this very special day

it's really nice to find out that one still has some friends left on this planet, oh, my dear listeners, especially on this very special occasion that we have today. "you're all but not forgotten!" tells you the world. and even more, it whispers "yes, you're always welcome". the telephone rings softly, it's all my pleasure to pick it up and listen to the quiet and flattering words. the letters you find in the morning smell flowers. even the electronic ones do. of course, in the latter case it is on the edge of imaginary, but nevertheless..

on this very special occasion we'll prepare a pleasant and quiet soirée, make some a tasty "poulet basquaise" and open a bottle of some good riesling of ribeauvillé. then maybe watch a film, or read a book. I admit, there is not much of a great luxury for it, but really, who on the world really needs that?

hrhrhrrrrrrrrrrrrrrhrrrrrrrrrrrrhrhrhrhhhhhhhhhhhrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrr!!!!!!!!!

besitęsianti nežinomybė hrhhhhhhhhhhhhhhhhhhhrhrhhrrrrr!!! srutų kalnai hrhrrrrrrrrrrhhhhhhhhhhhhrr! priverstinai dviračiu be pirštinių, vėjas ir sniegas hhhhhhhhhhrhrhhrrrrrrrrrrrh!!! gendanti mašina hrhrhrrrrhhhhhhhhhhhhrhrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrr!!!! stabdžiai ir jų brangus remontas hrhrhrhrrrrrhhhhhhhhhrrrrrhhhh!!!! atsakymai ne ne ne ne ne .. hhhhhhhrhrhhrrrrrrrrrrrhhhhhrrrr!!! laikas hrhrrrrrrrrrrrhrhhrhhrhhhhhhhhhhhhrrrrrr!! oras hrhhhhhhhhhhhhhrrrrrrrrrrhrrrrrrrrrrr!!! blogi sapnai ir miegas hhhhhhhhhhhhrhrhhrrrrrrrrhh!! pjautynės ir nervai hrrrrrrrhrhhhhhhhhrrrrrrrrr!!! negyvi gyvuliai ant kelio hhhhhhhhhhhhrrrrrrrrrrrrhrr!!! riebus maistas hrrrrrrrrrrrhrrrrrrrrhr!!! viskas šiandien hhhhhhhhhhrhrrrrrhhhhhhhhhrrrrrrrrrrrrrrrrrrrhrrrrrr!!! šlykštu hrrrhrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrrhrr! ir tu čia skaitydamas hhhhrrrrrrrrrrrrhrrrrrr!!! nervuoji hhhhhhhhhhhhhrrrrrrrhrhrrrrr!!! arba skaitydama hhhhhhhhhhhhhhhrrrrrrhrh!!! tas pats velnias hr!

---

-------------------< hr >----------------------------------------------

---

---

---

vakar visą sumautą

rytą praleidau ieškodamas prieš pusmetį pirktų ir kažin kur nugrūstų koncerto bilietų. diena, prasidėjusi maloniai tingiu kavos gėrimu lovoje ir jau visą savaitę kirbančiomis galvoje mintimis - "kaip malonu bus važiuot šeštadienį po pietų į miestą pasivaikščioti ir vakarą maloniai praleisti su muzika", vos nesibaigė katastrofiška neviltimi ir jausmu, kad teks liūdnai sėdėti namie ir žiūrėti televizorių, na, geriausiu atveju žiūrėti kokį sumautą išnuomotą filmą.

kai neradome tų bilietų jiems numatytoje vietoje, nuotaika pradėjo ristis žemyn eksponentine progresija ir, su kiekvienu naujai ir bergždžiai patikrintu namų kampu, greitai virto lygiai tokia pat, kaip užpiltas peugeot 205 variklis. nebeužsivedė. išverčiau visus namus, kaip būtų padarius policija - visas spintas visas dokumentų dėžes, visas kišenes, dėžutes, krepšius, rankines ir lagaminus. iškrėčiau (ir tuo pat metu sutvarkiau) visą betvarkę rūsyje, perverčiau auštyn kojom garažą, apieškojau abi mašinas, vienoje jų radau to velnio koncerto lankstinuką (be bilietų, žinoma), kas žinoma, dar labiau sustiprino neviltį.

