Lietuvos baudžiamasis kodeksas atšventė dešimtmetį. Ta proga vyksta šioks toks teisininkijos sujudimas. Šiandien man teko dalyvauti šios progos minėjimui skirtoje konferencijoje. Pamaniau vietoje penktadienio skaitinių leisiu sau šiek tiek pakalbėti apie seksizmą tarp teisininkų bei stiklines lubas teisėjo karjeros siekiančioms moterims. Ne kažkur toli, o čia, Lietuvoje, kur "seksizmas neegzistuoja", o moterys ir vyrai "taps lygiateisiais" tik tuomet, kai vyrams ir moterims bus sulygintas pensijinis amžius, kadangi dabar joms "teikiamos nepagrįstos privilegijos".
Turbūt niekam ne paslaptis, kad absoliuti dauguma teisės studentų - merginos. Tačiau nuo pat pirmos dienos fakultete, tiek šviežios pirmakursės, tiek naujai iškepti pirmakursiai teisininkai ruošiami "šviesiai ateičiai". Surengiama mažytė konferencija į kurią pakviečiami populiariausi, protingiausi, labiausiai pasižymėję Lietuvos teisininkai: notarų, audito rūmų atstovai, teisėjai, prokurorai, advokatai, vyriausybės atstovai ir pan. Prirenkamos gal kelios eilės didelėj auditorijoj. Kelios eilės kostiumuotų vyrų. Pakviečiamos kelios moterys. Dauguma vyrų pasisako, moterims žodis nesuteikiamas. Taigi, nesijaudinkit berniukai pirmakursiai, net jeigu jos visos ir geriau mokysis ar bus gabesnės, imlesnės, profesionalesnės, tai dar nereiškia, kad darbdavys neteiks jums pirmenybės.
Keliaujant nuo semestro prie semestro, jaunieji teisininkai grūdinami seksistiniais anekdotais per paskaitas, egzistenciniais klausimais (ko jūs čia merginos norit, jus gi vis tiek vyras išlaikys?) bei pratinant, kad žmonėms ir moterims paprastai yra skirtas skirtingas sureguliavimas.
Karts nuo karto į fakultetą vėl pakviečiami "svarbūs žmonės", į konferencijas, paskaitėles. LR BK 10 metų! valio... iš 7 žmonių dalyvavusių diskusijoje - 7 vyrai. Suprantu, jog konferencijos dalyviai kvietė ir moterų atstoves, jos negalėjo dalyvauti. Bet ar tai vienintelis pavyzdys, kur mes matome jog diskutuotų vien tik vyrai? Tiesą sakant man per ketverius metus neteko matyti nei vienos moters jokioje panašioje konferencijoje. O kai tenka pamatyti nors vieną, šalia jos visada yra globėjiškas vyras sugebantis užtarti, žodelį pridėti.
Kai mūsų naujoji prezidentė ėmėsi skirti naujus teisėjus, girdėjau daug pasipiktinusių nuomonių, jog ji paskyrė "kažkokias moteris", nors buvo daug labiau kvalifikuotų vyrų. Tačiau prezidentė visiškai objektyviai pasielgė šioje srityje: skirtingas elgesys su skirtingų lyčių atstovais yra pateisinamas jeigu yra objektyvus kriterijus tokioms skirtybėms - teisė yra tokia sritis, kur stiklinės lubos akivaizdžios. Jų sudaužymas kelioms moterims - vyrų diskriminacija? Pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiajam Teisme baudžiamųjų bylų skyriuje dirba 19 teisėjų. Tik 2 iš jų moterys! Aišku bet kas gali man oponuoti sakydamas, kad gal moterys šioje srityje nesiverčia, gi ne moteriška sritis, gi baisu, ten dirbti reikia, o ne nagus lakuoti! Taigi prašom - tie teisėjai turi po teisėjo padėjėją (kuris neretai atlieką didžiąją teisėjo darbo dalį) iš 19 jų - 17 yra moterys. Keista?
Kiekvienam renginy, kiekvienoj konferencijoj, kiekvienoj tokios paskaitėlėj, man velniškai pikta dėl kiekvienos moters, kuri galėjo/galėtų tapti puikia prokurore, puikia teisėja, teisinga prezidente ar korporacijos direktore, ar žymia advokate, bet negalėjo to padaryti. Tos stiklinės lubos labai labai natūralus dalykas, kuris tobulai sąveikauja su visuomenės poveikiu moteriai, su tomis mintimis, kurios "dera normaliai moteriai", su lūkesčiais iš aplinkinių. Būtent dėl buvimo tokia natūralia darbo rinkos dalimi, jos ir yra tokios nematomos.
Viena mano dėstytoja iš lyčių studijų centro yra pasakiusi, jog teisinkai perdaug bendrauja su įstatymais ir kitais teisės aktais, dėl lingvistinių konstrukcijų, kurios dažniausiai šneka apie vyrišką giminę, išsigimsta požiūris į moteris - lyg jos būtų antraeilės, fakultatyvios, žmoninamos iš reikalo. Pritariu šiai minčiai. Negana to manau, kad su metais ir teisininkės moterys pasąmoniškai su šiuo reiškiniu susiduria. Reikia būti labai drąsiai moteriai, kad matytum kokia esi vieniša šitame vyriškame pasaulyje ir toliau vis dar norėtum ko nors siekti. Visi žaidžiam toj pačioj seksistiškoj smėlio dėžėj, visi vienodai turim internalizuoti tas pačias taisykles, net ir supuvusias. Aš už tai, kad padėtis pasikeistų.
Recent Comments