asdf
asdfsadkjlfhakdjsfhasdkjfhsdakjfhskdahfdkasjhfkdhsf
syyskuu 5, 2010
elokuu 2, 2009
Apie meetus
Seniau mytai būdavo su daug alaus ir dasimušimu pas kažką, o dabar su rėmėjais ir pauerpointu.
heinäkuu 13, 2009
Apie karą
Jei dabar prasidėtų karas, tai apie priešo pajėgų judėjimą galima būtų sužinoti iš twitterio, nereiktų nei radarų, nei žvalgybos.
kesäkuu 6, 2009
Apie namus
Šitas postas ir komentarai man padėjo suprasti tai, kas kirbėjo galvoje antradienio pavakarę pakeliui namo sėdint ankštame busike su ausinėm ausyse. Galvojau ir nesugalvojau ko per savaitę pasiilgau. Vienintelis dalykas, kurio būtų gaila nepasiėmus, tai aipodas su mėgiama muzika.
Savaitės kelionė ir keli metai emigracijoje yra du skirtingi dalykai, bet kiek save pažįstu, aš bet kokioje kelionėje pagalvodavau apie namus. O šį kart buvo kitaip. Tarčialinimas ir byčinimas su pirmą-antrą kart matomais žmonėm buvo, tarsi, su senais prietėliais. Bastymasis po miestą toks pats savas kaip ėjimas į parduotuvę, o kavageris sėdint ant bordiuro ir apkalbinėjant podiumu vaikštančiuosius toks pats jaukus kaip pavakarė po sakurom.
Ne tai, kad dabar norėčiau apibrėžinėti namų savoką, veikiau įsitikinau tuo, ką jau kurį laiką intuityviai žinojau - nebeturiu prisirišimo prie namų (visom prasmėm). Geram ir ramiam ilgesniam būvui pakankama sąlyga, be pastogės ir kompo, yra žmonės, su kuriais yra apie ką gerti vyną ir kavą.
maaliskuu 11, 2009
ghhhhh
gliukai ir patternai
tammikuu 15, 2009
buvimas ir muzika
Tris dešimtmečius kuriama vakarų pasaulį dekonstruojanti muzika labai gerai klausosi ofise geriant nioliką puodelį kavos, bet kai dekonstrukcijos objektas pats pradeda griūti, belieka tik prieš tiek pat metų iš nigerių kvartalų emigravęs, mutavęs, adaptuotas ir jau ne vietoje, o pačios vietos kuriamas repas. Nes valgyti tai norisi.
devartas ir maispeisai
Devartui eina devintieji metai. Kaip internetinei bendruomenei - labai daug. Ji išgyvenusi ir pergyvenusi visus internetinių bendruomenių raidos etapus ir iki šiol aktyvi.
Aš devartą brausinu gerus penkeris metus. Jame yra daug įdomių ir dar daugiau neįdomių menininkų, bet įdomumas - skonio reikalas. Įdimiuosius, tuos, į kurių darbus atkreipiu dėmesį, kurių raiškos priemonės ar temos mane domina, galiu suskirstyti į tris grupes: savęs ieškantys, save atradę ir savyje užstrigę. Savęs ieškančiųjų darbai labai skirtingi, kreivoki ir su beužsimezgančiu originalumu. Save atadusiųjų darbai originalūs, jau būna išgryninta pagrindinė mintis ir technika, iš karto gali pasakyti, kad keli darbai yra vieno ir to paties autoriaus. Savyje užstrigę yra per nelyg ilgai iš antrosios stadijos neišlipantieji. Jų darbai būna atlikti profesionaliai, techniški, tačiau vienodi. Menininkas užsiloopina savyje ir nebesukuria darbo nepanašaus į prieš tai buvusius.
Įdomiausi yra tie antrieji. Šioje stadijoje menininkas kuria originalius, gerai atliktus, unikalius kūrinius. Žiūri į juos ir patiri kažką naujo, nematyto, per tokius kūrinius pažiūri į pasaulį kitu kampu. Gaila, ši stadija trunka gana neilgai ir menininkas pradeda save kopijuoti.
Maispeisas daugiausia naudojamas muzikantų. Tiek pradedančiųjų, tiek populiarių grupių ir jų fanbojų. Muzikantai į pirmą puslapį paprastai susideda užsifriendintus kitus muzikantus, todėl toje makalynėje navigacija ir naujų grupių atradimas yra labai paprastas.
Maispeisuose situacija labai panaši, bet kiek kita nei devarte. Ten nėra tokio darbų streamo. Tiesiog ateini į profaila ir matai sumestus kūrinius. Nežinai kada jie įmesti ir kas buvo seniau. Tačiau tai nei tiek svarbu. Svarbiausia yra brausinimo momentas. Ir kas įdomiausia, ten daug į antrąją kategoriją pakliūvančių muzikantų. Manau, kad muzikoje antroji stadija daug platesnė, nei dailininkų atveju.
Man patinka kažką mokantys ir daug potencialo turintys žmonės. Iš jų galima pasimokyti, juos galima pamokyti, jie išmoksta, jie padaro ir padaro gerai. Tris naktis prasėdėjusio menininko truputį kreivokas darbas yra daug šiltesnis ir labiau įtraukiantis, nei štampofkes kalančio devarto dievo dar vienas nykus paišalas. O su iš metų santaupų nusipirktu sintazatorium įrašytas, kreivai suvestas ir ausis kutenančio žemo SNR synthpopo gabalas kala į klyną ne mažiau nei naujas depešų albumas.
lokakuu 31, 2008
life's a bitch
lokakuu 28, 2008
lol
Ką tik sugalvojau kaip į kursinį įkišti paveiksliuką su lolcatais.
lokakuu 15, 2008
peeracy
bet laikyti rankose 2 dvd + 2 cd deluxe edition boxą irgi zjbs :)
syyskuu 28, 2008
7madienis
7madienis@kontora. kontoroj pilna triukšmadarių. geriu kolą - creepover. gal ir man reik pradėt vibę juzint. bet tingiu. px
syyskuu 27, 2008
6tadienis
6tadienis@kontora. kontoroj vien programeriai. tvyro sakrali tyla
huhtikuu 28, 2008
6
6
maaliskuu 31, 2008
NC
%subj%
marraskuu 6, 2007
Apie Karibus
Šį rudenį mano naktiniuose playlistuose karaliauja reggae. Karibų muzika primena vaikystės vasarų serialą Tropical Heat, kuomet 22 valanda vakaro atrodydavo daug vėlesnė ir daug naktiškesnė, nei dabar atrodo 2 nakties.
syyskuu 4, 2007
Ruduo
Ar pastebėjot, kad akropolyje smilkalų ir kitų kvepiančių dalykų kioskas stovi šalia knygyno?
