blog.hardcore.lt/ve 2.0

Mažiausiai trečdalis mano gyvenimo yra kompiuteris. Čia šių metų atradimas buvo visos atviro kodo sistemos, Open Source. Kadangi visas Linux hype man atrodė įtartinas ir meinstryminis, pasirinkau FreeBSD operacinę sistemą. Taip, tai iš tiesų veikia, taip, tai iš tiesų nemokama, taip, tam pakanka (na, iki tam tikros ribos) seno (=prasto) kompiuterio, taip, tai sudėtingiau nei Windows, taip, tik pirmą kartą. Visus sunkumus nubraukia žinojimas, kad taip tobulėji įdomioje srityje (atsiprašau tų, kuriems kompiuteris "tik darbo įrankis"..). Be to tai velniškai punk -- pasidarai gerą daiktą iš buržujui kaimynui nereikalingo laužo ir nemoki niekam pinigų! Juokingas argumentas? Super -- juk punk tai linksmas žaidimas rimtomis temomis. Be to FreeBSD naudoja ne tik Yahoo! (šitą galima pasakyti direktoriui, kuris bijo, kad už dyką gautas daiktas neveiks), bet ir flag.blackened.net, vienas seniausių anarchistų WWW serverių. Jei kas norės pamėginti ir reikia CD su naujausia FreeBSD versija, parašykit man -- pasidalinsiu. Kitas smagus anų metų kompiuterinis dalykas - pagaliau pavykęs www.hardcore.lt, lietuviškas punk portalas. Mūsų tikslas yra sudėti ten puslapius ir nuorodas apie visą punk veiklą Lietuvoje ir pagaminti operatyvų ir įdomų info šaltinį. Jei ten nėra tavo grupės ar zino ar ko tik nori -- parašyk. Suprantu tą bėdą, kad žmogeliai, kurie domisi punk, gali nelabai domėtis kompiuteriu, bet what the fuck -- laikas pradėti. Be to leisti ir platinti popierinį info lapą brangiau ir tingiau. Čia, žinoma, galimas ir kitas požiūris -- kompiuteriai tai ne itin mėgstamos kapitalistinės [blogąja prasme] plėtros įnagis ir pasekmė, geriau pasilikti prie įprasto pašto ir telefono, tačiau kam atsisakyti greito ir palyginti pigaus instrumento? Juolab, padedančio sužinoti apie savo paties blogybes. Blogas žaidimas.

Kitas atradimas -- pagaliau išmokau gaminti maistą! 24 metus pats pramisdavau vien sumuštiniais ir kioskelių junk food'u, o dabar galiu pasidaryti šaunų daržovių troškinį, užpiltą ant kokio įmantraus kepinio. Ir jokios mėsos! Čia taip pat šių metų atradimas, kai ilgokai bendravęs su Krilu nutariau žaisti tą vegetarišką žaidimą (atsiprašau tų, kurie į linksmą požiūrį į mėgstamą dalyką žiūri kaip buliai į raudoną skepetą). Pradžioje tai buvo tik "Ačiū, mama, aš nevalgysiu šito kepsnio", tačiau ilgainiui žaidimui reikia kažkokios atramos. Būdamas prievartos priešininkas aš nesunkiai priėmiau ir geranorišką gyvuliukų teisių ideologiją -- kam daužyti gyvą padarą ir valgyti jo lavono šmotą, kai gali suvalgyti daržovę. OK, čia išsišiepia tie, kurie hipiškai filosofiškai ima klykti "Bet juk augalai irgi gyvi! Mokslininkai įrodė! bla bla bla...". Vaikai, ramiai! Jei ir negalima išspręsti mitybos problemos be prievartos, tačiau galima pasirinkti mažiau prievartos. Maksimalizmas gražus tik pradžioje. Be to, naftos pramonė (o kas dar gamina tuos degius turkiškus sausainius?!) dar per jauna -- jei ir gali pagaminti batą ar Cocacola buteliuką (ir jo turinį, che che), tai bulkos -- dar ne. Palaukim. O kol kas -- tiesiog mažiau prievartos savo gyvenime. Nors -- tapimas vegan man vis dar per sunkus uždavinys. Mėgstu sūrį, ledus ir neturiu tiek ryžto ilgai ir sunkiai ieškoti tinkamų produktų lietuviškose parduotuvėse, ne palaidos bulvės, o kokio gatavo saldainio. Bet esu tikras, kad ilgainiui surasiu, kaip pasidaryti veganišką sūrio analogą, ir žaidimas taps dar įdomesnis.