"velniop", pagalvojau, - "turiu vieną dieną jiems surasti". negalėjome gi jų išmesti - šiukšles rūšiuojame ir popierių dedame prie popieriaus. visus vokus prieš išmesdamas perplėšiu, kad neišmesčiau kokio svarbaus dokumento, o bilietai būtinai būtų užkliuvę akiai. būtų. būtinai. o jei neužkliuvo? oj, oj, oj!!!

visą būsto kratos procedūrą pakartojau dar du kartus. aūūūūūūūū!!!! neranduuuuūūūūūūūū!! trečias kartas vis tik meluoja. ir štai jau ketvirtą kartą sklaidau visus visų knygų ir dokumentų lapus po vieną. ir staiga.. (!!!) tiesą sakant, pradėjau rėkti. gan negražiai rėkti ir ūbauti, kaip nesveikas.

šiaip, gal net geriau, kad buvom juos taip užgrūdę - po to diena buvo net dvigubai geresnė. kai ko labai nori ir jau nebesitiki gausiąs, ir staiga tavo noras išsipildo, būni žymiai labiau patenkintas ir laimingesnis. koncertas buvo puikus, muzika buvo dieviška, ir visa kelionė į miestą buvo ypatingai maloni. aišku, gal dešimt kartų žiūrėjom, ar tie bilietai dar vis kuprinėje, ar nedingo kur.

dabar pasirašysiu sau, kad J*** S*** muzikantai groja ir dainuoja vis taip pat gerai, kaip grojo prieš keturis metus toje nuostabioje B*** bažnyčioje, ir kad įspūdinga M*** koncertų salė pasižymi nuostabia akustika. gal net pernelyg nuostabia, nes salėje girdėjosi kiekvienas treptelėjimas batu ir kai kurių nemandagių žiūrovų šnibždesys.

ir dar sau pasirašysiu, kad renesanso muzika man patinka žymiai labiau už šiuolaikinį šokį. malonumo, stebint ši koncertą ir aną savaitgalį S*** teatro spektaklį negali net lyginti. ne tai, kad šokėjai negerai šoktų, bet ten visas pastatymas buvo nekoks.

o tiems, kam šiandien bloga nuotaika (ypač dėl kažkokių kvailų blogų komentarų, hmm.. kvailų komentarų, ne kvailų blogų :)), patarčiau nušiaušti gamton ir tarkim pašerti duona ančių, ar dar gyvūnų kokių, labai padeda. arba jei nėra ančių, tai tiesiog pažiūrėti bestypsančių ir lėtai augančių medžių, ar nieko nebojančio gurgančio upelio, ar tyliai tyliai sušalusio ežero, kuriems nė motais jokios nuotaikos ir kurie sako tau, pažiūrėk, kaip gražu. taip gražu..

rrrr

nežinau, ko gi taip pastaruoju metu vis ką nors užsipuolu nei už nieką. gal būt tai dėl sušiktos nuotaikos, kad vis paskutiniu metu nieks neina judėt į priekį?

nagi velniop viską, sėsiu dabar ant dviračio, išvažiuosiu, prasiblaškysiu ir be tarkim, šimto sumautų kilometrų negrįšiu. tuo labiau, kad už lango spigina saulė. rrrr.

žodžių grobimai

opit užsimanė užgrobt vardą dolskis. ir be to dar sako, kad tas ponas dolskis lyg tai mirė, ar ką tai. nesako kur, kada, kodėl ir kokiom aplinkybėm. tik sako, kad mirė. pasidomėjau, kas gi tas dolskis, kiek pasakė sistema, tai tas dolskis buvo prieškario pop dainininkas ar tai pop grupė. kada ir nuo ko jis mirė, niekas nepasakė. net opit.

kažkur jau girdėta. aną kartą mic grobė gėrimą alus, rezultatas dabar jau nukritęs į trisdešimtą vietą.

apskritai paėmus, blogais žodžius grobti gan paprasta. kai čia viskas blogosferoje sunuorodinta(galiu taip rašyt?) kartu, bet ką įrašius gūglė greit nustumia į lentelės viršų. pvz. nykus mano fotoreportažas apie kelis niekam neįdomius griūvėsius lengvai užgrobė žodį romėnai. žodžiai "poliaroidas", "juokingai", "gėrėtis", ar žiulio verno "20000 mylių po vandeniu" irgi priklauso man. prieš metus susirgęs katinas netyčia užgrobė žodį vargšelis. galų gale lietuviškoje gūglėje netgi užgrobiau abėcėlės raidę "v" !

grįžtant prie dabar jau pasveikusio (ir gerokai papildžiusio veterinoriaus kišenę) katino, tai jo miaukimai už lango išprovokavo žodžio "katinai" užgrobimą jau pusantriems metams ir nekalto posto virtimą į šių pūkuotųjų gyvūnėlių šlovinimo ir garbinimo šventovę. katinai yra gerai!