Keliu kavos puodelį į rudenį.
elokuu 8, 2006
Apie alkoholizmo gydymą
Pastaruoju metu bandoma gydyti labai išgarsėjusiu nauju preparatu LSD-25, ir, atrodo, bandymai duoda teigiamų rezultatų. Manoma, kad tai būsianti iš tikrųjų sensacinga priemonė, kuri padarys perversmą psichiatrijoje, o alkoholizmo gydymas vis dėlto yra tos medicinos šakos dalis.
R. Tabusas - Tryliktasis laimės laiptelis, Mokslas, 1978 ©
elokuu 6, 2006
Vasaros TODO
Atostogos įpusėjo, o aš vis nieko čia neparašau. Tokios ir atostogos - darbas, darbas, darbas. Vakare jau ir akys būna pavargusios, o ir likusius galvos pajėgumus norisi išnaudoti knygų skaitymui ar "profesiniam" tobulinimuisi. Tačiau realiai nei to, nei ano nelabai nuveikiu - išeinu pasėdėti į lauką ar šiaip prasitrinu iš kampo į kampą. Dauguma vasaros planų eina velniop™. Kita vertus tie planai tebuvo alternatyva darbui, nors ne ką mažiau reikšmingi. Pasirinkimo nelaisvė ir galvos, bei likusio kūno netobulumas pakelti 24h trunkantį nenutrūkstamą protinį krūvį.
Per vasarą teperskaičiau vieną knygą. Ir tą damušiau prieš pat pradėdama dirbti. Pastaruoju metu radusi laiko skaitinėjau "Suomių noveles", tačiau įveikusi kiek daugiau nei trečdalį, numečiau. Aš knygų nedamušinėju, o pastaroji buvo nyki. Vienos novelės pasakoja apie sunkią paprastų žmonių dalią, apie tėvais nesirūpinančius ir "pasileidusius" vaikus ar šiaip nelaimėlius, kitose žmonių veikėjų apskritai nėra, o aprašoma gamta, bet keli kūriniai buvo šiek tiek kitokie. Juose pasakojama graži, laiminga istorija. Rodos, ir pabaiga turėtų tokia būti, tačiau pakutinėse keliose pastraipose ar netgi eilutės, veiksmas pakrypsta į priešingą pusę ir atomazga būna nelaiminga. Taip pat buvo viena ar dvi novelės, kurias geriausiai apibūdintų žargonas "gliučna". Tačiau bendras knygos vaizdas - nyku. Gal būt ne to amžiaus ją skaičiau. Gal jau per vėlai, gal dar per anksti. Nežinia.
heinäkuu 5, 2006
2 foolf and 2 spurious: norfa tifft
Negana to, kad pacanai driftina prie zymens arenos, tai kažkuris iš norfos apsauginių vietoj dežuravimo pasikviečia draugelių su patobulinta silke (a4 or smth), garsiai leidžia power hit radio pleilistą ir kažką šūkauja.
Šio vakaro playlistas: Kill Hannah - Until Theres Nothing Left Of Us bei The Vincent Black Shadow - Fears In The Water
P.S. gyvenu gerai, eventualiai parašysiu kažką didesnio.
kesäkuu 22, 2006
Atostogos
Nuo šiandien.
toukokuu 13, 2006
Lietus
Artinasi lietus, dangumi atslenka stori juodi debesys. Jau juos matau, bet tarpais dar persišviečia šviesus dangus. Tolumoje ruoželis saulės apšviestos padangės, ties horizontu ir niekada nemiegantis švystintis nuodėmių miesto pakraštys. Langas plačiai atvertas, uodžiu artėjantį lietų. Medžiai neramiai linguoja it nujausdami kažką negero. Aš sėdžiu savo kambarėlyje kažkur padangėje miesto pakrašty. Prieblanda. Mano veidas švyti nuo ekrano, kaip Lain pirmą kart skaitant emailą. Groja Noise Unit - Monolith - svajingas industrialas, truputį primenantis Amethystium ir šiek tiek organiškas... Jau tuoj lis.
toukokuu 3, 2006
Wonderful Life
Pastebėjau, kad kuo ilgiau neprisėdu kažko čia parašyti, tuo sunkiau tai padaryti vėliau. Nebūtinai užrašyti tai, ką norėjau pradžioje. Apskritai. Prašiusi porą eilučių pagalvoju: "aj, nesigauna", "aj, neišeina", "aj, rytoj" ir paspaudžiu "Logout". Nežinau. Gal tam reikia tinkamos būsenos, tinkamai veikiančios galvos, tinkamo paros meto, tinkamo metų laiko, reguliaraus ko nors vartojimo... Greičiausiai visų šių dalykų tam tikros konfiguracijos. Labanakt.
huhtikuu 22, 2006
2 fools and 2 spurious
Aš turiu nuostabią galimybę pro langą matyti ir girdėti zymensarenos aikštelės naktinį gyvenimą. Seniau atvarydavo koks vienišas drifteris, pusvalandį padroždavo padangas ir išvažiuodavo. Dabar jie išnaglėjo ir pradėjo rinktis gaujomis. Vakare pilna aikštelė žmonių. Jie sustoja prie keliuko, kuris atsiremia į Kalvarijų gatvę ir dragina. Kartais dar truputį padriftina, bet jau vėlai vakare. Girdisi kaip kaukia jų chuligankės, guoliai, bulkos ir kiti triperiai. Bet šįvakar jie sugalvojo dar vieną pramogą - pypsenti. Jau gal dešimt minučių bent kelios tačkos nenustodamos pypsena.
maaliskuu 19, 2006
Breake points
Kai sėdėdamas prie kompiuterio per dieną suklausai dviejų trisdešimt metų produktyviai kuriančių grupių diskografijas, žinok, sėdi per ilgai. O aš dabar pažiūrėsiu kur veda lovos pointeris. EOF.
