Galvojimas iš kur gauti pavalgyt, matyt, irgi brandina. Sunkiausia yra nesmerkti kitų pasisakymų, kiek jie bebūtų nelogiški. Nelogiški reiškia, kai žmogus pusę dienos, naudodamas tarptautinius žodžius, aiškina apie vargšus gyvūnus kenčiančius kokiamnors zoologijos sode, o kitą dieną sužinai, kad jo tėtė yra to kokionors zoologijos sodo direktorius. Dar tėtė nuperka pavalgyt.
Šie faktai apie zoologijos sodą yra išgalvoti, bet niekas nuo to nesikeistų, jei būtų ir tikri.
Tolerancija yra toks dalykas, kai tavo tėtė su mama vagia iš kaimyno, bet tu leidi jiems ir sau tai vadinti taupymu, nes tau reikia naujų batukų.
Žmogus bijo susidurti pats su savimi, nes tokiu atveju reikia viską pergalvoti vėl, o naujų batukų tai norisi dabar. Paskui prireikia ir kitos spalvos batukų, tada reikia ir naujų kaubojiškų džinsų, nes visi vietiniai kaubojai tokius turi.
Visada maloniau matyti žmones, kurie mala šūdą ir pripažįsta, kad mala šūdą, nei tuos, kurie mala šūdą, bet tai pavadina alternatyva. Aš irgi mėgstu susireikšminti, kaip ir kiekvienas kitas pavėlavęs hipsteris, gyvenantis miesto centre, ėdantis šimtą kartų permaltą veganišką šūdą mažame restoranėlyje, kuriame dirba amžinai besišypsančų žmogeliukų gvardija. Svarbiausia, kad būtų rytietiškų smilkalų kvapas ir raminanti muzika. Tada tai jau gali rėžti draugeliui, kad va dabar tavo gyvenimas yra pilnavertis. Lyg tai kažkam rūpėtų. Gerai, kad turiu veidrodį namie, tai galiu pažvengti iš itin rimto ir prasmingą gyvenimą gyvenančio teisuolio minos, kuri labiau primena su viskuo susitaikiusio nevykėlio rožą.
Viskas, ką kartais bandau sudėtingai paaiškinti sau ir kitiems, yra papasakojama paprasta istorija. Papasakosiu.
Senis sisioja į upę ir galvoja, kad jo niekas nemato. Jei pažvelgtum palei upę - pamatytum daug tokių senių. Visi jie galvoja, kad niekas to nemato. Seniai baikštūs tik tol, kol sisioja, nes žino, kad gali būti užklupti. Todėl jie vaidina, kad vienas kito nemato. Taip malonus upės vandens čiurlenimas po truputį tampa maloniu myžalų upės čiurlenimu. O ši upė įteka į jūrą ir jūra po truputį tampa myžalų jūra. Tai reiškia, kad jūros karalius yra myžalų karalius, o tai reiškia, kad mes esam myžalai. Nes karaliumi juk niekas nenori būti, nes taip būtų nebe alternatyvu. Bet ne tame esmė. Esmė, kad visi mes myžam į tą upę.
