mic

na, tiesą pasakius, savo poste aš norėjau gauti komentarą iš tikro dailioškės studento, kuris pažertų teorinių vingrybių su keturaukščiais terminais, kuriuos išmoko per paskaitas.

ne tam, kad tais dalykais vadovaučiuausi pats, o tam, kad suprasčiau, kaip "jie", "mianinykai" naviguoja po savo amžinąją užmarštį. ta prasme, ir postemodernybėje jie sugeba kažką išvynioti, kad vat šitas tai labai geras kūrinys, o šitas tai visai ne kurinys, man įdomu jų kriterijai. nors apie kriterijus, ilja neblogai pasnekejo, ten kur apie 5 bokalus ;)

čia gal netgi prie tvorų tūso viskas prieina - kur šiandien meno/nemeno riba? kur ji buvo vakar?

šitą visą "kam reikalinga skirstyti menas ir ne menas" aš jau 10 metų girdžiu, man iš tikrųjų nerūpi, ar prišikta mikrobangė yra menas ar nemenas, tai mane nei sustabdys nei paskatins, norėsiu ir prišiksiu ir dar rankenėlę ant dviejų minučių pasuksiu ;)

Posted by at 11:58 AM | Permalink | Comments (1)

pagaliau po savaitės neefektyvumo vėl džiaugiuosi savo aktyvumu.

pagaliau pasigaminom patranką.
rezultatai:

1. apdegę švogerio antakiai
2. atvira ugnis kambaryje draugų rate (daug kartų)
3. namai prasmirdę benzinu
4. nulekia dangtelis, vos nenukala žygiui veido
5. nulekia galinis "saugiklis" vos nenukala man kiaušų
6. bulvė lekia 50 metrų
7. benzas purškiklyje "salonams valyti", patranka nebešauna, naujo benzo eiti tingisi
8. angliškas šokoladinis pudingas pagal receptą iš žurnalo moterims
9. dvi valandas sposau į mėlyną sieną, tingiu pakeisti kompaktą, kuris jau seniai baigėsi

Posted by at 12:28 PM | Permalink | Comments (1)

norėjau parašyt komentarą moksliukui, bet pažiūrėjau, kad labai jau platus postas gaunasi, tai perkėliau čia.

...bet kad paroda kaip vyksmas jau nebeturi prasmės. pagal idėją, tai turėtų būti taip - aš, verslininkas, vaikštau po parodą ir pamatau kažkokį dalyką ir vat man šauna idėja padaryti kažkokį biznį su tuo dalyku. bet realiai, idėjos man šaudo visą lauką ir darau aš tų biznių ir taip krūvas ir be jokios parodos, nes yra dar toks internetas apskritus metus apskritą parą ir vistiek, visi čia toje lietuvoje pažįstami.

o parodoje neįmanoma kažkokių ypatingų dalykų pamatyti, nes tiesiog informacijos srautas perdidelis.

ir dar, nėra kažkokios konsoliduojančios jėgos, nevyksta pašnekesys tarp įmonių. kiekviena stumia savo produktą - "reikia? pirk!" jokio kito pašnekesio. na, arba dar abstraktūs high level svaičiojimai apie informacinę (žinių) visuomenę ką tai bereikštų, praskeisti atvira didžiųjų IT kontorų sprendimų reklama ir nuobodžiu kalėdiniu vakarėliu parodos išvakarėse.

o ir pats infobaltas sustabarėjęs. aš pvz pasigendu tų, iš kurių ir galima tikėtis daugiausiai inovacijų - nykštukinių firmelių, kurios inkšdamos susigalvoja ir pridaro visokių mažų, gudrių ir gražių dalykų krūvas. pasigendu vietos, kur jos susibėgtų ir arba peštusi arba girtųsi viena kitai savo pasiekimais. vietoj to - gremėzdiškas corporate marketingas.

patys didieji LT IT banginiai visąlaik sakydavo "mes nedalyvauti negalim". kad dalyvauti parodoje neapsimoka, man sakė labai daug žmonių, tai visiems žinomas faktas. nežinau, ar čia organizavimas blogas, ar patys dalyviai nemoka dalyvauti.

