Do you fucking mind us?!

She is brilliant, smart and funny, kind and talented — but hey --
It doesn’t matter what she is cause all she is to them is gay.

Esu nusprendusi, kad apie jokius savo nukrypimus nuo "normos" nesakysiu savo tėvams, leisiu jiems gyventi vakuume, į kurį nepatenka įvairaus plauko "iškrypėliai". Tačiau man mano nuosavi nukrypimai nuo standartų atrodo tokie natūralūs, kaip kad maistas kurį aš valgau, ar darbas kurį dirbu, kinas kurį mėgstu, vietos kuriose lankausi - dažnai išsprūsta labai natūraliai, labai organiškai, įsiterpia į kokį pokalbį iš mandagumo ir išplečia pašnekovui akis.

Iš pradžių kiek nejauku buvo pasakoti apie tokius dalykus vaikystės draugei, su kuria pusę gyvenimo praleidom šnekėdamos apie bernus, tik apie bernus. Maniau kad atskleidus ir kitą savo seksualinės orientacijos pusę, prasidės įvairios baimės, kurių paprastai būna prikimštos žmonių su požiūriu "lai jie būna, kol manęs neliečia" galvos. Ne kartą teko išgirsti, kad aš jokia ne biseksuali, man tiesiog reikia vaiko (iš serijos : apsiženijai, nu tai gimdyk dabar...), arba pasipilant klausimus kaip aš tokia "tapau", kodėl ir kas mane traumavo. Tačiau žmonės, kuriems bent kažkiek rūpiu visuomet reaguodavo kiek kitaip, visad kažkokia keista tvarka...

Heterosexual Questionnaire
1. Kaip manai, kas sukėlė tavo heteroseksualumą?
2. Kada ir kaip nusprendei, kad esi heteroseksualus(-i)?
3. Ar gali būti, kad tavo heteroseksualumas – tik fazė, iš kurios išaugsi?
4. Ar gali būti, kad tavo heteroseksualumą sukelia neurotiška tos pačios lyties asmenų baimė?
5. Jeigu niekada nesimylėjai su savo lyties žmogumi, kaip gali žinoti, kad tau nepatiktų labiau?
6. Kam pasakojai apie savo heteroseksualius polinkius? Kaip jie(-os) reagavo?
7. Kodėl heteroseksualai(-ės) nuolat bando kitus(-as) įtraukti į savo gyvenimo būdą?
8. Kodėl jums būtinai reikia puikuotis savo heteroseksualumu? Ar negalite tuo užsiimti niekam nematant?
9. Ar norėtum, kad tavo vaikai būtų heteroseksualūs(-ios), žinodama(s), su kokiomis problemomis jiems(-oms) teks susidurti?
10. Dauguma vaikų tvirkintojų yra heteroseksualūs vyrai. Ar manai, kad saugu vaikams būti šalia heteroseksualių mokytojų, gydytojų, kunigų ar skautų vadų?
11. Net esant stipriai visuomenės paramai heteroseksual(i)ų santuokai, skyrybų skaičius smarkiai kyla. Kodėl tiek mažai stabilių heteroseksual(i)ų porų?
12. Kodėl heteroseksualai(-ės) nuolatos pabrėžia seksą?
13. Žinant, kokia baisus yra žmonių skaičiaus perteklius, kaip galėtų žmonija išgyventi, jei visi(-os) būtų heteroseksualūs(-ios)?
14. Ar galima tikėtis, kad heteroseksualus(-i) psichiatras(-ė) bus objektyvus(-i)? Ar nebijai, kad norės patraukti tave į savo pusę?
15. Heteroseksualai(-ės) liūdnai pagarsėję(-usios) dėl savo griežtų stereotipinių seksualinių vaidmenų. Kodėl jūs laikotės įsikabinę(-usios) tokių liguistų vaidmenų?
16. Kariuomenėje esant griežtai pagal lytis atskirtoms gyvenimo sąlygoms, ar heteroseksualumas nėra nesuderinamas su karine tarnyba?
17. Kaip galima patirti tikrą intymumą su kitos lyties asmeniu, kai esate tokie(-ios) skirtingi(-os)? Kaip gali vyras žinoti, kas seksualiai patenkina moterį ir atvirkščiai?
18. Ar nenorėtumėt, kad jūsų fanatiškiausiai(-ios) atstovai(-ės), pvz., skustagalviai arba atgimusieji(-iosios) krikščionys(-ės), būtų santūresni(-ės)? Juk tai pagerintų jūsų įvaizdį?
19. Kodėl heteroseksualai(-ės) – tokie pasileidę(-usios)?
20. Kodėl nuolatos vadinate heteroseksualiais(-iomis) įvairius(-ias) žymius(-ias) gėjus ir lesbietes? Ar tam, kad pateisinti savo heteroseksualumą?
21. Kaip gali tikėti realizuot dievo duotą homoseksualumo potencialą, jeigu apriboji save išskirtiniu, privalomu heteroseksualumu?
22. Panašu, kad laimingų heteroseksual(i)ų labai mažai. Atrasti metodai, padedantys pasikeisti, jei labai nori. Vis dėlto, tu niekad specialiai neapsiprendei būti heteroseksualu(-e), ar ne? Ar kada nors galvojai gydytis ar kreiptis į „Anoniminius heteroseksualus“?