Yra dalykų, kurių negali pakeisti. Bemėgžiodamas tuos, kuriuos laikai ar kažkada laikei tokiais, kurie daro viską gerai ir iš esmės, gali nuklysti toli toli ir pamiršti, kad yra dalykų, kurių negali pakeisti. Gali pykti ir sakyti savo tiesą, bet šalia sėdintis viską supranta kitaip. Jis irgi žino tiesą. Draugystė yra supratimas ir priėmimas, kad tie sėdintys šalia žino savo tiesą ir, matyt, jos nenorės pakeisti į kitą. Ramybė aplanko tada, kai supranti, kad betkada gali įvykti taip, kad tie, kurie sėdėjo šalia tavęs didžiąją dalį laiko, tiesiog išeis (arba pats išeisi). Ateis kiti, vėliau dar kiti. Po to, turbūt, reiks pirkti telefoną, kuris filmuoja, nes kitokių nebegamins. Po to, mielas drauge, atrasiu, kad techno ir pankrokas yra tas pats. Po to, sėdėsiu ant suoliuko, nes vėl bus pavasaris. Po to, sėdėsiu ant sofos vakarėly ir galvosiu apie tai, ką veiksiu rytoj, nes galbūt rytoj bus ta diena, kai veiksiu kažką ypatingo ir kitokio nei dienas prieš tai. O rytoj vėl reiks keisti telefono aparatą, nes anas bus per senas, kad veiktų koksnors itin reikalingas appsas pavadinimu ''Phone''. Paskui sutiksiu seną pažistamą ir jis paklaus to klausimo, kurį žmonės dažniausiai užduoda tada, kai neturi ko paklausti. Jei jis bus su humoro jausmu, tai gal abu susijuoksim, kad nėr ką šnekėt ir eisim kas sau. Jei jis bus nusisekęs jaunuolis, tai teks pastovėti kiek ilgiau, kad jis galėtų papasakoti apie savo nuostabius planus ir kaip jis pasiekė tą išsvajotą originalumą ir buvo pirmasis šalyje pradėjęs kokįnors vandenvalos verslą. O tada turbūt vėl leisis saulė ir aš eisiu kokianors naugarduko gatve ir galvosiu, kad graži ta oranžinė jos spalva. Tada turbūt galvosiu, kad norėčiau įsėsti į tramvajų, nes pasiilgstu jo garso iš vidaus ir garso, kai girdi jį atvažiuojant iš už kampo. Galiausiai suskambės telefonas ir eisiu ten, kur jis man lieps. Gerai tas telefonas, žinai, pasako kur eiti. Kai nieks nesako - būna sunkoka. Būna ir aš paskambinu. Turbūt kažkam lengviau, kad pasakau kur eiti. O eiti reikia ten pat kaip visada - ten, kur galėtum prisėsti ir pailsėti nuo ėjimo. Dar reikia eiti ten, kad suprastum, jog poilsis yra tas pats ėjimas į ėjimą.
keisti(s). derinti(s). ieškoti. mokyti(s) visų prieš tai minėtų veiksmų. man tai sudaro ratą, kuris pradeda suktis vienu ir tuo pačiu metu - kai pavargsti. ilgainiui, matyt, liks tik antrasis žodis.
kažkas žavisi tuo, kad kitas žmogus gali be miego veikti, o nuveikęs dar nuvaryt į artimiausią bariuką išlenkti taurę už praėjusias keturiasdešimt valandų be miego. žmonėms reikia herojų. nesvarbu, kad tie herojai elgiasi ,,herojiškai'' tik iš savo silpnumo ir nesugebėjimo veiksmus atlikti tvarkingai ir laiku.
dar herojai neverkia, turi keturias antrąsias puses, kurios pasyviai pykstasi dėl herojaus dėmesio. taip pat herojai teigia bei gina viską itin apgalvotais ir logiškais argumentais, kuriuos galėtum pakeisti į matematines formules. herojai niekada neklysta.
vieną vėlų vakarą pėdinau namo ir pamačiau vietinį herojų po langu. už lango stovėjo herojaus mūza. nebuvo nei tvirtumo, nei logiškų argumentų. buvo vienišas, sulysęs bei gailiai kaukiantis šuo.
Kadangi retkarčiais tenka pasimalti mielų meninykų tarpe, tai su kokiu užsieniečiu reikia ką pakalbėt ir panašiai. Taip kartą bekalbant radau ryšį tarp dalykų, kurių niekaip negalėjau suvesti ilgą laiką - tarp masinio storžieviškumo ir jautraus it upelis meno. Bekalbant anglų kalba, viskas netikėtai susivedė, įvyko nušvitimas ir danguje pamačiau du vaizdinius su aureolėmis. Abu žodžiai buvo ,,Art''. Po vienu buvo nupieštas molbertas su teptuku bei keletas sol natų ant penklinės, o prie kito žodžio ,,Art'' buvo nupieštas plūgas ir jautis.
Tada priėjo girtas dailininkas ir pasakė:
- Reikia daug art, kad padarytum some art.