========== Build: 1 succeeded, 0 failed, 0 up-to-date, 0 skipped ==========
maaliskuu 7, 2006
IO
Nuslinko debesys ir aš vėl naktimis pro langą matau besileidžiančius ir kartais kylančius lėktuvus. Lėktuvai yra tarytum angelai lengvai it pūkeliai sklendžiantys viršum asfalto, korporacijų dangoraižių, dieną naktį niekur nedingstančių transporto kamščių, pramoninių rajonų, kur jų mirktelėjimą galima išvysti naftos plėvele padengtoje baloje.
Lėktuvai skrido ir skris. Kasmet vis daugiau. Bent vienu lėktuvu per valandą daugiau ir tai jau dau žadantis progresas.
Miestas be metro - ne miestas. Ne miestas be orouosto - gyvenimui netinkama vieta. Lėktuvai nors truputį leidžia pajausti kas yra miestas ir teikia vilčių, kad ir Vilnius tokiu taps. Deja, kažin ar aš to sulauksiu, todėl kas vakarą vėdindama kambarį žvelgiu į rūke skendinčius mini dangoraižius ir įsivaizduoju, kad čia tik prasideda miestas. Apmaudu, bet ir pasibagia.
Aš noriu į Niu Jorką. Niu Jorkas yra miestų miestas. Niu Jorkui neprilygstai nei Berlynas (dalijasi antrą vietą su Roterdamu), nei Maskvai, nei Tokijas ar Roterdamas. Aš noriu gyventi mieste, kur užtektų vietos gyventi bent du gyvenimus. Pageidautina, žinoma, trys ar dar daugiau. Tuo tarpu Vilniuje neįmanoma gyventi nė vieno. Netgi dalies savęs iškraustymas į internetą nė velnio nepadeda.
Bet lėktuvai leidosi ir leisis, kilo kris ir vėl leisis. Kiekvienas lėktuvas atskridęs į oro uostą atneš truputį vilties, o kiekvienas išskridęs bus laukiamas kol vėl parskris. O po to ir vėl išskris.
Šio vakaro playlistas: Fading Colours - I'm Scared Of... [download].
maaliskuu 4, 2006
Ataskaita
Gertynės protokolai:
Protokolas Nr. 1
Protokolas Nr. 2
Susitikome. Kadangi seniai vienas kito nematę, kalbos krypo į šalį nuo temos, bet tai nebuvo blogai. Enc papasakojo ką daro, nors iš užuomenos, klausimo "ar kas nors išmanot MT XML-RPC?", ir taip buvo aišku ką, bet tipo oficialiai pranešė.
Išėjus enc ir metalife trumpam grįžome prie temos. Kadangi enc sutiko techninę dalį pastatyti ant "Ruby on Rails", o aš sulipdyti matomąją, tai bandėme kurti koncepciją, dalinomės idėjomis. Išsakytos mintys ir brainstormingo rezultatai puikiai matomi protokoluose (žr. aukščiau). Manau, pasinagrinėję puikiai suprasite.
Vėliau pokalbio temos pasikeitė į visiškai nesusijusias su pagrindine ir ne itin reikšmingas, kad čia parašyčiau. Užsidarius kabokui nuėjome pas katibą. Po arbatos ir kalbų apie kažką, tarpduryje katiba dar iškėlė retorinį klausimą, kurį būtinai turiu paviešinti - "tai ką darom kitam kartui?". Neįsivaizduoju ką darom kitam kartui, nes dar ne visiškai aišku ką apskritai darom (vėlgi žr. protokolus). Kolkas gal davai nedarom nieko, darysiu aš. O aš darysiu kitą susitikimą gan greitu laiku, po 2-3 savaičių, kad nebūtų tiek daug pašalinių naujienų ir įspūdžių, kuriems nejučia skiriamas didesnis prioritetas nei temai. Iš tikrųjų aš to ir tikėjausi, natūraliai kažkaip.
Kaip sakoma, gera pradžia - pusę darbo. Manau, pradžia vykusi. Sekantį kartą kažką tikrai darysim, o iki jo aš apgalvosiu ką ir kaip. Komentarai ir kritika labai laukiami.
helmikuu 28, 2006
urban.hc reloadinimas @ Meška
Penktadienį, kovo 3-ąją 19.00 kaboke "Meškos guolis" (Jasinskio g. 7) reloadinsim urban.hc. Ateik ir atsinešk idėjų.
helmikuu 25, 2006
Rubiko kubas
Penktojo gimtadienio proga gavau dovanų Rubiko kubą. Iš kart jį sumaišiau. Praėjus beveik penkiolikai metų pagaliau jį paėmiau ir surinkau. Manualas pradedantiesiems.
helmikuu 22, 2006
Žiūrėjimas vs. matymas
Einu šiandien Naugarduku žemyn, kalbuosi apie kažką su grupioku. Staiga ties Naugarduko-Vingrių kampu prisiminiau MadmaNną. Net nežinau kodėl, bet prisiminimas buvo labai ryškus. Būna, pagalvojau, ir nuėjau sau toliau.
Vakare IRC MadmaNnas klausia:
- "Meryt, kodėl su manim nesisveikini?"
