11Y4

Dar liko kelios vietos be atsitiktinių browsintojų.

Galbūt ir keista, bet šis faktas yra malonus.

Posted by at 04:14 | Permalink

Žiūrėjau serialą apie Eseniną.
Sudomino vienas jo draugų-imaženistų personažas.
Štai kelios ištraukos prisiminimui:

Анатолий Мариенгоф. *1918* Циники

(роман, впервые издан в Берлине в 1928)

http://www.lib.ru/RUSSLIT/MARIENGOF/cynix.txt

8

В Казани раскрыли контрреволюционный офицерский заговор. Начались
обыски и аресты. Замешанные офицеры бежали в Райвскую пустынь. Казанская ЦК
направила туда следственную комиссию под охраной четырех красногвардейцев. А монахи взяли да и сожгли на кострах всю комиссию вместе с охраной.
Причем жгли, говорят, по древним русским обычаям: сначала перевязывали
поперек бечевкой и бросали в реку, когда поверхность воды переставала
пузыриться, тащили наружу и принимались "сушить на кострах".
История в Ольгином духе.

20

-- Ольга, я пpошу вашей pуки.
-- Это очень кстати, Владимиp. Hынче утpом я узнала, что в нашем доме
не будет всю зиму действовать центpальное отопление. Если бы не ваше
пpедложение, я бы непpеменно в декабpе пpевpатилась в ледяную сосульку. Вы
пpедставляете себе, спать одной в кpоватище, на котоpой можно игpать в
хоккей?
-- Итак...
-- Я согласна.

22

Я и мои книги, вооpуженные наpкомпpосовской охpанной гpамотой,
пеpеехали к Ольге.
Что касается мебели, то она не пеpеехала. Домовой комитет, облегчая мне
психологическую боpьбу с "буpжуазными пpедpассудками", запpетил забpать с
собой кpовать, письменный стол и стулья.
С пpедседателем домового комитета у меня был сеpьезный pазговоp.
Я сказал:
-- Хоpошо, не буду оспаpивать: письменный стол -- это пpедмет pоскоши.
В конце концов, "Кpитику чистого pазума" можно написать и на подоконнике. Hо
кpовать! Должен же я на чем-нибудь спать?
-- Куда вы пеpеезжаете?
-- К жене.
-- У нее есть кpовать?
-- Есть.
-- Вот и спите с ней на одной кpовати.
-- Пpостите, товаpищ, но у меня длинные ноги, я хpаплю, после чая
потею. И вообще я пpедпочел бы спать на pазных.
-- Вы как женились -- по любви или в комиссаpиате pасписались?
-- В комиссаpиате pасписались.
-- В таком случае, гpажданин, по законам pеволюции -- значит обязаны
спать на одной.

Posted by at 16:37 | Permalink

NIHILISM

Permanent link to this comic: http://xkcd.com/167/

Posted by at 12:45 | Permalink

Parsisiųsti Waking Life ir A Scanner Darkly - viena,
o Rotoshopą - kita ;)

Linksmas pavadinimas, tačiau rašoma, jog su nemokama Wax RotoMate arba Rotoscope galima daryti labai panašius dalykus.
Aišku, "saugomi stebuklai" dažnai atrodo patrauklesni ir vadinami Rotoshop Flat Black, Round Square Ararat, Alkazeltser Alkatraz ir panašiai.

O čia simply Photoshop

Posted by at 01:12 | Permalink

www.mekas.lt

Gynėjų g. 14, I-VI 12:00-19:00
("Vilniaus vartų" pastatas, antras aukštas tarp parduotuvių)
Paroda veiks iki 2008 m. vasario 3 d.
Bilietų kaina - 10 Lt.
Pensininkams, studentams, moksleiviams bei socialiai remtiniems asmenims - 5 Lt.

(lakričio 5 dar buvo nemokamai, nors ir pati instaliacija dar buvo nebaigta)

Posted by at 15:38 | Permalink

МАК-НАЦИ (Mac nazi) – человек, помешанный на продуктах компании Apple Macintosh.

