« šiandien nekenčiu | Main | viešpatie, »

durų rakinimas

Gobbitas vat rašo, kad prieš miegą tikrina, ar užrakintos durys. įdomu, ar iš įpročio, ar dėl precedentų, ar dėl nuogirdų ar iš baimės? aš nebetikrinu [ir nerakinu :)] jau kokius metus. vienintelis nemalonus nutikimas buvo, kai visiškai visiškai pagiriotą pažadino atėjusi bartis kaimynė, tokia bjaeaeuri booooooba, kuriai, aš matot, savo vežėčiom į "zubrionką" baxtelėjau. :) o daugiau nieko... pavogt galima nebent skudurus, kurių, šįryt supratau, vis tiek gerokai per daug, o visi mėgstami purvini anyway, puodus? šaukštus? knygas? nupezusį muzikos grojiklį? mane? primušt ir užmušt? mechaniniu apelsinu? nemanau, pro pensinykes taip lengvai niex nepraeis :))))

Comments

Tai kur sakei gyveni?

kai bunu neisvaziaves - duris retai rakinu, bu skambuciai is principo atsijunges, o savi ir taip zino kad galima eiti kiaurai.
tai va pavasarine istorija:
pavasari apvoge kaimynus - kelis is karto, islauzdami spynas. manes tuo momentu namie nebuvo - slaisciaus po miesta, bet durys buvo nerakintos.
blia galvoju, kaip viskas paprasta - juk jei jie butu nerakine irgi duru - jei ir butu apvoge butu nors spynu neislauze.

Nežinau, kodėl tikrinu... Greičiausiai iš įpročio (gi nuo mažens pratintas). Ai, ir dar nenoriu, kad Mirtis ateitų pro nerakintas duris - jei jau taip norės užlėkt, tegu bent laužiasi, suka...

Vasarą senelės duris buvo neuždarytos kad įsiventų garai nuo ką tik išdažytų grindų. Buvo neuždarytos 4 valandos - bet kažkas ilindo... žmogus kurį pagavo tėvai buvo prof. pažįstamas mentams vagis. Neko nepaėmė, nes nespėjo - nors ir nebuvo ko imt, tačiau grindis sugadino. Artimuos dūris - mūsų. Mūsų durys išdaužti gali kiekvienas >50kg, spynos atidaromos su atsuktuvu (pats kadaise tą įrodžiau), tačiau jis užėjo ten kur buvo neuždarytą.

jo jo, be afraid, be very afraid

kazkada, dar ankstyvoj jaunystej irgi nerakindavau, ir karta uz tai labai gavau bart nuo tevu, todel dabar jau rakinu, nors ir namatau tam rimto pagrindo.

uztai dabar turiu kita nuostata. jei kazkas skambina i duris, ir as nezinau kas tai (nu tipo is anksto jei nepranese), tai net neinu paziuret kas. visteik dazniausiai ten bus arba koks nors oro pardavejas arba kokia nors inspekicija ar piktas kaimynas...

Ash tai nerakinu, jos pachios uzhsitrenkia, o pas tevukus, tai rakinu, del ju. Nors gyvendamas vienas jauchiu dazhniau rakinchiau, ne del daiktu (tu brangiausiu popiereliu vis tiek neimtu), bet esu bishki sociofobishkas gal, nu taip kur "a tai gal einam?.." - "a tai gal ne.., gal man pilva skauda..", kartais bijochiau, kad ateis kokie draugai..

pas man tai kazkox reflexas pareinu namo ir uzrakinu iskart. ir neinu niekad tikrint, nes zinau kad tikrai uzrakinta,


joo auksciausias pilotazas -- ivaryt moteriskei y zubrionka ir dar pareikst -- 'bjeEuriboba'