go fuckin'

away!,- sako hardkorė. maniau nulūžo viskas čia, bet pasirodo čia tik ve, kuris keičia mysql versiją :) įdomu, ar tikrai nėra būdo globaliai vieną kartą nurodyti tą sumautą koduotę - taip, kad viską rodytų ir nelaužyt galvos?

virtuvė smirdi nuo šeštadienio - tada pietums ant keptuvės iškepiau lašišos. oi oi oi, klaida. valyk nevalęs - smirda, nors tu ką. žinau tik vieną normalų būdą paruošti lašišą, kad nesmirdėtų, tai balto vyno garuose, bet tada nei vyno neturėjau, nei laiko žaisti. dabar gailiuosi. būčiau sugaišęs dešimt minučių, bet nieks nebūt smirdėję.

šiaušti gamton yra gerai, prilaipiot į kalnus irgi yra gerai ir sveika, žiūrėt visokius griuvėsius ir vaizdus nuo jų yra baisiai malonu, ir dar aptikti vietą, kur gali papigiai privalgyt sriubos ir pyrago su mėlynėm yra nuostabu. savaitgaliai gamtoj yra vienas geresnių dalykų gyvenime.

perfra

zavimai.

nuotaika šokčioja nuo labai geros iki ganėtinai supistos. nekeista, kad vakar truputį nudurnėjom. yra tokia aštuoniasdešimto dešimtmečio daina, nežinau kieno, nė melodijos veik neprisimenu, bet ten dainuoja kažkaip priedainyje "love is in ze air", toliau net nežinau. tai štai, bezdam vakar vakare kaip pupų prisivalgę, uodžiam ir dainuojam:

"love is in ze air"
"love is in ze ear"
"love is in ze hair"
"love is in ze near"
"love is in ze rear"

jo, gerai, jei jau juokaujam, tai juokaujam toliau: bulgarija trisdešimt penkiems metams išnuomavo savo autostradas portugalams, tai dabar varnos ir burgaso miestų gyventojai turi mokėt kelių mokesčius (4€ savaitei), kad nuvažiuot į kapines, arba paprasčiausiai grįžt po darbo namo į priemiesčius. mano draugas bulgaras dar to nekomentavo.

bulgarijos vaizdai

aparatų stebuklingumas 2

nuostabu - jei šis padaras, šiuo momentu beskleidžiantis parašiutus, sėkmingai nusileistų, galbūt galėtume pamatyti nuostabiąsias titano sirenas ir pasiklausyti jų nuostabių dainų..

trajectoire

joup, prancūzų kalba labai lengva. ją galima išmokti per metus. tikrai. (oueah, la langue française est très facile à apprendre. on peut l'apprendre en un an. ça, c'est sure.)

dangus šįryt tikrai keistas - lėktuvai skraido neįtikėtinomis trajektorijomis.. (le ciel ce matin, c'est vraiment bizzare - les avions suivent les trajectoires incroyables..)



malonu, šiom dienom durnadėžė lepina gerais filmais - "o'brother where art thou", "ze game", "ghost in ze shell", "k", "carne tremula", "jin-roh", "ze graduate", "kagemusha" ir t.t., visko nesužiūri, tik spėk kraut kasetes į aparatą.. dar šią savaitę pasirodys naujas miyazakio filmas "hauru no ugoku shiro" (howl's moving castle), reiškia greitai eisim į kiną.

įspudžiajaijiai-jiai jiai -ji -iai

taigi taigi. "atostogos" atėjo ir praėjo. prisivažinėjom, prisižiūrėjom ir vėl sugrįžom į provinciją. šiuomi pasakysiu, ką galvoju apie visokius didmiesčius, sostines ir apskritai pabumbėsiu nuobodžiai, nes bumbėti yra lengviausia.

ryga. per penkis metus niekuo nepasikeitė ir pabrango penkeriopai. senamiestis mažas ir gerokai apskuręs, ir, apart konventa seta, daugiau i nieką ir nebėra žiūrėt. didesnė jo pusė, tai tik kokie tai bankai, valstybinės ir finansinės organizacijos - nei kavinių, nei parduotuvių, nei menų galerijų, nei nieko nėr. tai dar oras toks suknistas buvo, kad nors šaudyk į dangų. tiesa, bent jau vaikiukam pristatė kokių tai kartoninių žvėrelių parke, dar apkabinėjo medžius "dovanėlėm" ir gražiai apšvietė, tai siaučiant pūgai jie labai gražiai atrodė. pūga kaip mat virto baisiai šalta šlapdriba ir grožis kaip mat dingo. dar pastate tuos "juodų galvų namus", gražu(kaip statybininkai sako, - "pastatėm tikrą ir autentišką XXII amžiaus statybos namą"), tik kad šalia tos sovietinės baisybės nenugriovė.

riga in jo pocket, tai tegul ir lieka to "jo" kišenėje. dar geriau, šiukšlių dėžėje (iš esmės tas pats galioja ir vilnietiškam leidiniui, ten labiau dėl restoranų). patikėjęs užsakiau viešbutį, tipo "mid-range", dar parašyta buvo "granma-style". jo, čia tai mid range, vakaruose matyt jau būt prie brangesnių. o granma style, tai gavos, kaip VU čiurlionkės barakai, gal net blogiau. kam kieno senelė, bet tos knygiūkštės autorius matyt vaikystėje kas skriaudė. pažiūrėt pradariau vonios duris, ir iš kart jas uždariau. refleksas. suprasčiau jei dešimt kart mažiau mokėčiau. žodžiu, vagys.

