blog.hardcore.lt/ve 2.0

Ak, tie Slovėnai Žižekai, protingi, bet vistiek negali apsieiti be vokiškos dialektikos ir prancūziško dualizmo. Šiuo konkrečiu atveju galėtų, pavyzdžiui,įžvelgti simbiozę, bet kur tau, "mutual parasitism", ne kitaip. Barikados bus nevisada, bet visada bus nesutaikomos pusės.
Be kovos ir konflikto samprotavimai apie politiką yra neįdomūs, ir ne tik apie politiką. Darbdavys - mažiausiai išnaudotojas, darbuotojas - bent truputį vagis. Valstybė - represinės globos aparatas?
Čia geras tėvas ar bloga motina? Anarchistai - vegetuojančios ir laiku laistomos valstybės sąžinė?
Įdomu, kiek Žižekų ir policijos prireiktų, kad pakeistume bent jau kelis Vingrių gatvės metrus?

IMHO, straipsnio gale buvo pasiūlytas daugiau ar mažiau prasmingas receptas: vietoj demand the impossible ir laisvę kreatyvui, demand the possible and concrete. aš dar pridėčiau, kad while demanding, lygiai taip pat galima daryt veiksmus, kuriuos nori (ir sugebi norėt ;)) nuveikt.

o vingrių g-vė, manęs šiuo momentu nepisa. jei papasakotai, kodėl turėtų/galėtų -- būtų įdomu.

nais staf :D porno gay :)

kaip tik prieš kelias dienas galvojau, kad seniai laikas pamiršt *tą revoliuciją*. geriausia, kai žmoneliai ima ir randa jėgų ir ryžto kovoti savo mažuosius, lokalius ir svarbius karus. tegu pilaitė kovoja prieš golfo laukus, satta -- prieš nukvėšusias bobas, kariotiškės -- prieš sąvartyną, moterys -- už gimdas, literatai -- už "lietuvą", gamtosaugininkai -- už erelių lizdus, alkofrontas -- už teisę byčinti mieste. savo kiemo interesas visada svarbiausias ir svarbesnis už bet kokį teorinį pizdiožą. konkretumas ir veiksmai (ir mokėjimas pabaigt, ką pradėjai)svarbesni už bet kokias abstrakcijas, kurios bus rytoj. o kai nieko nedarai, nieko ir negali.

adomai: tau tiesiog namų ilgesys, ir todėl audrelio smegma ir kiro rudė tau kelia šiltesnius jausmus, nei bet kokia sausa teorija.