« apie šūdus | Main | kišenės foto »

number 2

Publications Number 2 IF YOU HAVE A CHOICE NEVER HAVE A JOB. One night I was sitting in my car outside Columbia University where my wife Shirley was studying Anthropology. While I was waiting I was listening to the radio and heard an interviewer ask ‘Now that you have reached 75 have you any advice for our audience about how to prepare for your old age?’ An irritated voice said ‘Why is everyone asking me about old age these days?’ I recognised the voice as John Cage. I am sure that many of you know who he was – the composer and philosopher who influenced people like Jasper Johns and Merce Cunningham as well as the music world in general. I knew him slightly and admired his contribution to our times. ‘You know, I do know how to prepare for old age’ he said. ‘Never have a job, because if you have a job someday someone will take it away from you and then you will be unprepared for your old age. For me, it has always been the same every since the age of 12. I wake up in the morning and I try to figure out how am I going to put bread on the table today? It is the same at 75, I wake up every morning and I think how am I going to put bread on the table today? I am exceeding well prepared for my old age’ he said.

Comments

mane irgi zavi sis madingas sloganas kartu su "It won't be any Social Security and Retirement Benefit in 50 years" ar kazkas panasaus, ypatingai, kai apie tai kalba koks Robert Kyosaki ir ivairios pop zvaigzdes, kurie patys ikunija PREKE+DARBO VIETA - kiekvienas savo asmenines sekmes pavyzdziu.

O ka daryti eiliniams luzeriams, kurie negroja populiarioje ska grupeje, nemoka programuoti ir taisyti radiomechaninius prietaisus, bet visgi tikisi kazkaip nugyventi dar apie 50 metu?

Is kur tas humanistinis optimizmas ir tikejimas zmogaus siekiu tobuleti ir savarankiskai rinktis savo kelia?

Tik vel nesakykite, kad "aplinka kalta", bej burzhuev, perdazyk juoda piara i oranzini, uzdrausk supermarketus ir realybes sou, perauklek ir apsviesk garbetroskas, tinginius, kietakakcius, sovinistus, vyrus, moteris ir ju egoistinius genus, kurie paprastai liepia konkuruoti ir apskritai "stengtis", kol zmogus yra alkanas, jaucia seksualine,
o kartais net psichologine-dvasine frustracija.

kaip "privatus asmuo" visgi pritariu John'ui Cage'ui ir prisijungiu prie "BEdarbystes manifesto", bet tai turetu buti kiek daugiau negu CHOICE, greiciau gyvenimo budas, nuolatinis saves ugdymas (kaip didingai skamba!),
nors kai kurie "kitaip" apskritai nemoka.
Gaila, kad su tokiais nedaznai susiduriu,
taciau juos daznai rodo per televizorius, raso ir kitaip vaizduoja knyguose, internete ir ant sienu...
Yra ir kiek kitokia sio credo interpretacija (gal kiek politiskai nuspalvinta):
"As netikiu, kad valstybe pasirupins manimi"

a) būtų labai malonu, jei, kolega, atmestumėt, tą išanxtinę nuostatą, kad turit reikalą su "rėksniais", "antiglobalistais", "daužyk galvą į sieną, už savo teisybę" kretinais ir pan.

tame pačiame straipsnyje man dar labai patiko punktas 'solving the problem is more important than being right'. tikiuosi, kad mano pozicija aiškesnė.

b) "egoistiniai genai" liepiantys "konkuruoti ir stengtis" nė kiek netrukdo "tikėjimui žmogaus siekiu tobulėti ir savarankiškai rinktis savo kelią".

c) eiliniams luzeriams kelias jau aiškus, pramintas, pastatytas, su viadukais ir 18 juostų, apšviestas žibintais ir t.t. what's the fucking problem? jei nesugebi/nenori pats statytis *savo* kelio, tau jau viskas paruošta.

d) nieks už tave geriau tavim nepasirūpins. ir tiek.

a)kol kas sugebu "atmesti" primityvią-apibendrinančią nuostatą tik apie žmones, kuriuos gerai pažįstu
t. y. "turėti" nuostatą apie jų unikalumą, kad laikyčiau juos savipakankamais tam tikrų vertingų savybių pavyzdžiais.
Kad pamatyčiau mišką už medžių, turiu dažniau jame būti. Kad suprasčiau žmogų, turėčiau dažniau bendrauti.
Tavo ginamas "vertybinis neutralumas" yra puikus dalykas, kai, tarkime, yra aišku, kas yra PROBLEMA 1 ir PROBLEMA 2 ir, kad PROBLEMA 1 yra svarbesnė už PROBLEMĄ 2, kad spęstume būtent ją.
Lieka tik surasti optimalius arba suboptimalius sprendimus, jei PROBLEMĄ 1 sprendžia kelios šalys.
Iš esmės aš pritariu šiai pozicijai, nes nepritariu Kryžiaus žygiams, ypatingai, senovinėje formoje.

Tiesiog, kartais nusibosta klausytis (nesakau, kad iš tamstos), jog žmonės yra "iš esmės geri ir norėtų teisingai gyventi, bet jiems nuolat kas nors pakiša koją" :)

b) čia bandžiau kiek ironizuoti, paveldėto kodo tema: žmogus "stengiasi, konkuruoja ir tobulėja" kol nėra sotus ir kitaip pasitenkinęs. Aišku, posakis, jog "nėra ribų žmogaus godumui", rational choice "viso gyvenimo planas" ir "path dependence" duoda tam tikrų vilčių:)

c) neturiu ką pridurti. akivaizdi tiesa.

d)žr. punktą c)