motyvų skaidrumas
senai ir labai senai ėmiau galvoti apie žodžių reikšmes, kalbos nevienareikšmiškumą, tikslumo trūkumą ir nekonkretumą. kadaise net turėjau Vitgenšteino tractatus logico-filosoficus, net perskaičiau pirmą skyrių. tingėjimas, žinia, nugalėjo, dėl to laiku nesusirinkau supračiau ir receptų, o gaminuosi tai priešokiais, savo galva ir gudrumu.
taigi, kada tik kas nors sako "REIKIA" ko nors, blablabla, aš (stengiuosi prisiminti ir) užduodu tokius du klausimus:
- KAM REIKIA? kas turi tą poreikį? kam trūksta? kas gaus? o tai savaime veda į klausimą
- KODĖL REIKIA? kam pirmame klausime išaiškintiems gavėjams tai reikalinga? ar bus geriau? kam bus geriau? (jo, tas "bus geriau" tai irgi labai slidus argumentas...) o kam bus blogiau? ir t.t.
bet kokiu atveju, prieš reaguojant į teiginį, ypač pritariant, labai svarbu suvokti, kas iš tiesų pasakyta, ir kaip tave kalbėtojas vynioja apie pirštą.
ne, aš ne paranoikas :)
|
# |
Comments
Wittgenstein'as pasakytu: "kalbiniu zaidimu auka" :)
11Y4 @ 2005-01-30 13:53:17
nereikia pizdet', gerai? konstruktyvi alternatyva -- galima ir nepizdet' :))))))
ve @ 2005-01-30 19:34:03