Šiandien tiek nuobodžiavau, kad sugebėjau imti ir skaityti 2008 metų seimo posėdžių stenogramas. Vienoje iš jų užtikau puslapius pilnus seimo narių pasvarstymų, kaip nustatyti seksualinę orientaciją? P. Gražulis teigė, jog nėra jokių orientacijų, yra tik lytys - vyras ir moterys. Supraskit - vyrams patinka moterys, o moterims vyrai ir ne kitaip. O jeigu būna kitaip, tai kaip nustatyti? Tai buvo itin svarbu posėdyje, kurio pagrindinė mintis yra ta, jog seksualinė orienacija yra leidžiamas diskriminacijos pagrindas. Neva LR Konstitucija jos expressis verbis nemini, tai matyt, kad ji neegzistuoja. Vienas seimo narys netgi pasakė - jeigu mane kas apšvies, kaip yra nustatoma seksualinė orientacija, gal aš pakeisiu nuomonę.

Bet juk seksualinė orientacija - ne diagnozė. Kaip daugelis socialinių reiškinių, jis neturi objektyvių ir neginčijamų nustatymo būdų, kuriais pasinaudodami galėtumėm tiesiog diagnozuoti žmogui heteroseksualumą, ar biseksualumą ar dar ką nors. Mano manymu, pats patikimiausias būdas yra - paklausti. Galbūt taip manau todėl, kad gerbiu kiekvieno apsisprendimo laisvę? Niekas tiksliau negali nupasakoti kaip žmogus jaučiasi, ką ir kam jis jaučia, už būtent tą žmogų.

Taigi mes ir paklausėm. Sužinojome, jog beveik pusė mūsų blogo lankytojų save laiko heteroseksualiais. Ketvirtadalis priskiria save bi/pan/omniseksualams - apibendrintai galima teigti, jog juos traukia žmonės ne dėl jų lyties. Tiek pat skaitytojų - nemėgsta etikečių. Išvydusi rezultatus pamąsčiau, negi aš dabar tokia bloga,mat mėgstu etiketes, vien todėl, kad pažymėjau kokia mano seksualinė orientacija :D ? Tai galima interpretuoti tiek kaip vengimą atsakyti, tiek ir kaip kilnius tikslus. Tačiau, kad ir kaip ten būtų, sakoma, kad stalčiukų nemėgsta žmogus, kuris į juos netelpa. Analogiškai yra ir su etiketėmis. Kiek nustebom pamačiusios, jog tarp mūsų skaitytojų nėra nei vieno priskyrusio save homoseksualiai orientacijai. Stengsimės, kad mūsų blogas būtų pasiekiamas kuo spalvingesnei auditorijai, todėl ilgainiui panašios apklausos rezultatai jau būtų kitokie.