Čia išlindo ir dar pora dalykų, apie kuriuos pastaruoju metu pagalvodavau. Vienas -- tai Lietuva ir jos "blogumas". kas bebūtų, vis kas nors paniurna, kaip "čia" blogai ir kaip "ten" gerai, kaip reikia mesti "čia" ir lėkti "ten", ir tarp jupiškų studentų, ir tarp pankų. Ir meta, ir išlekia. Ką gi, jų valia. Tačiau man jie kelia tik nepagarbų juoką -- tau čia blogai ir tu sprunki? Cha cha, nevykėlis. Pasidaryk, kad gerai būtų čia! Mažai pramogų -- surenk pati/pats su draugais, o dar geriau -- ir su visiškai nepažįstamais -- neverta užsidaryti savam rate. Nėra kur -- susirask tuščią namą ir nepatingėk jo įsirengti. Netingėti ir nelaukti visko ant lekštelės -- štai pagrindiniai principai. Pasidarysi ir turėsi. Nenori pasidaryti -- tai ir dulkinkis kontoroje, ceche ar stroikėje, kol susitaupysi bilietui į Berlyną, Londoną ar kitą išsvajotą skylę. Staltiese kelias. O jei nori ką nors padaryti -- drąsiai kreipkis. Kaip nors pasistengsiu padėti. Pagalba, patarimu ar pagyrimu. Va.

Kitas įdomus dalykas -- ginčai. Daugelis, ir aš pats, dažnai klykia ką nors panašaus į "eee, tu kritikuoji, o jokios alternatyvos nepasiūlai, tu durnas ir neteisus, aš padariau bent taip, kol nebus kitaip, šitaip bus geriausia!". Ir ką? Abi pusės teisios. Kažkaip reikia išmokti nepykti ir įsiklausyti. Atsirankioti įdomius trupinėlius, apgalvoti "nerealius" variantus. Tiesos grūdas vis vien atsiras. Bet nieku gyvu neverta užčiaupti tokiam žmogeliui burnos, jei jis nieko panašaus (ir geresnio!) nėra padaręs. Jis gal mato tai, ko tu nematai ar nenori matyti. Anyway, dalykas, kurio dar reikės išmokti. Be nice, taip žaisti smagiau. Kaip sako kaimynas, KĄ NORS DAVĘS, ATGAL GAUSI DVIGUBAI. Geru būti geriau.

Pačiam gale visai trumpais gabaliukais.

Paniurnėsiu. Ko man labai trūksta Lietuviškoje punk scenoje -- aktyvių merginų. Kurios dirbtų kokį nors darbelį ir būtų daugiau nei šaunios sugėrovės. Kaip tas gali atsirasti nežinau. Bet norėciau.

Mano automobilis važiuoja vis blogiau ir kišti ranką į variklio gelmes kas rytą darosi jau normalu. Kartą vakare, bešokinėjant apie sunkiai beužsivedantį kledarą apygirtis praeivis labai gudriai pasakė: "O ko tu čia vargsti? Mašina nevažiuoja? Bet TU JUK NEKALTAS!". Tikrai. Aš nekaltas. Tik taisyti taip pat tenka man. Anyway, nesigailiu -- važiuoti smagu. Be to, man nuo mažens patiko mechanizmai.

Geriausios Europos valstybės kuriose norėčiau pabūti ilgiau: Airija ir Slovėnija. Neklauskit, kodėl. Tiesiog man jos geriausios. Apskritai, Rytų Europa yra jaukus kraštas, kurį deja gadina vis labiau aktyvėjantys fašistėliai. Šūdas. Ir nežinia ką daryti. Vien muštis juk neišeina, reikia kažkokio gudraus piktų žmonių įtikinėjimo būdo. Hm.

Gudruolių kolektyvas gali padaryti daugiau ir įdomiau nei vienas gudruolis. Faktas. Patyriau pats.

Geriausi lietuviški įrašai paskutiniu metu yra visi Edvuko įrašai. LMP ir VONIA. Parašyk jiems ajajai@pub.osf.lt ir pagirk ar nusipirk kasetę. Geriausios knygos šiuo metu yra bet kas, ką parašė Giunteris Grasas. Ir viena mano bendradarbė, kuri emailu rašo istorijas labai Grasišku stiliumi. Ir, žinoma, BSD ir Unix administravimo manualai.

Parašiau. Ir ne vien apie muziką. Kas nori prieštarauti, gali tai daryti į simonas.atsipisk@hardcore.lt arba paprastu paštu Kablio adresu.