beje, mano kukliomis žiniomis, šiemet smulkieji hardo prekiautojai tikėjosi pirkėjų anplūdžio, kaip pernai, o atėjo vos keletas žmogelių, irgi, manau, rodiklis...

taigi, su infobaltu visai netvarkoj. jis neįdomus netik dešimtokėliams, bet ir mažajam verslui (na, nežinau, galbūt išskyrus pardavėjus, platintojus, atstovus) bei (!) didžiajam lietuvos IT verslui.

ir šiaip, man inforbaltas dar blogas tuom, kad yra nutaikytas į aukštesniąją vadybininkų grandį, o inžinieriams ir developeriams nėra ką ten veikt.

Posted by at 10:57 AM | Permalink | Comments (4)

kitas svarbus dabarties atributas.

per paskutinį šimtmetį per metus išnykdavo apie 10 kalbų.

žmonės persijunginėja į naują būvį - tinklinį būvį, kuriame visi yra tampriai susijungę per interfeisų grandinėles. jei nori būti tinkle, turi turėti interfeisą, kaip į tą tinklą įsijungti.

tavo kištukas neatitinka rozetės? atsiprašau, būk toks mielas pasigamink tinkamą kištuką.

ir beje, į kuo daugiau rozečių sugebi įkišti kištuką, tuo daugiau šansų turi, kad tapsi svarbia tinklo dalimi. o kas yra būti svarbia tinklo dalimi? kas yra didžiausias tinklo resursas? trafikas turbūt? taigi, į kuo daugiau rozečių pasijungi, tuo daugiau trafiko per tave potencialiai gali pertekėt.

kiek šansų turi būti pakviestas į išgertuves turėdamas mobiliaką? neturėdamas mobiliako? turėdamas/neturėdamas email adresą?

Posted by at 11:47 AM | Permalink | Comments (6)

ne ne. aš nerašysiu apie alų. aš alaus negeriu. na, beveik negeriu. alus man tik šiaip - toks užgėrimas, kai nėra vandens.

tačiau būkime teisingi - alus kai kuriems žmonėms yra svarbu.

nors man rūpi tik užgrobti keywordą alus.

ta prasme man asmeniškai tai visai nerūpi, man įdomu, tik kaip greitai mes šitą žodį užgrobsim ir kaip aukštai jis atsiras googlo sąraše.

kviečiu visus prisijungti ir pasilinkinti tarpusavyje.

Posted by at 12:51 PM | Permalink | Comments (14)

...o aš vat jau kuris laikas galvoiju, yra čia žmonių, kurie galėtų man paaiškint, kas yra menas šioje postmodernioje kebekenėje?

vat mėnesį ŠMC vyksta maksimaliai polizituoti procesai - kalbama apie globalizaciją, pinigus, korporacijas, fašizmą, biopolitiką. vyksta diskusijos, akcijos, skelbiami projektai, apimantys aiškiai politiškus tikslus. (na, tiesa, politika šiais laikais jau yra ateiti į elektronikos parduotuvę ir ant visų garso įrenginių paleisti savo muziką ar savo vaizdą)

tai vat aš ir klausiu - kas tai? ar tai meno politizavimas, bandymas jam sugražinti tą aktualumą, kurį jis turėjo anksčiau, kad jis atspindėtų tai, kas svarbu žmogui kasdien?

ar tai kasdienio aktyvizmo, politiškumo įtraukimas į tam tikrą "meno" sferą ir tokiu būdu jo pavertimas dar vienu nepavojingu reiškiniu?

"trafaretas ant sienos? ai, tai čia tas naujoviškas mianas..."

vat jūs man pasakykit, kada papurkšti kauluolytę ant kokakolos reklamos jau pasidaro menas? o prišikt į klozetą santechnikos parduotuvėj - menas? o jeigu į mikrobangę krosnelę? o bybį ant sienos nupiešt? ta prasme, kur riba? tarp meno i ne meno? kada aš eisiu purkšt trafaretų į ŠMC? kuriuos trafaretus jie užskaitys kaip "meną"?

ne, nu jūs man išaiškinkit. jei patys nežinot, tai pažįstamiems meninykams nusiųskit šito blogo linką plz.

