viatges

Posted by v at May 19, 2005 3:19 PM

tolimos šalys vilioja vis toliau ir toliau. ūkanose skęstantys kalnai kviečia kilti kopti vis aukščiau ir aukščiau. ir kuo aukščiau kopi, tuo tolimesni atsiveria vaizdai. pakilus viršūnėn užmatai tiek daug ir taip toli, kad žinai, kad niekada gyvenime visko nepamatysi. bet tos tolumos it toliau vilioja leistis vėl žemyn, ieškoti kito kalno, kito vaizdo. kartais nusileidęs neberandi, ko ieškojai, tik išdegintą, be gyvybės žemę. bet žinai, kad pasukęs už kampo, perkopęs kalvelę er perėjęs mišką vėl aptiksi kažką nuostabaus ir verto pasilikti čia visą gyvenimą. bet nepasilieki, nes tolumos vėl nuvilioja tolyn. ir kuo toliau keliauji, tuo daugiau randi nuostabaus, ir tuo mažiau dykviečių.

kažkaip išmoksti juos aptikti, nujauti, kur rasti tuos nuostabius kampelius, dažnai pasislėpusius ir tykius. jie visur - vidury baisingų miestų šurmulių, tarp stypsančių kaminų ir žemėmis bešliaužiojančių vamzdžių, o kartais ir tie patys vamzdžiai ir kaminai būna nuostabūs. dažnai nuostabios užuovėjos būna dar įmantriau pasislėpusios. jos tyko jau ir taip gražiuose vaizduose, banguojančiose lygumose, gūdžių miškų glūdumoje, jūros pakrančių raibuliuose, saulėkaitoje ar lietuje.

visur. ir radus tai, sustoti, atsisėsti atsimerkti ir žiūrėti. ir klausyti. ir klausytis. jausti. ir šypsotis, nebūtinai veide - bent viduje.