vilnius. kavinėse ir valgyklose restoranuose baisiai rūkoma. kai pats anksčiau rūkiau, nepastebėdavau, bet dabar nebegaliu. nerūkoma rodos, tik "pieno bare". kitur, net kur yra nerūkomų vietų, tai arba prie tualeto ar virtuvės durų, arba koridoriuj, su vaizdu į sieną arba į kasą. vienoj vietoj tiesa, buvo nerūkoma su geru vaizdu, tai tik įėjus, "atsiprašė" ir pasakė, kad vietos yra tik nerūkantiems. kažkaip keista. valgio porcijos vis mažesnės ir mažesnės. ne visur, bet dažnokai pabaigus norėdavosi dar.

prekybos centrai(ir kitos įvairios parduotuvės). spaudoje perskaitai, kad lietuviai pirkdami naujuosiuose prekybos centruose europėja. sprendžiant iš matomo(ir nuožmiai rodomo) gigantizmo, labiau amerikonėja, nei europėja. kainos, tos pačios, kaip ir vakaruose(išskyrus bulves ir kai kuriuos kitus maisto produktus). kelia gailestį, nes atlyginimus visi patys gerai žinom.
(išnaša)čia, mano nuomone, slypi viena iš didžiausių šalies darbuotojų bėdų. parašiau "gerai žinom". iš tiesų nė velnio mes nežinom. slepiam nuo visų, kiek gaunam, niekam nesakom. gal iš gėdos, gal iš gobšumo. o kai niekas gerai nežino, tai daug ir neprašo. taip atlyginimai nedidėja, ar nedidėja pakankamai, augant kainoms. aišku, čia tik viena iš priežasčių, bet pakankamai rimta, o niekas net necypteli(/išnaša)
gerai, apie prekybos centrus viskas aišku, visi ėjom ko pirkt, visi gerai žinom. apibendrinant - gražiuose, gigantiškuose ir moderniuose stikliniuose "marketuose" brangiai perkam pigų kinietišką šūdą. nebesiplėtosiu.

kinoteatrai. gigantiški kino teatrai. gražūs, modernūs puikaus vaizdo ir garso kinoteatrai, truputį brangoki, bet reikia gi, kad kas apmokėtų modernius koudbarinius bilietus ir jiem tikrint aparatus. bet ir gi gražūs kinoteatrai patogiomis sėdynėmis, gal vos per daug kvepiančiais spragėsiais popkornais, bet, kur jų nėra, tų popkornų. taigi, gražūs tie kinoteatrai su daugybe salių. tai ko gi po galais neįtaisyt toje gražioje salėje tualeto, kad jei jau prireikia, nereiktų kentėti baisiai pusę filmo? ne visi mes kupranugariai.

apskritai sostinės vaizdas gaunas kažkoks dvigubas. iš vienos pusės per daug, iš kitos - per mažai. pasižiūrėjęs gedemino prospektu ir visokiu dangoraižių, nuvažiavau pažiūrėt puškino namo į markučius. tai tuose markučiuose net plaukai pasišiaušė. o jie gi ne taip ir toli nuo centro, čia pat gamta, visokie draustiniai, o toks getas, kokio provincijoj nerasi.

o velniam ta gamykla ne gamykla prie katedros? rumai maždaug bus, kam jie reikalingi? pastatys(panašiai, kaip ir rygos statybininkai sako) "tikrus ir autentiškus XXII-XVII amžiaus statybos rūmus". o velniam jie, jei netikri? uždengs gedemino bokštą, kurio iš aikštės jau nebesimatys, ir sugadins vieną iš labiausiai fotogeniškų sustinės vaizdų. geriau aplopytų už tuos pinigus katedrą ar varpinės bokštą, nes jau aptrupėję abu baisiai. ar užlopytų markučių gatves ir nutiestų šąligatvį. juoką kelia dvimpirmas amžius ir viduramžiai šalia.

iš kitos pusės, bent jau jaučiamas kažkoks optimizmas ore. nuotaika daugiau mažiau gera, lyg viskas ir juda. nors ir šitieji optimistiški žmogėnai kaip nesišypsojo, taip ir nesišypso iki šiol.

operos ir baleto teatrą reik jau atnaujint, bent jau sėdynes. sėdėt nepatogiau, nei ant suolo kaimo knaipėje. šiaip kultūros dar daug, ir norint, gali rasti visokių renginių ir rimtų koncertų ar parodų. aišku, tik ne tada, kai baisiai reikia, pvz. kokį paprastą antradienį, bet šiuo atveju nesiskųsim, tokia diena jau, antradienis. dar kyla klausimas, kai jie ir išgyvena tie menininkai. nes visokiose galerijose tuštoka, kai kurios jau ir užsidariusios, dar pernai buvo, bet šiemet neberadau, ir nesimato pirkėjų minių, kaip nekropoliuose. čia matyt patys menininkai geriau galėtų atsakyt į tokį klausimą, aš ne menininkas, ir mano kaime tokių nėra.

kaimas. išvažiuoji iš miesto ir patenki į dykynes. mieste čerpės, kaime šiferis. pasako viską. dar čia per paskutinius metus pradėjo cirkuliuoti toks žodis "runkeliai", šakniavaisio vardu bandant apubūdint "apkerpėjusius" kaimiečius. tai, pasakysiu, galima tą žodį drąsiai braukt iš žodyno. pažiūrėjus parduotuvėje kilmės šalį ant cukraus maišelių - amžiną atilsį runkeliams. laukuose nebeauga niekas. na ne visai niekas, auga krūmai ir žolės.

reziume: gyvenam normaliai, geriau nei sovietmečiu, geriau, nei ankstyvaisiais nprklsmybės metais, bet vis dar suspaustai ir vis dar nepatogiai. grįžau iš atostogų privargęs, dabar ilsiuosi.