Noriu paraginti sudalyvauti ir naujoje apklausoje, kur galite išreikšti pritarimą ar nepritarimą poligaminės šeimos (kad ir kaip ją įsivaizduotumėte) atžvilgiu.

Nuo spalio 18 dienos turim paturbintą Visuomenės informavimo įstatymą. Smagioji jo dalis slypi 39 straipsnyje, kuris skamba taip :

Reklama, komerciniai audiovizualiniai pranešimai turi būti padorūs, teisingi ir aiškiai atpažįstami. Reklamoje, komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose draudžiama skelbti informaciją, kurioje žeminamas žmogaus orumas, diskriminuojama dėl rasės, lyties ar etninės kilmės, tautybės, pilietybės, religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus, taip pat neturi būti seksualinės orientacijos apraiškų arba skatinimo, įžeidžiami religiniai jausmai ar politiniai įsitikinimai, skatinamas sveikatai ar saugai pavojingas elgesys, taip pat aplinkos apsaugai ypač žalingas elgesys.

Taigi išvardinti visi pagrindai, dėl kurių draudžiama diskriminuoti. Seksualinė orientacija - nėra vienas iš jų. Vadinasi pagal šį straipsnį nedraudžiama diskriminuoti tarkim gėjų. Bet mes juk visi žinom, kad bet kuris gėjų ir lesbiečių pyptelėjimas per žiniasklaidos priemones yra atvira homoseksualaus elgesio ir gyvenimo būdo propaganda. Taigi negali būti net jokios apraiškos apie tai reklamose! Niu niu niu... Aj, dar negalima įžeidinėti religinių jausmų, kad ir kas tai būtų. Kaip jau irgi žinom, tikinčių žmonių religiniai jausmai labai greitai įžeidžiami ateistų. Na va, jau manęs filmuotis reklamoms tikrai tikrai neims... Vien pvz ateistės biseksualės parodymas per teliką reklamuojant colgate gali įžeisti religinius kažkieno jausmus...

Kartą savo bloge patalpinau apklausą apie vieną reklamą, kurią radau moterims skirtame žurnale.Jos nuotrauka.
Ji man pasirodė homoerotiška. Mano apklausoje sudalyvavo 6 biseksualūs ir 12 heteroseksulių žmonių. 9 žmonės mane, jog ši reklama yra homoerotiška. Beveik visiems apklaustiesiems buvo nesvarbu, ar tai homoerotiška reklama, ar ne. Dauguma pažymėjo, jog tai tik reklama ir ji jų pažiūroms įtakos neturi. Juk tai ganėtinai suprantama kiekvienam šiandienos visuomenės nariui - reklama yra reklama, jos paskirtis yra iškišti kažką. Tai suvokiant darosi nesvarbus reklamos pateikimas. Taigi labiausiai homoerotiška reklama nepatiks homofobui, ne todėl, kad būtų bloga reklama, o vien iš principo. Tiesą sakant, nemanau, kad principas ir konservatyvios pažiūros yra pakankama priežastis šitaip cenzūruoti reklamas.

Negana to - heteroseksualumas irgi seksualinė orientacija. Tai ką:

O ne, jie bučiuojasi, įtariu kad šie žmonės turi seksualinę orientaciją... Jaučiu kad jie heteroseksualūs šiuo metu... Bėgu paskųsiu žurnalistų etikos inspektoriui. Kaži, ar jie sąmoningai pamiršo šį faktą, ar bandys naudotis jau mano aprašytu reiškiniu - heteronormatyvioje visuomenėje heteroseksualaus seksualumo apraiškos nėra pastebimos, nes jos natūralios, įaugusios į kraują.

