žmonių bukumas baugina ir vargina

jei mano darbdavys perduotų valdžią dievui, kiltų toks skandalas, kad pusė pasaulio sudrebėtų. o vilniaus rajone ar kaune – nieko. tyla. perdavę valdžią toliau nori viską reguliuoti, pvz., lįsti žmonėms į lovą ir išsijuosus varyti prieš gėjus. koks žmogau turi būti bukas, kad žmonių išrinktas priimtum oficialų sprendimą tą valdžią perduoti kažkokiai eterinei būtybei. ar jos esama, ar ne, šiuo atveju visiškai ir nesvarbu. jei žmogus valdžios atsisakai, viskas, neturi jos, turi atsistatydinti, turi būti surengiami nauji rinkimai ir iki jų įvedamas tiesioginis valdymas. o iš tiesų, vyksta kas? nieko. tyla. tyčiojimasis iš visko. žmonių ir įstatymų.

aną dieną baigiau darbą antrą nakties ir beeidamas namo sutikau lapę. lapė sustojo, aš irgi. pastovėjom, pažiūrėjom vienas į kitą ir nuėjome kas sau. lapei valdžia ir jos perdavimas nė motais. tai laimingas padaras...