- "Labas, sveikinuosi!", atsakau ir susimąstau kodėl jam atrodo, kad aš su juo nesisveikinu.
- "Šiandien Naugarduko gatvėj prasilenkėm. Dar man į akis pažiūrėjai ir nė galvos nelinktelėjai".
Supratau, kad visgi Naugarduko gatvėj buvo tikrasis MadmaNnas, tik lieka neaišku kodėl aš jo nemačiau. Žiūrėti, jei jau taip sako, galbūt žiūrėjau, tačiau tikrai nemačiau. "gliukai.visur();", ką čia bepridursi.
Naugarduko-Vingrių kampas šiaip kažkoks keistas. Rudenį ten prasilenkiau su buvusia klasioke, bet nepažinau. Aš į ją žiūrėjau, ji į mane, bet taip ir prasilenkėm. Laimei, po kelių susitikome vėl ir viską išsiaiškinome.
helmikuu 17, 2006
It’s a social thing
Įdomus Birmingeme gyvenančių web developerių projektėlis. Chebra susitinka bent kartą per mėnesį ir kalbasi web developinimo ir ne tik temomis. Čia vienas iš pavyzdžių, kai nuo kalbų "davai ką nors darom" pereinama prie veiksmų.
The Multipack is all about meeting up, socialising and making new friends. Yes - you can share your knowledge and maybe work on projects together but, at the end of the day, it’s a social thing!
Kokį analogišką teminį projektą galėtume pakurti mes su tavim? Kas tave domina? Ką gerai išmanai ir savo išmanymu norėtum pasidalinti?
tammikuu 5, 2006
@media 2006
Šiandien per tech. dizainerių blogus nusirito banga su pranešimais apie @media 2006 konferencijos paskelbimą. Kalbėtojų ir temų sąrašas tikrai įspūdingas. Gaila, neturiu jokių šansų (bilieto kaina beveik 400 svarų, nei daug, nei mažai) joje sudalyvauti.
tammikuu 1, 2006
sutikimas
Aš, kita aš ir kompiuteris. Tamsus kambarys, stalinė lempa, Siouxsie And The Banshees. Dušas, braškių kompotas, naminės bandelės su cinamonu. Šlapia galva, fejerverkai, tikiuosi ausų uždegimas neatsinaujins. Gerai.
joulukuu 29, 2005
-5
Minus penki yra labai klastinga oro temperatūrą: su žieminiais batais per karšta, o su vasariniai peršalta, su žiemine striuke varva prakaitas, o su vasarine kažkodėl kalena dantys. Šįryt apsivilkau vasarinę (ištikrųjų kasgi vasarą vaikšto su striukėm, ten rudeninė/pavasarinė), t.y. rudeninę striukę ir apsiaviau vasarinius (bet aš juos dėviu nuo pavasario iki vėlyvo rudes ar dar ilgiau) batus. Baisiai sušalau. Kioske pirkau pora vokų ir pora markučių. Parašiau vieną laišką, antrą rašysiu turbūt rytoj. Na, gal tiksliau būtų šiandien. Ar rytoj? Padažnėjus atvejams, kuomet tenka spręsti ar dabar yra šiandien, ar rytoj, vis rimčiau galvoju apie laiko, kuriuo naudosiuosi manifestaciją. Apie laiko juostas ir žymėjimą jau rašiau. Na, kaip ten bus pamatysim ateity, neklyskim į lankas. Grįžau namo, užrašiau adresą ant voko, paseiliojau, priklijavau markutę ir t.t.
Vakar labai užsinorėjau paskaityti knygą. Nors namie jų yra nemažai, bet žinojau, kad tos, kurią noriu skaityti - nėra. Turėjau kelis variantus. Vis galvojau apie tas knygas, visą vakarą vaiksčiojau iš kampo į kampą ir neradau ramybės. Nusprendžiau, kad ryte važiuosiu į biblioteką. Atėjo rytas, susigooglinau adresą - Vivulskio kažkiek. Susiradau maps.lt ir palikau žemėlapio gabalėlį praktiškai neesamai regimajai atminčiai. Prieš tai nulėkiau iki poliklinikos ir nusipirkau vokų su markutėm, apie kurias jau rašiau. Grįžau visa sušalusi į ragą. Nusimečiau vasar... rudeninę striukę ir įsisukau į pūkinę. Nulėkiau į stotelę, kur iš kart atvažiavo autobusas. Nuvažiavau iki Žaliojo tilto. Žaliojo tilto stotelė pradeda užimti strategines pozicijas šalia Tauragnų. Šios dvi stotelės yra esminės Vilniuje. Iš jų tiesioginiais reisais galima patekti praktiškai į bet kurią Vilniaus vietą, o pastarosios stūgso viešojo transporto arterijoje - Kalvarijų gatvėje.
Žaliojo tilto stotelėje patrypčiojau, mat batų į žieminius nepasikeičiau ir įšokau į dešimtą troleibusą. Pervažiavau upę ir užvažiavau į kalną. Važiuodama per langą žvalgiausi geltonųjų Lietuvos pašto dėžučių. Mačiau dvi. Pastarųjų beieškant kilo klausimas: kaip surenkami laiškai iš jų? Ar centralizuotai, ar kiekvienas paštas surenka iš savo rajono? Užvažiavau ant taurakalnio ir išlipau. Snigo ir pūtė vėjas. Snaigės lakstė spiečiais ir sūkuriavo, panašiai kaip varnos skraidančios aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose virš centro, tiesa, nesūkuriuodamos. Ėjau link gėlių turgelio žinomo "Basanavičiaus turgelio" vardu, kilusiuo nuo gatvės, kuriuose stovi. Priešais gėlių turgelį ant aukšto postamento stovi paminklas kažkam. Nebepamenu kam, kažkada skaičiau postamente įmūrytą žalvarinę lentą. Kartais ne ugnegiasių globėjui, koks ten jo vardas?.. Mano atmintis...