Užsienietis nesuprato. Aš susižvengiau, apvėmiau savo fraką ir nuėjau namo.
bedieviui, vardu b. išrašė gert kasdien mikstūrą. b. seniai žinojo, kad mikstūras gamina baisiose kareivinėse, kurių darbuotojų veidai vienodai perkreipti ir vienodai pilkšvi. b. žinojo, kad nenori būti vienu iš jų, todėl sumanė imti mikstūrą iš seno pažįstamo brakadzielo, kuris jam ir papasakojo apie baisų mikstūros fabriką. ta ,,kita'' mikstūra labai padėjo, b. jos išgėręs vis atsmindavo, kad mikstūrą ima iš seno brakadzielo ir nedalyvauja visuotiniame žaidime. vieną dieną b. atėjo pas seną brakadzielą mikstūros. brakadzielas merdėjo. prieš mirtį jis spėjo išlementi, kad stebuklingąją mikstūrą jis pirkdavo iš tų pačių kareivinių ir kad mikstūra iš esmės buvo sugalvota tam, kad visi dalyvautų žaidime. kambaryje gulėjo senas brakadzielas ir nekvėpavo, ponas b. stovėjo netoliese - mažyčiame balkone. jis nukando cigaretės filtrą, pažiūrėjo į apniukusį dangų ir galvojo. galvojo jis apie mikstūros prigimtį ir savo prigimtį. b. nebebuvo ryžtingas, jo kojos linko. parūkęs b. tyliai išslinko į laiptinę. ilgą laiką b. nemačiau. dieną, panašią į tą, kai mirė senas brakadzielas ėjau viena pagrindinių miesto gatvių. kažkas spūstyje tarp turistų į mano ranką įbruko lapelį su neaiškia simbolika ir įkvėpti pasimetusias žmogystas turinčiu tekstu. atsisukau. lapukus dalino ponas b.
gal ir per ilgai aš čia. tik norėjau pasakyti, kad nėra nieko nuostabaus groti hardkorą apie lavoną ir po dešimties metų būti diplomuotu biržos makleriu-optimistu, per įteikimo šventę užsidėjusiu juokingą juodos spalvos šūdą ant galvos.
be pirmo - nebūna paskutinio. pirmas dažniausiai būna kažkuo neišbaigtas, bet pirmas yra paskutinis, kuris turi mielų šiukšlių. matyt yra įaugę viską gludinti tol, kol bus lygu. nežinau. kartais manęs paklausia ar verta kažką pradėti? dažniausiai nesakau neverta, nors dažnai galvoju būtent taip. neesu tinkamas pašnekovas ieškant įkvėpimo. suprantu, kas yra įkvėpimas. suprantu, kad yra nemažai žmonių, kurie dar nesupranta ir galbūt to niekada nesupras. bet tai neįkvepia. tai traukia žemyn. traukia viską mesti. traukia į mišką. man kartais sako, kad aš iškeliu kartelę per aukštai. žinau, kad tai vyksta pasąmoningai. suprantu, kad galiu lengva ranka nubraukti nemažą praėjusio laiko dalį ir nesijausti skolingas. deja, tikrai nesijaučiu. nežinau, kodėl gyvuliukai tiek daug vieni iš kitų tikisi? kam siunčia linkėjimus, jei sekančią dieną pavargę vieni kitus apkalba? kam kalba apie norus, jei daugelio jų paskui neišpildo? artėja metas, kai pradėsiu matyti artėjančią audrą. viskas po truputį link to juda. besišypsantys pradės kratytis ir apsiverks, beverkiantys nustos verkti, bedirbantys nustos dirbti. viskas sustos. įkvėpimui bus per vėlu. galima tikėtis, kad neliks melo ir vaidybos, nes scenarijus iš holivudinio apokaliptinio kino tikrai nesikartos. dings itin logiški sapaliojimai apie alogiškus dalykus. nes aš ne žvangantis metalas, ieškantis alyvos. didžioji tavo ir mano dalis ateina iš to pirmo, kuriam netyčia tu gavaisi ar gavaisi tyčia, bet nevisai taip, kaip norėjo, nes maža pasauly rezultatų, kurie būna tokie, kokie buvo planuoti.
Aš ne veidmainis-aš nevartoju.
Aš negaminu,tačiau labai tikiu-tausoju.
Aš nieko neperku,nes bus blogai,
Aš visad tyliu,kai sakai,kad man kažką nupirkai.
Aš ne veidmainis-aš nevartoju.
Na,tiksliau gal vartoju,bet pats neperku.
Reiškia,kad neprisidedu.
Tu blogas,nes tu perki.
Pats nori man pirkti.
Aš neprašau.
Tu dar blogesnis.
Aš vartoju,nes tu perki.
Šiaip nevartočiau.
Aš ne veidmainis.
