« apie užsienio spaudą | Main | sąrašas priežasčių »

groti smagu

noriu viešai pasidžiaugt, kad gerai pagrojom su kolegom praėjusius ketvirtadienį ir penktadienį.

kol sėdi 'galeroj' ir rengiesi sukiot rankenėles, kažkaip erzina susirinkę paaugliai-*pirkėjai* (nors, mlia, o kas apmokės mūsų dyzelį?.. o prancūzų?.. bet kodėl jie tokie, kaip toliau rašysiu?.. ką?), patyliukais siurbiantys alų kiemo pakampėse, nes vasara ir oras mielas, laukiantys to triukšmingo pasilinxminimo. aš suprantu, kad linxma, bet man atsibodo suprast. supraskit mane kas nors irgi.

kaip ten bebūtų, pradžioje nerviniesi, tačiau paskui užsikabini bosą ir lipi ant scenos. ir viskas visai kitaip. visiems mums maloniai nusispjaut, kad pusė dūdų negalėjo atvažiuot, kad nėra kas mums sureguliuotų garsą (batsiuvys basas, heh), kad tuoj Gedui kas nors pagaliau iškals dantis, nes scenos nėra, o Kaunas dance stylee yra nemaloniai agresyvus ir pochujistiškas, atsiprašau šitą skaitančių damų. varai tą rokenrolinę košę ir nieko nematai, ko nenori, tik stebiesi, kad su vienišu altu viskas kartais skamba kaip P.A.I.N. pasimalonini ta žinia ir varai toliau. karšta ir užmarši ekstazė.

penktadinio koncerte viena didžiausių staigmenų buvo papka ir mamka. laba diena, sakė. ir nulindo gilyn į purviną dvokiančią skylę, kai kieno vadinamą "kultiniu klubu". heh. rūpesčių/įspūdžių buvo pakankamai, kad juos paskum prisiminiau, tik kai grodamas pamačiau sėdinčius prie kolonos. paskum mikliai paspruko, tačiau šiandien prisiklausiau pastebėjimų ir gavau nemenką saują adatėlių pastabėlių. kai kurios buvo tikrai taiklios ir juokingos.

labai džiaugiuosi už Justą, kuris "grojo kultinėje vietoje mėgstamoje grupėje per savo dvidešimtąjį gimtadienį" ir sakė išsipildęs vieną iš svajonių. kad tik mačytų, kolega, kad tik viskas būtų taip paprasta! :)

tikėjomės rūpesčio, tačiau 'lankytojas' tiesiog džiaugėsi, kad trumpam grįžo į mėgstamą vietą, tvyrojo tokia maloni draugiška ir linxma GC pradžios atmosfera, kaip ant rytojaus pasakojau Roliui, "achujennas pozityvas" :) ale gerai.

prancūzai-portugalai-škotai, senieji prieteliai, davę mums tą taiklią "spiritual american tourists" pravardę, buvo labai mieli svečiai. džiaugiuosi davęs jiems pastogę, tikiuosi, neįkyrų rūpestį ir šiokią tokią pagelbą. tie roko muzikantai per turą visgi yra truputį pasimetėliai, pats žinau. gražuoliai, chi chi :)

gaila, mic dar nesudėjo į "matomą vietą" foto iš mobilkos, vėliau sulinkinsiu.