December 26, 2006
mano šėšėlis
krenta ant amžių nugludinto akmens sfinkso. akimirka trijų tūkstančių metų bėgsme. kažkaip staiga nupurto drebulys, ir taip pat greitai ir išnyksta. akimirksnis vis dar čia, toje pat vietoje, bet jau nugrimzdęs praeityje, nebematomas mums apčiuopiamuose matmenyse, nebent jį čia pat ir pažymėčiau ar užrašyčiau - skaitmeniniams ateities archeologams. kaip dabartiniams užrašyti šitie akmenys.
o kai tai jau užrašyta, kaip atskirti, kas tiesa, o kas melas? kur tikra, o kur apgaulė? kur atsiremti, kad žemė neišslystų iš po kojų? kaip nepasimesti šiam pasauly? o gal geriau spjaut tiesiog ir pasimest? koks skirtumas? kuo iš esmės skiriasi pasimetęs žmogus nuo nepasimetusio?
December 24, 2006
žemuogės
šitą būtinai reikia užsirašyti, tokio dar man nebuvo.
orai šiais metais tokie šilti, kad prieš dvi dienas pievoj radau žydinčias žemuoges, ir taipogi vieną uogą, net truputį rausvą. suvalgiau, buvo skani ir saldoka. fotoaparato neturėjau, įrodymų neturiu.
žemuogės gruodį. gal būt taip ir bus nuo šiol, jei klimatas ir toliau šils.
December 23, 2006
weihnachtsplätzchen
kalorijos ir programa storėjimui.
šian nuo ryto kepėme vokiškus kalėdinius plätzchenus, pyragėlius, kitaip tariant. trys pakeliai sviesto, pusantro kilogramo miltų, pusė kilogramo cukraus, krūvos visokiausių riešutų šokolado kokosų cinamonų kakavos vanilės vyno glazūros kiaušinių trynių ir baltymų.
rezultatas: devynios skardos, Weihnachtssterne - 183 vnt, Gewürzkugeln -37 vnt. Spanisches Brot - 28, viso 248 štiūkai, iš jų suvalgytos dvi sulūžusios veinachtšternės ir viena španišė brot, paragavimui, nes tokio dar niekada nedarėm.
dar priedo mano meila prilipdė prancūziškų triufelių, kur be sviesto, šokolado ir cukraus daugiau nieko ir nėra.
jo. po tokios dienos saldumynų nebesinori. norisi marinuotos silkės.