. toji pusė dienos buvo vainikuota sėkme. po to gerai privalgę ėjom pasivaikščioti po brūzgynus. čia diena buvo gan gėdingai nuvainikuota ir gavom daug juoko, nes kai buvau toks sunkus nuo maisto, ėmiau, paslydau ant slidaus šlaito ir išsimaudžiau tyro vandens upelyje.

IMG_0278.jpgsusisukęs iržiemai apvytęs mėsėdis, kuris vasarą atrodė taip ir taip, dabar išdaigino tokį stiebą ne stiebą, su tokia keista špyga viršuj. žiūrėsim, kas iš jo gausis.