O man visada patiko erotiškos reklamos. Kai kur jos itin tinka. Kaip pakurti šiuos reikalavimus atitinkančią ir dar patrauklią pvz. prezervatyvų reklamą?

[...] heteroseksualumas priimamas kaip norma įvairiuose formaliuose ir neformaliuose kontekstuose, tad daugeliui atrodo natūralus ir nematomas.

Tylėjimas kyla iš baimės, kad buvimas savimi gali būti represuotas. Tačiau iš kitos pusės, tyla gali privesti prie asmens vidinio susinaikinimo

Tylos kaina gali buti suprantama tik opresyvaus heteronormatyvumo kontekste, kuris normalizuoja homoseksualių žmonių tylėjimą apie ju seksualumą, o bet koki kalbėjima apie tai laiko išsišokimu. Heteroseksualios orientacijos žmonių kalbėjimas apie savo partnerius, žmonas ir vaikus yra toks natūralus, kad niekas nelaiko to kalbėjimu apie heteroseksualumą ar neprideramu kalbėjimu

Kiek kartų informantai kartojo tai, kad seksualumas darbe nėra svarbus! Tačiau nereikia didelių studijų ir tyrinėjimų, jog pastebėtum, kad tik homoseksualus seksualumas nėra svarbus, o ne seksualumas apskritai.

Homoseksualūs asmenys yra priimtini tiek, kiek jie kitiems neprimena apie savo (mažumos) seksualumą. Šią nuostatą itin gerai iliustruoja Lietuvos politikų mėgstamas posakis: „tegul jie (seksualinės mažumos) egzistuoja savo klubuose ir baruose, bet tegul nelenda į viešumą". Tokios nuostatos netgi įgavo tam tikrą politinio korektiškumo atspalvį. Būti atvirai homofobu tampa gero politinio tono ženklu Lietuvoje

Tai citatos iš labai įdomaus sociologinio tyrimo, kurio metu interviu metodu buvo tiriami Lietuvos gėjai, lesbietės bei biseksualai. Rekomenduoju paskaityti.

70% apklaustųjų lietuvių mano, kad homoseksualūs žmonės neturėtų dirbti mokykloje. Kodėl?
50% mano, jog jie neturėtų dirbti policijoje. Kodėl?
Trečdalis respondentų tvirtina, kad įvairovės palaikymas veda prie visuomenės išsigimimo. Kaip?

Ar homofobai ir jiems prijaučiantys bent jau bando paaiškinti tokius savo teiginius? Gėjai negali dirbti mokyklose, nes...? Kaip seksualinė orientacija juos padaro netinkamais mokyti chemijos ar lietuvių kalbos? Kur tas ryšys tarp profesionalumo ir lyties žmogaus, kuris tave traukia? Net kai tokie klausimai apklausose yra užduodami, dažniausiai lieka neatsakyti...

Lietuva išsiskiria iš kitų Europos šalių tuo, jog tik 9% lietuvių teigia, jog jų pažįstamų ar draugų rate yra homoseksualų (Europos vidurkis 35%). Manau, kad tai gerokai prisideda prie to, kad lietuviai dažnai „mitologizuoja“ homoseksualus, linkę juos vertinti neigiamai, stereotipiškai. Homoseksualūs žmonės dėl akivaizdžių priežasčių su tokia publika nenori bendrauti. Užburtas ratas gimdantis homofobiją.

Visai nestebina skaičiai. Mane stebina tik tai, jog liaudis vis dar meluoja pati sau. Nė pusė Lietuvos gyventojų nemano, jog Lietuvoje paplitusi diskriminacija dėl lytinės orientacijos (Lt- 42%, Europos – 50%). Kaip čia taip? Kitose Europos valstybėse gėjai ir lesbietės gali tuoktis, sudarinėti partnerystės sutartis, be baimės organizuoti eitynes, įsivaikinti ir kitaip funkcionuoti, bet diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ten labiau paplitusi?