Už gėlių turgelio pasukau į kairę, į Muitinės gatvę. Na taip, gatvė, pasak baltų lentelių prikaltų ant namų - "Muitinės g.", tačiau ta vadinamoji gatvė iš tikrųjų yra akligatvis. Lietuvos paštas akligatvius žymi "akl.". Žinokit, jei siųsit atviruką draugui, gyvenančiam akligatvyje. Dabar mastau koks turėtų būti gyvenimas akligatvyje. Aš juk pati gyvenu akligatvyje. Nors ne, mano akligatvis yra normalios gatvės atšaka, kažkoks užutekis ar apendiksas, kuriame bet kuriuo atveju kažkas užsistovi ir pūva, nors aš čia gyvendama nesijaučiu pūnanti.
Eidama Muitinės gatve mačiau pora bomžų pajuodusiais veidais, pora senstelėjusių darbininkų (spėju tekintojai arba suvirintojai) bei tris neaiškaus amžiaus ir neaiškios profesijos atstovus, kurie pasuko kažkur. Iš tikrųjų gal nereiktų apie žmonių profesiją spręsti iš išvaizdos, o tuo labiau iš nugaros, nes juo mačiau tik iš nugaros. Muitinės gatvės gale atsidūriau statmenai į kitą gatvę. Nežinojau kokią, ant priešis stovinčio namo nebuvo jokios lentelės. Pasukau į kairę. Intuityviai. Pamačiu lentelę "Vivulskio g.". Valio, man čia ir reikėjo, nors įsivaizdavau šią gatvė esant kitur. Priėjusi to namo ant kurio kabėjo lentelė su gatvės pavadinimu pamačiau iškabą: "Vilniaus miesto... bibliotekos... Naujamiesčio filialas". Kaip tik čia man ir reikia.
Durys medinės, dažytos tamsiai pilkai oranžine spalva. Užeinu. Tamsi laiptinė, masyvūs laiptai. Na žinot, Naujamiestis juk. Nedrasiai pakylu į antrą aukštą, kairėje Kiek naujoviškesnės, bet pakankamai senos ir paklerusios durys, ant jų tokia pat iškaba. Nusimaunu pirštines ir įeinu. Nemažas kambrys užstatytas knygų lentynomis. Dvi mergaitės varto, o kažkokia teta pasilenkusi ieško knygos. Kampe sėdi bibliotekininkė. Vidutinio amžiaus moteriškė tamsiai violetiniais plaukais ir tokios pat spalvos švarku. Pasisveikinu aš, pasisveikina ji, pasakau, kad aš čia pirmą kartą ir norėčiau užsiregistruoti. Ji nieko nelaukusi spėja: "atėjai su mokyklai reikalingų knygų sąrašu"? Sakau: "Ne". Ji dar kažką bandė spėti, bet neatspėjo. Netipinė klientė buvau. Pasiteiravo kokios knygos reikia ir pradėjo pildyti skaitytojo korelę. Atsakiau, klausia gal dar kokių norėsiu. Sakau, kad ne. Nežinau ar laiko joms visoms turėsiu. Ji pakyla ir eina ieškoti mano norimos knygos. Pačiam toliausiam kampe prie "Užsienio rašytojų literatūros" iš apatinės lentynos ištraukia knygą. Grįžtam prie jos stalo. Baigia užpildyti kortelę, aš pasirašau. O bibliotekoje jokių barkodų, senas geras analoginis feis kontrolas ir tas tikras knygų kvapas, kurio nebėra eurobibliotekose. Esu sužavėta. Tuo tarpu knygas išsirinkusi teta sako: "Lolita!", padaro trumpa pauzę, "Lolitą reikia skaityti rusiškai". Sakau "nemoku", o ji atšauna "gėda". Sakau "žinau" ir mintyse išlemenu "juk per tris metus mokykloje galėjau pramokti". Tiesą pasakius šiek tiek moku. Reiktų tik praktika užsiimti. Padėkoju už knygas, palinkim vieni kitiems gerų švenčių ir aš išeinu.
Išeinu su šypsena iki ausų. Tokia gera atmosfera ten, viskas taip tikra: girgždančios grindys, tikros knygų lentynos ir tikras knygų kvapas, tikra bibliotekininkė, tikra teta skaitytoja. Lauke vėl tas pats žvarbus skruostus gairinantis vėjas, bet man jis nė motais. Ant gerų emocijų skrendu it ant sparnų. Pereinu gatvę ir mano kelyje atsiduria geltonoji pašto dėžutė. Valio, nereikės klaidžioti jos beiškant, ji pati mane surado. Įmetu voką.
joulukuu 23, 2005
Random visuals #3
Motion (slideshow)
Kalėdinės lemputės
Eismas
joulukuu 18, 2005
To Wish Impossible Things
sniegas plius gėlės - gražu,
sniegas plius parkės - nėra taip baisu.
o manęs statsuose netgi nėra. buvau jau akimirką patikėjusi kitaip. kita vertus velniop statsus, velniop komentarų formą ir tuo labiau velniop trackbakus, kurių nė vieno niekas taip ir nesiteikė papingint, nors buvo kelis kart palinkinta.
velniop apsniktą vilnių, velniop lemputes, velniop patį sniegą, velniop troleibusus, velniop žvilgsnius, velniop parkes, velniop nusivylimus, velniop tramvajus, velniop upę, velniop abi upes, velniop tiltus per abi upes, velniop...
kai rašiau apie išgalvotą sniegą, tai sakėt, kad tai netikra, o ar pastebėjot, mielieji, kad jo jau priversta? aišku, kad nichuja :) ne, nu rimtai, pridėkit ranką prie ten, kur jums kažką reikštų ir pasakykit, kas pastebėjot. khe :)
upė sau kaip tekėjo, taip ir tekės. pašalus apsitrauks ledu, o pavasarį vėl išlįs, sniegas snigs, o vėliau ištirps ir lis. aš vėl gersiu pigų vyną kieme, kuriame gerti negera, bet kur visada galima. ir vėl nebuvo raudono vyno kapinėse. per du su viršum metų. nė vieno kart. kartais verta griebt pirmą pasitaikiusį žmogų ir temptis ten, kur nori nueit, nes tai yra vienintelis būdas atisidurt ten ne vienai. atisidurt kažkur vienai yra šiaip iš principo gaidys.
