ring du

check all. delete. delete? delete.

pažiūrėjau antrą dalį japoniško siaubiako. ring du vadinasi. o gal ring antras. žiūrėjau žiūrėjau, bet galų gale taip nieko ir nesupratau. ten maždaug kažkokia mergička trisdešimt metų prasėdėjo kokiam tai šuliny, o po to ko tai visus žudė kažkaip, ar neapykanta, ar kaip. bet kas ji tokia, kaip ji ten atsidūrė, ir kaip niekas jos iš ten neištraukė, ar tas barzdočius jos giminė ar tėvas, ar šiaip koks praeivis, kodėl tas daktaras nei iš šio nei iš to šoko su tais laidais į baseiną, tuo pačiu nusitempdamas niekuo dėtą seselę, susivėlę viskas kartu, nelabai aišku. chm. yra ir geresnių filmų, nei šis.

užtat katinai yra gerai. ypač kniaukiantis, murkiantis ir po kilimą iš pasitenkinimo besiraitantis Leo.

kiau kiau kiau

ir vėl velykos>>

nervuoja nesustoja

nervuoja noriu nervuoja

kaip suspausta spyruoklė, pajudink, sprogsiu. neaiškumas ir tyla iš anos pusės, nervuoja ta bala nervuoja, paaiškėtų normaliai, tai ne. tempimas dusina. rutuliai irgi nervuoja, galėtų viskas būti plokščia. kai išauš ten diena, susijungsiu tiesiogiai, ir paklausiu tiesiai šviesiai, kaip yra, ar taip ar ne, ar kaip, nes kitaip dar suvalgysiu ką nekaltą, nebemoku jau laukti, laukiau jau taip ilgai. tuoj sprogsiu.

nemiga

šiąnakt labai blogai miegojau. dar tokio nebuvo - sapnavau laikraštines reklamas, tokias, kur po keturis, šešis ar aštuonis skelbimus per puslapį. kaskart pasidarydavo koktu ir vis pabusdavau šlapias nuo prakaito. kai tik vėl užmigdavau į sapnus vėl braudavosi tie prakeikti skelbimai. iš pradžių nespalvoti, tie dar nieko, bet po to spalvoti, kur spalvos gerai nesusieina, tada viskas susitrejindavo, supykindavo ir vėl pabusdavau. sulaukęs ryto apsidžiaugiau, bet teko gerti dvigubą porciją kavos.

tyla

neturiu ką pasakyti ir nesakau.

turiu ką pasakyti, bet nenoriu, irgi nesakau.

lakstau dabar kaip nesveikas (kaip sveikas?) ir minu dviratį po penkiasdešimt atstumo vienetų dienai per balas ir purvus, nes reikia numest lašinius, kur per žiemą priaugo.

gavau vakar žinutę, veik pasiūlymą - gal būt vėl kelsiuos į kitą kaimą, gerokai (labai gerokai) tolėliau nuo visko.

prieš tai gal nuvažiuot į pietus prie viduržemių.

lisabona, sako, gražus miestas.

barselona irgi, seniai buvau.

ir oras ten šiandien, kaip čia vasarą.

bet gal dar pabėgiosiu kokią savaitę dvi tris, kad lašinių sumažėtų, kitaip ant pliažo pirštais užrodys tą baltą mėnulį žemiau krūtinės. nors gal ir taip užrodys, nes šiuo metų laiku ten vis tiek nieks į pliažą neina. bet tada gal ir neužrodys, nes kai nušliaušiu į pliažą, ten nebus nei vieno žmogėno. tai nereiškia, kad galiu nebelakstyti.

ko nenorėjau, to ir nepasakiau.