Aš nesinaudoju,
Nes pats mane apdalini.
Tu darai taip,kad aš naudočiaus.
Tad nieko blogo-
Aš nevartoju prekių,gaminių-
Vartoju tik tave ir daugelį kitų žmonių.
Dar kart-aš ne veidmainis!
Gan keistai pradėjau eilėmis. Intelektualūs hipiai tvirtai(kas jiems nėra būdinga) sako, kad nūdienos visuomenė labai bloga. Bloga, tai suprask dėl to, kad ji elgiasi taip, kaip elgėsi visos praeitos kartos, buvusios iki šiol. Norėčiau ir aš būti hipiu. Ta prasme veidmainiu.
įsitaisai apačioj.pats save paneši viršun.kartais tave kažkas paneša ar tau padeda.teoriškai-už ačiū,praktiškai-nevisai.skatinimas,demagoginiai išvedžiojimai apie ateities planavimą.laiptelis vis kitas,bet struktūra ta pati-durnių laiptai.gražiai įpintas vaistininkas-šamanas žino,ko reikia kiekvienam laipteliui.gal kadanors politikos mokslai vadinsis ,,laiptelių analizė''.bet.žinant,kad jau parašyti ištisi traktatai apie tai,kaip paslėpti šūdą po gražiu pavadinimu,tikriausiai liks tik skambūs ir patrauklūs pavadinimai.kartais belipdamas turi užminti kokiam neatlaikiusiam(aut. past.- visuomenės įvardinamam kaip silpnam ir neprisitaikiusiam)ant galvos.patartina ją suknežinti,kad netyčia neatgytų.pirmas kartas sunkus,paskui pradedi jausti,kad artėja valanda,kai užlips ir ant tavosios,tad negalvodamas lipi kitiems.o kas bus viršuje,kai užlipsi visiems prieš tave buvusiems?tiesiog būsi kažkam paskutinis laiptas į viršūnę.seniukas su lazdele sako,kad galima turėti savo laiptus,kuriuose nėra pakopų.tiksliau turėti liftą.seniukas nežino kaip geriau.tik liftas netinka klaustrofobams.
pabėriau aš ant tavo palto sezamo sėklų-
kad būtų smagiau.
tu man šypsojais ir juokeis,
bet nežinojai kam tai padariau.
tada atskrido būrys balandžių,
aš tau ramiai tariau ,,nepyk,kad viską sušikau''.
o jie tave sušiko.
buvo gan nemalonu,tai nuėjau.
Upė teka žemyn. Srovė baidarę neša žemyn. Aukštyn plaukti tingisi, nes reiks pačiam tempti. Nieko keisto. Stoviu ratelyje, visi kalbasi apie ,,bendro lygio pakėlimą'' ir kitas nesąmones. Kam kalbėti, jei visi čia stovintys šunyčiai laukia tik liaupsių. Visi argumentai turi baigtis liaupsėmis, kitaip viskas suverčiama niurzgoms ir burbekliams katinams. Gal ištikrųjų tik niurzgos ir burbekliai katinai dar sugeba pasakyti kažkam ne arba pasakyti žodį ,,taip'' ir netgi argumentuoti kodėl? Jei iš altruistinių paskatų katinas neprisideda prie ,,nuostabaus ir unikalaus'' kūrinio ar veiklos, jis vėlgi tampa vartotojiškos visuomenės auka ir benamis rainelis. Katinas yra katinas ir jis turi likti katinu. Vertybė dabar yra tinginystė, apie ją galima tingiai rašyti knygas, tingiai kurti instaliacijas, tingiai groti, tingiai kurti kiną, tingiai tapyti. Tik tingiai matematikos nepaspręsi, nes tingisi. Užtai katinai ir nėra tinginiai. Bet jie irgi gali rašyti, kurti, groti ir tt. Šuo guli, laukia, o katinas sau vaikšto vienas, tyrinėja.
du kartu du.
trys kart trys.
nežinai tu.
niekas tau ir nesakys.
užtai žino jis.
gal tau ir pasakys.
bet tu išdidus,
išdidus bailys.
bijai atsistoti,
tau paranoja, brūkšnys
gal jis tavo vieton įsirangys.
sėdėk, mažuti, čiūčialiūlia,
žiūrėki tu tik į mėnulį.
Tiksliau - artėkime kartu prie nulio.