taip, ištikrųjų aš ten buvau. griebiau tą, kurio net neketinau griebti ir viskas buvo beveik gerai. kodė beveik? todėl, kad gerai niekada nebūna. bent jau man dar taip nebuvo. galbūt kažką šįvakar tai paguos. idealumo šioj skylėj nebuvo ir nebus. visada atsiras zapadlistų, visada atsiras aplinkybių, visada egzistuos aplinka, kuri pjaus svejones tokiais įrankiais, kurių neturėjo net daktaras iš "žmogaus amfibijos", koks ten jo vardas. tarp kitko anas veikėjas irgi esminis.
gal geriau šiltą rugpjūčio naktį lįst į lauką žiūrėti meteoritų, o įvaldžius teleskopą žiūrėti kaip į saturną krenta kometa. paskui apie tai parašyti dainą ir sau niuniuoti. kartą su drauge kalbėjom kaip geriausia įprasminti eilėraščius, ar mesti nuo tilto, ar deginti. išmečiau į šiukšlių dėžę. visada taip. visada viskas baigiasi šiukšlyne.
drunk emo (tm). rytoj šitas postas bus padarytas inactive, todėl įsidėmėkit ID, nors nafik, brauzeris tai padarys.
khe khe khe :)
piktai, desperatiškai, akistatoj su gyvenimo prasme ;)
no future.
joulukuu 16, 2005
fibre optics
matematika prasideda nuo aritmetikos. kaip pirmoj klasėj: 1+1 = 2; 2 + 1 = 3 ir t.t. pirma reikia išmokti sudėti ir atimti, o jau tada galima aukštąją matematiką krimsti. ir nepadės jokie manualai, kol nemokėsi sudėti ir atimti, nepadės aiškinimai, užklasinė veikla ar fakultatyvai.
aš nėjau į pirmą klasę. pirmoje klasėje bėgau iš pamokų. vietoj pamokų eidavau važinėti autobusais. mintinai žinojau visus maršrutus, visas stoteles, visus jų keleivius. žinojau, bet nepažinojau.
aš taip pat neišmokau ir lotynų kalbos, neturiu netgi lotyniškų sentancijų žodynėlio, bet aš turiu playlistą. ne, aš playlisto nesudarinėju, playlistas susidaro savaime. playliste reikiamu momentu atsiranda reikiama daina.
o penktadienio rytą, kai jautiesi it prikimšta vatos, galima klausyti kaip poztyvus diedukas pasakoja apie šviesolaidžius, nutiesus vilniaus požemiuose, kuriais naudojasi visi, kuriuos mažai kas nutuokia esant ir kurie niekam nerūpi, išskyrus juos prižiūrinčius požemių gyventojus.
joulukuu 10, 2005
Deathmarchvidžio nakties obsesija
Siurrealistinis vaizdelis. Begalinė pageltusi, šiek tik rustelėjusi pieva. Danguje pilki vienodos formos debesys skrenda į šiaurę. Merytė apsirengusi kaip tikra kaubojus joja per tą pievą ant medinio arkliuko-supynių. Kairėje matosi didžiulė scena, groja Whitesnake, o prie scenos trypia invalidų, senolių, rachitų ir šiaip klipatėlių minia. Dešinėje stūgso didžulis batas, kuriame gyvena kiškių šeimyna, o iš aulo kamuoliais rūksta dūmai. Dūmai kyla ne srautu, o būtent kamuoliais. Tie kamuoliai vis kyla kyla į dangų, kol pereina į debesis, kurie yra tokios pat formos. Na o pirmam plane sėdi antra Merytė, griežia smuikeliu ir dainuoja Hang My Teeth on Your Door.
16 Horsepower. Merytė isteriškai kikendama eina miegučio :)
marraskuu 30, 2005
tokyo, lsd, extasy
"Aš rašau naktimis, nes naktimis geriau rašosi" © G&G.
Visą vakarą sėdim su Diary of Dreams besimokydami vektorinę algebrą ir analizinę geometriją. Mama uždavė retorinį klausimą: "o tu žinai nuo ko žmonės išprotėja"?
Kai visiškai išprotėsiu, gal sutiksių pasaulį, tada jo paklausiu ar aš jam reikalinga. Kolkas pasaulis tik chaotiškai mirksi savo lemputėm, siunčia elektromagnetinį triukšmą, dūmų kamuolius ir rūgštų lietų. O dabar tik vaiduokliai stovi man už nugaros šmėkščiodami savo šešėlių kūnais. Kartais įlenda man į ausį ir ją kutena. Būna, įlenda ir į smegenis, ropinėja vingiais ir perjunginėja neuronus.
Bet vėjas buvo stipresnis ir nunešė vaiduoklius už horizonto, virš šėlstančių jūrų, kur skęsta laivai. Virš beribių miškų ir snieguotų kalnų viršūnių. Virš pelkių, tyrų, dykumų ir derlingų pievų. Virš taigos ir tundros. O taip, virš taigos. Neaukštai, vos pora metrų virš žalių eglių skarų. Ten, kur per visą vasarą pražysta vos penkios ramunėlės. Kiekvienais metais toks pačios penkios. Nė viena daugiau ir nė viena mažiau. Kasmet...
O dabar rimtai. Lengva kalbėt nebylio vardu, bet gal ir nuo savęs bent žodį tarkim, ką?
Wirst du mich nie verstehen?
Wirst du denn nie verstehen?
Hast du noch nie gesehen...