Posted by at 11:54 AM | Permalink | Comments (11)

pratęsiant vakarykštę diskusiją...

aš taip galvoju... kokios yra socialinio pokyčio teorijos? nuo ko juda sienos, paparasčiau sakant?

- evoliucijos teorija - viskas eina iš eilės, vienas sluoksnis dedasi ant kito, taip, kad visa sistema būtų dar labiau prisitaikiusi prie aplinkos

- konfliktų teorija - marksizmas. konfliktas yra natūrali būsena. žmonijos istorija - klasių kovos istorija.

- struktūrinė-funkcinė teorija - socialinės struktūros veikia išvien visumos labui, visuma yra linkusi keistis reaguodama į išorinius apribojimus, taip struktūros keičiasi iš paskos kaip grandidinė reakcija.

---

aš nekalbu apie kiekvienos sienos griovimą. aš sakau:
- sienos juda
- jos susikonfigūruoja nauju, mums iki šiol nepatirtu būdu
- nepražūsim, nes viskas ir taip visada keičiasi, kartais sparčiau, kartais lėčiau
- nepražūsim, nes mokam perlipt per sieną
- mes turim teisę išsukioti varžtus toms sienoms, kurios mums trukdo, nes tokie yra socialinio pokyčio dėsniai. ta prasme, pozicija užsidaryti į juodą dėžę ir ten gyventi savo pasaulėlyje man nepriimtina. sukioti varžtus sienoms yra normalu ir netgi sveika visuomenei apskritai. nes, kol tu tyli, kalba jie.

o kodėl jie turi kalbėti o tu tylėti? nes jie galingesni ir "nešok ant šakių"? o kaip jeigu, kuo jie daugiau kalba, tuo jie galingesni? o jūs nemanot, kad galia dabar slypi daugelyje smulkių ir subtilių dalykėlių, tokių kaip kalbėjimas, pvz?

... o į mišką man senai jau norisi bėgt, tik nuo ko aš pabėgsiu? ir pas ką?

Posted by at 11:19 AM | Permalink | Comments (3)

Jei ieškote, kas jums pastatytų tvorą, siūlau UAB Statilitas - tai patyrę ir patikimi žmonės

tvoros, grotos, barjerai.

kažkada rašiau, kad tuoj visi gyvensim už grotų. galbūt jau dabar gyvenam, galbūt seniai gyvenam už grotų... galbūt niekada negyvenom be sienų. po to, kai griuvo berlyno siena per mažiau nei 10 metų aplink atsistojo naujos sienos. žinoma, mums pergyvenusiems sovietinę kontrolę ir postsovietinį chaosą yra šiektiek lengviau - mes net parduotuvę turim "pasidaryk pats", tiesa, neaišku, ar dar kas bedaro kąnors pats nusipirkęs iš tos parduotuvės... mes esam įpratę ieškoti skylės sienoje, tas "lietuviškas apsukrumas". greičiau jau postsovietinis apsukrumas, manau, broliai lenkai čia mus dar nemažai pamokytų...

naujojo informacinio amžiaus pažadas nugriauti trukdančius barjerus išvirsta į niūrią realybę - barjerai griūna, bet tik tiek, kurie trukdo pagrindinei laikmečio vertybei, vienatiniam dievui, socialinių struktūrų stabilumo garantui - pelnui. be to, kyla naujos tvoros, apsaugančios pagrindinę vertybę puoselėti įgalinančias struktūras nuo bet kokios neigiamos įtakos. kad ir kas beatsitiktų, svarbiausia, kad tai netrukdytų siekti pelno.

