tai tos visos

Posted by v at January 8, 2004 5:39 PM
sventes atejo, privalgem ir praejo, niekas baisiai nepasikeite, tik vis reik neuzmirst, kad gale datos skaicius kitas, kaip ir kiekviena karta vis painiojasi, bet tai praeis, kaip ir kiekviena karta, o mano katinas irgi, kaip miegojo dienomis ir slampinejo naktimis, taip ir tebemiega dienomis ir tebeslampineja naktimis, stai - pasuku desine aki i desine ir tikrai, miega, kaip ir anais metais.

vakar vakare pro debesis idemiai spoksojo apvalainas menulis ir baisiai sviete, beveik kaip lempa, tai uzsidarem langines, kad nenervuotu sviesa ir nebudintu. idomus tas daiktas menulis, stai pries trisdesimt metu nusileido ten ponai, o dabar kazko visi ji pamirso, neidomus tapo, visi vaziuoja i marsa fotografuot. o menulis sau tykiai sau i usa sypsosi.

kai del kaledu, tai ten i baznycia vaziavimas baiges gan gedingai, masinos sugedimu gretimam kaime, ir susigrabaliojimas, kad telefonu nieks nepasiemem, radom, parduotuve dar dirbo, tai is ten prisiskambinom namo, ir grizom vakarienes. i baznycia ejimas buvo atidetas kitiem metam. kita diena telekatalikiskai paziurejom popieziu, kaip vargsas apsiseilejo pries lietuviskai skaitydamas. geriau nerodytu is taip arti, tik gailestis suima. telekatalikas siaip geras zodis, man patinka.

minejom dar su zmona vestuvini jubilieju, tai ta proga pasivazinejom po atrinktas netolimas apylinkes su graziais vaizdais ir nuejom i kina, kur rode mano megstamos knygos trecia dali, grazu ir daug kraujo. eisim dar karta ziuret menesio gale.

taip pat karta sedom i traukini ir nuvaziavom i miesta, kur aplankem pazistama, truputi paslampinejom po neidomias parduotuves ir nuejom i muzieju, kur apziurejom visokiu senienu. man labiausiai patiko tarpupiniai uzrasai molyje. septyniu tukstanciu metu senumo. ar velniai isivaizduojat, ka reiskia septyni tukstanciai metu. o jau tada rase. kaip as pvz cia rasau. tie septyni tukstanciai metu, ko tai neiseina is galvos, nes daug ju baisiai. pajunti pasaulio tustybe. paziurek i si bareljefa - karo vezimai lankai streles kariunai karaliai ir vergai. jau septynis tukstancius metu vis pesames musames ir vis negana. siaip tai matyt pesames ir nuo seniau, bet pries septynis tukstancius metu, tai pirma karta uzraseme, tai galima tikrai zinot, kad tada irgi pesemes. dar karta parasysiu septynis tukstancius metu, kad ikyret ir baigsiu.

ir dar ka padariau, tai galu gale nupirkau grandine, ir vel sutaisiau dvirati - ana karta truputi per stipriai pamyniau ir nutraukiau. reiks viena diena sutaupyt pinigu ir nupirkt koki nors ypac atsparu dvirati, nes vis jei ant kokio atsisedu, tai vis kas luzta, stai, du kartus grandine, karta gale mazoji zvaigzdute per puse, dar ten ratlankis perskilo, ir viena karta luzo vairas. megstu po miskus duotis ir i kalnus laipiot, tai taip tie dviraciai ir nelaiko ko tai. tiesa, turejau jau karta viena gera tvirta aparata, lengvas buvo, gero lydinio remu, pridariau as jam patobulinimu visokiu, dar palengvinau dviem kilogramais, tesvere vienuolika, bet karta negeroj vietoj palikau, nebuvo kur detis, tai kazkoki kiaules eme ir pavoge. gerai, vaziuojam i miesteli duonos, tai baigiu.