žodžiu, šik

gyvenimas toks paskutiniu metu nors tu šik, norėjau pasakyti - chic, čia prancūziškai. ėmiau ir persikėliau iš to pasimetusio lotaringijos miestelio į "rezidenciją" prabangiame paryžo priemiestyje, kur galiu sau leisti du kart per savaitę su mano meila žaisti tenisą (tiksliau "žaisti", nes jau du kart teko bėgt į parduotuvę pirkt kamuoliukų, nes visus "vėjas" kažkur nunešiojo į krūmus). tuo pat metu dėdulė davė pavairuoti savo angliškas mašinas, geras jausmas, tik reik žiūrėt, kur neįvažiuot į stulpą - nes iš išorės mandra, o viduj tai viskas atsilupinėja tame jaguare. kita, mažiukė, morris vadinasi, su supuvusiu mediniu rėmu, bet už tai garsas viduj koks! ir stiprintuvų jokių - nei stabdžių, nei vairo, o kai įjungi posūkį, tai jis pradeda pypti, tikrai neužmirši išjungt.

o ir darbe objektą irgi gerą gavom - dvi savaites versalyje, jo, tuose rūmuose. su tūkstančiais turistų, traukiančių kaip vienas vis identiškas nuotraukas ir šimtus kartų klausinėjančiais are you drilling for oil (čia tie, kurie iškart matosi be išsilavinimo), where is the toilet (daugiau mažiau padorūs piliečiai, dažnai rusai, sakantys tualėt, ne toilet), do you know where could i get some coffee (turtingi amerikonai arba pasenusios poniutės) arba where is this damn exit (tie, kuriem nuobodu ir kuriem nei rūmai, nei parkas nė motais). gavom dar raktą nuo palaciaus, tai ir jautėmės, kaip karaliai, pasirodė, kad jis tiko beveik visoms durims, ne tik toms, kur mums nurodė. tai kaip pradėjom bastytis po versalio požemius tokiais rūsiais be šviesos, kažkur nusibastėm toliausiai, radom kokius tai laiptus ir tik pradėjus jais lipti, įsijungė kokia tai signalizacija. juokai, nešėm kaulus :))

fain, žodžiu. bet tik kad gruntas ten - smėlis toks š, iš didžiosios š - gręžti gerai, bet jei neatsargiai elgsies, štangų taip ir nebeištrauksi iš žemių, viskas užbyra. tai velniai griebtų, dabar visą laiką nugarą skauda ir raumenis visus. ir garsas mašinos: ta-ta-ta-ta-ta.. visą dieną išūžia ausis, net ir su apsauga. čia paklausiau to geniaus garso, kurį čia davė bloguose paklausyt, nifiga nieko negirdėjau. sunkus šitas darbas, reikia keisti. jau maloniau mušinėti teniso kamuoliukus į krūmus.

jaguaras

morrisas

ir versalio rūmai

jo, čia aš, padidintas:)