kaip bebūtų, bet su sienomis tikrai kažkas darosi - neaišku ar tai blogyn ar geryn. keičiasi supratimas, kas yra privatu ir kas vieša, nyksta riba tarp visuomenės interesų ir komercinių interesų (tiksliau, komerciniai interesai ėda visuomeninius), keičiasi supratimas, kas yra svetimi ir kas yra savi, nebelieka ribos tarp laisvalaikio ir darbo, valstybės tirpsta megakomerciniuose dariniuose, pasaulis dalinasi į tuos, kurie gali pirkti ir tuos, kurie gali dirbti už vergiškai mažą atlyginimą ir į tuos, kurie laiko tritai įsitvėrę pleno žarnos. na, visuomet yra saujelė tų, kurie žino, kaip pasikast po sienomis ir kaip per jas peršokt.

greičiausiai viskas bus kaip visada, tik po 10 metų atsitokėsim ir pamatysim, kaip viskas pasikeitė.

bet mes juk postsovietiniai žmonės? mes įpratę prie didžiojo brolio akies, prie gremėzdiškų struktūrų, mes esam rašę atsišaukimus su prierašu "perrašyk, padaugink, iškabink", mūsų mamos darėsi "petukus" savo švarkams iš sukarpytų biusthalterių. visada bus vieta, kurios nemato kameros, visada galima nešiotis žirkles vietoj peilio.

gal jau pats laikas pasislėpti metalo pjūkliuką į batoną? ką žinai, kada reikės grotas perpjaut? o gal geriau neslėpti jo, o ir toliau praktikuoti tą sienų knaibymą, kad refleksai nenunyktų?

dar daugiau apie sienas

Posted by at 12:10 PM | Permalink | Comments (21)

karoče, reikia cracko WebExe (www.aw-soft.com) failams. na, tipo aš jų passwordą žinau, bet reikia cracko, kuris leistų išsipešt tekstą iš jo, nes neleidžia nei kopijuot nei seivint.

taip pat tai gali būti ir geros idėjos, kaip tą tekstą išsipešti pačiam programiškai...

Posted by at 1:50 PM | Permalink

vis per savaitgalį prigalvoju, ką būtų galima parašyt, kur pasiknaisiot, ką pagalvot, bet po to per darbų saviatę viską pamirštu. tai nutariau užsirašyt, kol karšta.

1. parašysiu rašinį apie mirtį ir jos neigimą
2. parašysiu columną į kablį apie vartojimą ir jo atsisakymą
3. sugalvosiu apie two way communication
4. punk/hc kultūrinis-antropologinis aprašymas (gal)
5. parašyt rašinį apie frykus ir šyzą kaipprotesto formą

prisiekiu.

prisiekiu.

prisiekiu nuo 1994 metų.

Posted by at 1:19 PM | Permalink | Comments (2)

keista man šita iškaba. nebedaug jau tokių beliko vilniuj...

Posted by at 10:49 AM | Permalink | Comments (1)

Posted by at 10:27 AM | Permalink | Comments (1)

gyvenam jau pamainom. mylimoji grįžo 7, aš 7 keliuosi, nes reikia važiuot pasiimt pažymio iš saulėtekio.

šįryt dieną pradedu rusišku keiksmažodžiu. protesto vardan nesiprausiu ir nesivalau dantų.

pro langą matosi, kaip juodas šuniukas žaidžia su baltu šuniuku. juodas šuniukas akivaizdžiai laimi, nes yra didesnis, mažas šuniukas yra mažesnis ir greit pavargsta. be to, juodas šuniukas peršoka baltą šuniuką. "gražūs šuniukai" noriu rėkt per balkoną, bet susigalvoju, kad neišgirs. pypsi automobilis, vėl kažką užstatė. prie kiekvienos laiptinės pakabinsiu po a4 popieriaus lapą su užrašu "jei savaitgaliais pypsėsi signalu, pradursiu nx padangas, nori išvažiuot anksti, pasistatyk mašiną gatvėje" ir dar pridėsiu suniokoto automobilio nuotrauką apačioje.

guliu ir galvoju apie tai, kad mes - karta išauklėta televizijos ir kad mūsų vaikai augs prie televizijos. prisiekiu sau, kad su vaikais eisiu pasivaikščiot ir į kiną ir į vaikišką tearą. žinom, kaip su tom priesaikom būna.

