February 6, 2005
vakar visą sumautą
Posted by v at February 6, 2005 11:45 AMrytą praleidau ieškodamas prieš pusmetį pirktų ir kažin kur nugrūstų koncerto bilietų. diena, prasidėjusi maloniai tingiu kavos gėrimu lovoje ir jau visą savaitę kirbančiomis galvoje mintimis - "kaip malonu bus važiuot šeštadienį po pietų į miestą pasivaikščioti ir vakarą maloniai praleisti su muzika", vos nesibaigė katastrofiška neviltimi ir jausmu, kad teks liūdnai sėdėti namie ir žiūrėti televizorių, na, geriausiu atveju žiūrėti kokį sumautą išnuomotą filmą.
kai neradome tų bilietų jiems numatytoje vietoje, nuotaika pradėjo ristis žemyn eksponentine progresija ir, su kiekvienu naujai ir bergždžiai patikrintu namų kampu, greitai virto lygiai tokia pat, kaip užpiltas peugeot 205 variklis. nebeužsivedė. išverčiau visus namus, kaip būtų padarius policija - visas spintas visas dokumentų dėžes, visas kišenes, dėžutes, krepšius, rankines ir lagaminus. iškrėčiau (ir tuo pat metu sutvarkiau) visą betvarkę rūsyje, perverčiau auštyn kojom garažą, apieškojau abi mašinas, vienoje jų radau to velnio koncerto lankstinuką (be bilietų, žinoma), kas žinoma, dar labiau sustiprino neviltį.
"velniop", pagalvojau, - "turiu vieną dieną jiems surasti". negalėjome gi jų išmesti - šiukšles rūšiuojame ir popierių dedame prie popieriaus. visus vokus prieš išmesdamas perplėšiu, kad neišmesčiau kokio svarbaus dokumento, o bilietai būtinai būtų užkliuvę akiai. būtų. būtinai. o jei neužkliuvo? oj, oj, oj!!!
visą būsto kratos procedūrą pakartojau dar du kartus. aūūūūūūūū!!!! neranduuuuūūūūūūūū!! trečias kartas vis tik meluoja. ir štai jau ketvirtą kartą sklaidau visus visų knygų ir dokumentų lapus po vieną. ir staiga.. (!!!) tiesą sakant, pradėjau rėkti. gan negražiai rėkti ir ūbauti, kaip nesveikas.
šiaip, gal net geriau, kad buvom juos taip užgrūdę - po to diena buvo net dvigubai geresnė. kai ko labai nori ir jau nebesitiki gausiąs, ir staiga tavo noras išsipildo, būni žymiai labiau patenkintas ir laimingesnis. koncertas buvo puikus, muzika buvo dieviška, ir visa kelionė į miestą buvo ypatingai maloni. aišku, gal dešimt kartų žiūrėjom, ar tie bilietai dar vis kuprinėje, ar nedingo kur.
dabar pasirašysiu sau, kad J*** S*** muzikantai groja ir dainuoja vis taip pat gerai, kaip grojo prieš keturis metus toje nuostabioje B*** bažnyčioje, ir kad įspūdinga M*** koncertų salė pasižymi nuostabia akustika. gal net pernelyg nuostabia, nes salėje girdėjosi kiekvienas treptelėjimas batu ir kai kurių nemandagių žiūrovų šnibždesys.
ir dar sau pasirašysiu, kad renesanso muzika man patinka žymiai labiau už šiuolaikinį šokį. malonumo, stebint ši koncertą ir aną savaitgalį S*** teatro spektaklį negali net lyginti. ne tai, kad šokėjai negerai šoktų, bet ten visas pastatymas buvo nekoks.
o tiems, kam šiandien bloga nuotaika (ypač dėl kažkokių kvailų blogų komentarų, hmm.. kvailų komentarų, ne kvailų blogų :)), patarčiau nušiaušti gamton ir tarkim pašerti duona ančių, ar dar gyvūnų kokių, labai padeda. arba jei nėra ančių, tai tiesiog pažiūrėti bestypsančių ir lėtai augančių medžių, ar nieko nebojančio gurgančio upelio, ar tyliai tyliai sušalusio ežero, kuriems nė motais jokios nuotaikos ir kurie sako tau, pažiūrėk, kaip gražu. taip gražu..
Comments
Tai kur buvo?
Posted by: Tomas at February 6, 2005 6:53 PMjei norit tiksliai, tai nieko čia ypatingo - vokelyje tarp poros popieriaus lapų senų sąskaitų šūsnyje.
Posted by: v. at February 6, 2005 7:25 PM