Wie meine augen glitzern?
marraskuu 17, 2005
GMT
Šokinėjimas per laiko juostas visada būna labai sunkus dalykas. Ilgą laiką nesuprasdavau ką reiškia paankstinti ar pavėlinti laiką. Nors dabar tai tapo praktiškai nebeaktualu - tiek kompiuteris, tiek mobilekas persisuka patys, o rankinio laikrodžio seniai nebenešioju. Seniau tikrąjį laiką rodydavo televizorius prieš panoramą, o dabar vienu mygeliu galima susisinchronizuoti su kitoj žemės pusėj idealiose fizikinėse sąlygose esančiu atominiu laikrodžiu. Senoliai laiką nustatydavo pagal saulę, žvaigždes, paukščius ir kitus gamtos reiškinius, o dabar viso pasaulio laiką matuoja pora atomų. Čia yra tikroji globalizacija.
O štai vidinis laikrodis persiorientavo į Grinvičo laiką.
marraskuu 7, 2005
new york, london, berlin
Stovėjau vakar prie upės užvertusi galvą aukštyn ir liežuviu gaudžiau snaiges. Buvo pirmas sniegas šiais metais. Liežuviu nepagavau nė vienos, tačiau net kelios pataikė į akis. Malonu.
Bandžiau užčiuopti uodegos galą, kurgi čia šuo pakastas. Atsimenu vaikystėj rasdavau iš žemės išlindusių laidų. Bandydavau juos traukti, bet nepajėgdavau. Dabar suprantu, kad ten buvo pakastieji informacijos šunys.
Dar ir dabar bandau traukti informacijos šunis. Nepajėgiu. Kai kurie dar gyvi lavonai ir skaudžiai kandžiojasi. Nieko, užsilopau žaizdas ir griebiu kitą uodegą.
Šiomis dienomis traukiu pakastą identitetų šunį. Pati jau nebeskiriu kas tikra, kas virtualu ir kas mano fantazijos vaisius. Šios aktualijos gerai atsispindi blogpostų kategorijų pavadinimuose, bet kuo toliau, tuo sunkiau būna pasirinkti kategoriją. Radau išeitį iš padėties - "Assign Multiple Categories", bet tada kurių velnių tos kategorijos? Negi reikės griaut viską?
O visokie griuvimai jau pradeda įsibėgėt. Visai neseniai nusirito velniop vienas esminių tapatybių atskyrimo principų. Ironiška, bet labai primena mano šeimininką. Kaip sakoma, su kuo sutapsi, tuo ir pati patapsi. Seniau buvo aišku kur Merė, o kur ta, kurios vardas pase įrašytas. Dabar nė kiek nebeaišku.
lokakuu 28, 2005
noch
Brauch keinen Freund, kein Kokain
Brauch weder Arzt noch Medizin
Brauch keine Frau, nur Vaselin
etwas Nitroglyzerin
Ich brauche Geld für Gasolin
explosiv wie Kerosin
mit viel Oktan und frei von Blei
einen Kraftstoff wie Benzin
Rammstein - Benzin
das Glück - laimė, die Glucke - perekšlė
lokakuu 23, 2005
demonai
Ir štai ateina rytas, kai po nakties skerdynių kenčia daktaras, kai Merė jam atneša puodelį arbatos. Daktaras atsisako. Daktaras supranta, kad nuo demonų nepabėgsi, nors kasvakar bando. Merė stebi kaip demonai ima viršų. Merė nori tapti demonu.
Merė yra anoreksikė. Merė susikišus du pirštus giliai į burną jaučia atsikračiusi demonų. Dar Merė suvokia, kad čia analogija sugulovo ir šeimininko eliksyrui. Bet Merė dar žino, kad nuo demonų nepabėgsi, todėl mėgaujasi pačiu procesu.
Ar žinojai, mielas skaitytojau, kad Sokratas vidinį "aš" vadino daimon.
Ir šio ryto playlistas, kuklus, tik iš vienos dainos, bet labai teisingas, MJS - Šauk.
lokakuu 22, 2005
va tau ir groteskas
Esminis 666tadienio postas. Nunuodykit mane ir išvirkit. Būsiu labai dėkinga.
P.S. Bent jau nunuodykit.
lokakuu 17, 2005
knock out
Susidefragmentavus dangui, galvoj lieka tik fragmentai, kaip virš to vaiduoklių namo. Visas kūnas tampa savotišku namu jame gyvenančiam vaiduokliui. Mėsoje gyvenantis vaiduoklis silpnas ir nežinantis ką toliau daryt. Vaiduoklis laukia iš mėsos feedbacko.
Vaiduoklis įkalintas mėsoje, bet nujaučia, kad tuoj tuoj tuoj... Pastoviai pasitaikantys pranašiški ženklai suteikia vilties, kad tuoj galės kraustytis į naujus, arba iš esmės pagerint senuosius, namus.
O ryte lieka tik tas pats amžinas boot sektorius ir penkios sekundės pasidžiaugt pasirinkimo nelaisve.
0x00
lokakuu 9, 2005
Kaštonai
Žmonės skirstomi į dvi grupes: tuos, kurie renka kaštonus ir tuos, kurie nerenka.
Žmonės renkantys kaštonus:
mergaitės
berniukai
teta
Deja, dėdžių renkančių kaštonus matyti neteko. Mačiau tik spardančius. Dėdės turbūt renka kaštonus paslapčiomis arba naktį. Arba pasivertę nematomais. Arba bijo rinkt, nes mano jog tai labai nevyriška arba nesiderina su jų socialine padėtim. O gal bijo, jog pasilenkus gali praplyšt jų kostiuminės kelnės, įsitempusios nuo per dieną prigertos kavos ir surytų sausainių.
Štai kontora, kur sėdi daugybė kostiumuotų dėdžių ir neranka po langais augančių kaštonu:
O aš šiandien mėčiau kaštonus nuo Baltojo tilto į Nerį.