išeinu iš laiptinės, o ten močiutė šeria katinus. vienas riebus, vienas nušiuręs. "gražūs katinai", sakau. močiutė šypsosi.

saulėtekis. ekonomikos fakultetas. susigalvoju, kad kai už per porą valandų parašytą darbą gauni 10, tai mažai reikalauja. aš norėjau penketo, nes toks buvo mano požiūris į dėstomą dalyką ir tiek aš iš jo tikėjausi. nenorėjau parašyti darbo dešimtukui, tingėjau. e-komercija. tfu. mes su šyviu per didįjį lūkesčių metą 2000-2001 kartojom "nebus lietuvoj ekomercijos, nebus" ir ką? nebuvo. ir apskritai, nuobodu ta ekomercija. gal nusiųst į kokią naująją komunikaciją tą savo rašliavą, vis gausiu kapeiką ant narkotikų? ai, jei norit, galit imt ir naudot atsiskaitymams, jei reikia, "Praktiniai e-komercijos taikymo aspektai" vadinasi. beje, pusė darbo nupista iš ebiz.lt.

reikės dar kartą varyt į televiziją. neblogai padeda verslui. šį kartą į lietuvos televiziją, į kokią nors laidą apie kultūrą. pvz parulskio "be pykčio". gal kas žinot būdų, kaip prisitrint? ;)

Posted by at 10:22 AM | Permalink | Comments (2)

na štai, baigiau, padariau, einu šian atsiimti devintuko. ką aš žinau, nelabai geras tas tyrimas, nes pirmas ir patirties neturėjau jokios, kitą tyrimą geresnį padaryčiau... bet anyway, matosi kažkas apie tuos pankus...

Darbo vertybė subkultūrose (514Kb)

Posted by at 11:04 AM | Permalink | Comments (19)

http://www.infovi.vu.lt/students/vertimai/vert-luke.htm

Posted by at 10:17 AM | Permalink

ant s. neries mokylos lango kabo plakatas, kuriame parašyta, kad reikia eiti paskui tą, kuris žino kelią. "o kas per posakis ten buvo apie avių bandą", galvoju aš...

dar apie darbo terapiją, vat ramujana rašė apie bičą, kuris postmodernybėje ieško savės ir būdamas 15 metų pirmą kartą persidūrė sau bybį. nieko nesakau, jie ten turbūt iš tikrųjų normaliai tempiasi ir po tunelius su šviesa gale vaikšto, bet vat šian padėjau ve pusę sunkvežimio malkų sukraut į sandėliuką, tai bybio badytis nesinori, praėjo kažkaip tas egzistencialistinis neriamas, labiausiai norėčiau dabar -nekraut- malkų.

ir šiaip - nebeturim jau tokio ritualo kaip pvz ruošimasis žiemai, apskritai turim vis mažiau ritualų ir vis daugiau "laisvo laiko" - šiluma į namus per radijatorių atbėga, o šūdai parys per vamzdžius nubėga, nieko nuostabaus, kad truputį ima egzistencinis nerimas, ką gi su tuo laisvu laiku daryti. žinoma, visada gali pirkti, bet jeigu vat gyvenime pasirenki nepirkti, arba, tarkim, pirkti mažiau? tai kas tada lieka? ieškot ritualų kitur - arbatą tylint gert ar ant kablių už krūtinės ląstos pasikabinus pakabėt, na ir, žinoma, yra dar variantas bybį prasidurt....

pasilinksminimų parkas

supistas konceptas

...o dar pasiimi nuo žemės kaštoną ir jį nešiesi, kol randi praviras duris, tada riti tą kaštoną žmonėm po kojomis. ruduo blyn.

Posted by at 4:03 PM | Permalink | Comments (15)

pasaulis tuščias
kol tu jį sugalvoji
įkvėpk
paskui iškvėpk

Posted by at 3:01 PM | Permalink

išmėtėm paskutinius kaštonus
pro kontoros langą
užvakar šeštą vakaro
prasidėjo ruduo

Posted by at 12:40 PM | Permalink | Comments (3)