Liuciferio akys

važiuoti reikia,o mašina suklerus tiek,kad kalatojasi,kai tik paspaudi daugiau 70 km/h.pirmyn/atgal kažkaip viskas įvyksta.kai stovi ant molo ir galvoji apie dvigubą viskio,o ne apie besileidžiančią saulę,pradedi rimtai galvoti apie savo pasirinkimus.ne apie tai,kad jie blogi ar geri,o apskritai apie juos ir aplinkybes,kurios juos iššaukia.su kiekviena darbo diena,auga ir mielo sarkazmo lygis.kartais jis prišaukia įvairių negandų ir nemalonumų,bet jo egzistavimas viską nusveria savon pusėn.jėga,kad sutikau vieną dieną žmogų,kuriam kitą rytą sakiau,kad reik į darbą ir abu žvengėm,kad nereikia,bet reik preteksto greičiau dingti.šiaip juokinga,kai pradedi kalbėt apie kinematografą ir kafką,o baigi banko kortele pirkdamas savo vakaro išrinktajam vinegreto su limonadu.viską į vietas sustato tas dvigubas viskio.slėpk neslėpęs.kartais varau pasižmonėti,tai būna šalia kasnors varo taip: ,,na taip,tačiau reiktų pažvelgti ir iš tos pusės,kad kitoje pusėje yra ir kitoms pusėms pritariančių pusių.''.visada mėgau klausyti svetimų pokalbių ir tik jie mane veda gyvenimo keliu,nes tik čia surasi viso ko argumentus:,,orai šiemet šiltesni,todėl oras yra šiltas''.nu tiesiog miela!

j.

po dviejų mėnesių juodų akių sindromo įvyksta visai įdomių dalykų.visų pirma,prabundi ir toliau viską darai,lyg niekur nieko.antra,groti taip malonu,kad gali netyčia praleist prie pianino ar gitaros penkias ar daugiau valandų,grodamas kelias natas.trečia,labai vertini besikeičiančius metų laikus,kad ir ką beburbėtų aplinkiniai apie šaltį.reik atšalt,kad norėtum sušilt,ne?
buvom prie upės.darkart įsitikinau,kad aš labiau artojas,nei ,,filharmonija''.jei mest,tai sunkesnį akmenį,nes gi kiečiau.jei bėgt,tai greičiau,nes,gi,reik art normaliai.ką bedarau-labiau išariu,nei su mažu grėbliuku pagriebiu.to ir trūksta-kampų nugludinimo.bet,turbūt,tam ir varai prie upės su žmogum,kuris mėto mažus akmenukus į upę.
spausk stipriai gazo pedalą,sankabą.

j.