Random visuals #1
Mergina prie buvusio "Lietuvos" kinoteatro skaito "Dievų mišką". Na juk neisi į kokį koka kolą ar nekropolį.
Dar penktadienį besibastydama daug visko mačiau:
šiukšlyną
vamzdžius
šalmą
bėgius į Kauną
fabriką
kaminą
molbertus
o šitą dedikuoju opijatei
lokakuu 7, 2005
Fotografuojant fėjas
lokakuu 5, 2005
Rojaus obuoliukai
Tiesą pasakius nežinau, kas yra tie tikrieji rojaus obuoliukai, bet šitie, svarainiai, pakankamai dieviški, kad kilmės vietą galima būtų vadint rojum.
Na o čia iš viso šito gėrio išvirtas gėralas. Geriant saldus, patekęs į burną rūgštėja, o nurijus visoje gerklėje palieka teisingą šiek tiek karstelėjusį rūgšties graužimą.
"Pisk ožį" advanced
"pagaliau! tai, ko ilgai pasąmonėje laukiau ir tikėjausi.", kaip sako opijatė. Tik *bumbt* ir spyriau tiuninginei audinei, kuri vos per kulnus perėjoje nepervažiavo ir dar apipypsino. O man nepatinka, kai ant manęs pypsina. Ir tuo labiau, kai "mano pagrindinis".
Deja, buvau ne jėgos pozicijoj, todėl teko pagreitint žingsnį. Marozo būta atkaklaus, pradėjo vytis, sustojo prieky manęs (gerai, kad ėjau jo atžvilgiu kaire gatvės puse) ir ketino pereit gatvę. Eismas buvo intensyvus, todėl to padaryt negalėjo. Aš ilgai nedvejojus spurtavau. Marozas nepasidavė, sėdo į audinę ir vėl užkirto kelią, šįkart toje pačioje pusėje kur aš. Perbėgau per gatvę, nulėkiau į kolonėlę, galvoju gal čia labai nemuš, o jei muš, tai kameros, apsauga, etc. Marozas ketino dabar jau pervažiuot skersai gatvę ir užsukt į kolonėlę. Bet pagavau "vilenskos sėkmės sparną" - ir vėl eismas buvo intensyvus, todėl nusprendžiau bėgt. Intuityviai nulėkiau į stotelę, kur pasitaikė autobusas. Marozas turbūt suprato, kad manęs nepagaus, todėl nurūko ta linkme, kuria jam važiuojant ir įvyko incidentas.
syyskuu 28, 2005
All of my memories
Ruduo Vilniuje daro savo. Nerami melancholija, kaip ir kasmet, kaip ir kasdien, bet rudenį ji tikra, maloni, artima. Prieblanda, paskutiniai saulės spinduliai virš žvėryno. Vilniaus dūzgimas trumpam nutyla, gerai įsiklausius galima išgirst Sharon den Adel tyliai dainuojamas lopšines prieš paskutinį sapną. Aš išmokau įsiklausyt, nustojau kovot, nuleidau rankas ir galvą. Aš tik bandau giliai įkvėpt dūmais atskiestos miglos, vakaro tamsos, klausytis triukšmų ir karts nuo karto pasigirstančių, nieko gero nežadančių dainų.
Laiminga pabaiga seniai netikiu. Kažin ar dar tikiu pabaiga išvis. O ar apskritai kuo nors tikiu? Manau, kad ne. Kogero niekada niekuo netikėjau. Taip pat ir nekovojau. Nematau tame jokios prasmės. Kam stengtis pakeist tą, kas neįmanoma. "Gerai" nebus niekada. Išmokaus susitaikyt su tuo kas yra, o yra liūdesys, ilgesys, skausmas ir vienatvė. Tik tiek, keturi elementai, iš kurių viskas ir sudaryta.
Penktadieniais einu pro chemijos fakultetą ir žiūriu pro langus, kai kuriuose dar dega šviesa. Kelia keistus nebūtų įvykių prisiminimus, žadina neįgyvendintus lūkesčius. Aš lūkesčiais tik ir gyva. Laukiu laukiu laukiu vis nežinia ko. Amžinas laukimas. Visus metus tiesiog laukiu, o rudenį laukiu labai. Kartais nuodiju smegenis, kai taip nieko ir nesulaukiu. Paskui kurį laiką vėl laukiu. Ir taip ratu ratu ratu ratu...
syyskuu 24, 2005
gliukizmas
nes postmodernizmas pasibaigė
syyskuu 23, 2005
Oh, Meryt, Meryt
Da löschte sein Licht in ihrer Hand,
Der Wind verwehte drei Zeichen im Sand -
Laut sang, o sang das Meer.
Ein Narre schrieb drei Zeichen in Sand,
Eine bleiche Magd da vor ihm stand.
Laut sang, o sang das Meer.
Da löschte sein Licht in ihrer Hand,
Der Wind verwehte drei Zeichen im Sand -
Laut sang, o sang das Meer.
Sie hielt einen Becher in der Hand,
Der schimmerte bis auf zum Rand,
Wie Blut so rot und schwer.
Kein Wort ward gesprochen - die Sonne schwand,
Da nahm der Narre aus ihrer Hand
Den Becher und trank ihn leer.
Da löschte sein Licht in ihrer Hand,
Der Wind verwehte drei Zeichen im Sand -
Laut sang, o sang das Meer.
There you go
flashing fever from your eyes.
Hey babe, come over here
and shut them tight.
I'm not denyin'
we're flying above it all.
Hold my hand, don't let me fall.
You've such amazing grace.
I've never felt this way.
Oh, show me heaven, cover me
leave me breathless.
Oh, show me heaven, babe.
Here I go
I'm shakin' just like the breeze.
Hey babe, I need your hand to steady me.
I'm not denyin'
I'm frightened as much as you.
Though I'm barely touching you,
I've shivers down my spine;
and it feels divine.
Oh, show me heaven...
If you know what it's like
to dream a dream
baby hold me tight
and let this be.
Oh, show me heaven...