Yra dalykų, kurių negali pakeisti. Bemėgžiodamas tuos, kuriuos laikai ar kažkada laikei tokiais, kurie daro viską gerai ir iš esmės, gali nuklysti toli toli ir pamiršti, kad yra dalykų, kurių negali pakeisti. Gali pykti ir sakyti savo tiesą, bet šalia sėdintis viską supranta kitaip. Jis irgi žino tiesą. Draugystė yra supratimas ir priėmimas, kad tie sėdintys šalia žino savo tiesą ir, matyt, jos nenorės pakeisti į kitą. Ramybė aplanko tada, kai supranti, kad betkada gali įvykti taip, kad tie, kurie sėdėjo šalia tavęs didžiąją dalį laiko, tiesiog išeis (arba pats išeisi). Ateis kiti, vėliau dar kiti. Po to, turbūt, reiks pirkti telefoną, kuris filmuoja, nes kitokių nebegamins. Po to, mielas drauge, atrasiu, kad techno ir pankrokas yra tas pats. Po to, sėdėsiu ant suoliuko, nes vėl bus pavasaris. Po to, sėdėsiu ant sofos vakarėly ir galvosiu apie tai, ką veiksiu rytoj, nes galbūt rytoj bus ta diena, kai veiksiu kažką ypatingo ir kitokio nei dienas prieš tai. O rytoj vėl reiks keisti telefono aparatą, nes anas bus per senas, kad veiktų koksnors itin reikalingas appsas pavadinimu ''Phone''. Paskui sutiksiu seną pažistamą ir jis paklaus to klausimo, kurį žmonės dažniausiai užduoda tada, kai neturi ko paklausti. Jei jis bus su humoro jausmu, tai gal abu susijuoksim, kad nėr ką šnekėt ir eisim kas sau. Jei jis bus nusisekęs jaunuolis, tai teks pastovėti kiek ilgiau, kad jis galėtų papasakoti apie savo nuostabius planus ir kaip jis pasiekė tą išsvajotą originalumą ir buvo pirmasis šalyje pradėjęs kokįnors vandenvalos verslą. O tada turbūt vėl leisis saulė ir aš eisiu kokianors naugarduko gatve ir galvosiu, kad graži ta oranžinė jos spalva. Tada turbūt galvosiu, kad norėčiau įsėsti į tramvajų, nes pasiilgstu jo garso iš vidaus ir garso, kai girdi jį atvažiuojant iš už kampo. Galiausiai suskambės telefonas ir eisiu ten, kur jis man lieps. Gerai tas telefonas, žinai, pasako kur eiti. Kai nieks nesako - būna sunkoka. Būna ir aš paskambinu. Turbūt kažkam lengviau, kad pasakau kur eiti. O eiti reikia ten pat kaip visada - ten, kur galėtum prisėsti ir pailsėti nuo ėjimo. Dar reikia eiti ten, kad suprastum, jog poilsis yra tas pats ėjimas į ėjimą.
.