Liuciferio akys

bedieviui, vardu b. išrašė gert kasdien mikstūrą. b. seniai žinojo, kad mikstūras gamina baisiose kareivinėse, kurių darbuotojų veidai vienodai perkreipti ir vienodai pilkšvi. b. žinojo, kad nenori būti vienu iš jų, todėl sumanė imti mikstūrą iš seno pažįstamo brakadzielo, kuris jam ir papasakojo apie baisų mikstūros fabriką. ta ,,kita'' mikstūra labai padėjo, b. jos išgėręs vis atsmindavo, kad mikstūrą ima iš seno brakadzielo ir nedalyvauja visuotiniame žaidime. vieną dieną b. atėjo pas seną brakadzielą mikstūros. brakadzielas merdėjo. prieš mirtį jis spėjo išlementi, kad stebuklingąją mikstūrą jis pirkdavo iš tų pačių kareivinių ir kad mikstūra iš esmės buvo sugalvota tam, kad visi dalyvautų žaidime. kambaryje gulėjo senas brakadzielas ir nekvėpavo, ponas b. stovėjo netoliese - mažyčiame balkone. jis nukando cigaretės filtrą, pažiūrėjo į apniukusį dangų ir galvojo. galvojo jis apie mikstūros prigimtį ir savo prigimtį. b. nebebuvo ryžtingas, jo kojos linko. parūkęs b. tyliai išslinko į laiptinę. ilgą laiką b. nemačiau. dieną, panašią į tą, kai mirė senas brakadzielas ėjau viena pagrindinių miesto gatvių. kažkas spūstyje tarp turistų į mano ranką įbruko lapelį su neaiškia simbolika ir įkvėpti pasimetusias žmogystas turinčiu tekstu. atsisukau. lapukus dalino ponas b.

gal ir per ilgai aš čia. tik norėjau pasakyti, kad nėra nieko nuostabaus groti hardkorą apie lavoną ir po dešimties metų būti diplomuotu biržos makleriu-optimistu, per įteikimo šventę užsidėjusiu juokingą juodos spalvos šūdą ant galvos.

.