РАСПЛЫВАЮЩЕЕСЯ РОЖДЕСТВО (Christmas creep) – феномен, при котором празднование Рождества с каждым годом начинается всё раньше.

МЕНОПОРШ (Menoporsche – от "менопауза" и Porsche) – страх перед старостью у некоторых мужчин среднего возраста, характеризующийся покупкой спортивного автомобиля и встречами с совсем молодыми девушками.

ФУТБОЛЬНАЯ ВДОВА (Football widow) – женщина, которая в дни футбольных матчей считает своего мужчину временно умершим.

СЦЕНИЧЕСКИЙ ЗВОНОК (Stage-phoning) – попытка произвести впечатление на стоящих рядом людей разговором по мобильному.

БИОАКСЕССУАР (Bioaccessory) – человек, которого берут в общество в качестве выгодного фона.

РЕФРИЖЕРАТОРНОЕ ПРАВО (Refrigerator rights) – синоним очень близких отношений; в буквальном смысле право залезть в холодильник без спроса.

СИНДРОМ ВОДИТЕЛЯ АВТОБУСА (Driving the bus) – человек, который решил в выходные поехать за покупками и обнаружил себя на полпути к работе.

КРИЗИС ЧЕТВЕРТИ ЖИЗНИ (Quarter life crisis) – состояние, в которое впадают только что окончившие учёбу молодые люди при столкновении со взрослым миром.

ЭКОПОРНО (Climate porn) – взволнованная и экспрессивная риторика, использующаяся при описании климатических изменений на планете.

БОБО (Bobo – сокращение от bourgeois и bohemian) – человек, который, с одной стороны успешно продвигается по корпоративной лестнице, а с другой – позиционирует себя как представителя контркультуры, то есть носит определённую одежду и слушает определённую музыку.

ПРОЛЕТАРСКИЙ ЗАНОС (Proletarian drift) – процесс осваиванием рабочим классом брендов, которые когда-то ассоциировались исключительно с высшими слоями общества.

УСТАЛОСТЬ ОТ ПАРОЛЕЙ (Password fatigue) – психическая усталость, вызванная необходимостью помнить слишком много паролей.

ФРАНКЕНФУД (Frankenfood) – еда, приготовленная из генетически модифицированных продуктов.

ТЕХНОСЕКСУАЛ (Technosexual) – человек, рассуждающий о технических новинках с энтузиазмом, с которым обычно говорят о сексе.

КУХОННЫЙ ПРОПУСК (Kitchen pass) – разрешение, которое даёт один супруг другому, отпуская его из дома на вечеринку или ещё куда-то.

АБСУРДИСТАН (Absurdistan) – слово, которым обозначается любая страна, в которой происходит что-то нелепое, абсурдное.

АЭРОНИМ (Plane name) – выдуманное имя, которым называются во время авиаперелёта (в ситуации, когда знакомство нежелательно).

ВОЛОНТУРИЗМ (Voluntourism) – туризм с элементами волонтёрской деятельности.

ОФИСНЫЙ СУПРУГ (Office spouse) – коллега по работе, с которым возникают близкие, но не романтические отношения.

ЭГОКАСТИНГ (Egocasting) – чтение только тех газет и журналов, чьё мнение совпадает с твоим собственным

ТЕКСТУАЛЬНЫЙ МАССАЖ (Text massage – игра слов "massage" (массаж) и "message" (сообщение) – телефон, оповещающий о приёме sms в вибрирующем режиме.

ТРЕВОЖНЫЙ ЗВОНОК (Ringxiety – от слов "тревога" и "звонок") – замешательство, в которое приводит группу людей звонящий мобильный телефон, не понятно кому принадлежащий.

ПОКОЛЕНИЕ RESET (Reset generation) – молодые люди, которые, попав в затруднительное положение, предпочитают не искать решения, а, как в компьютерной игре, нажать кнопку Reset ("сброс") и начать всё сначала.

ЭФФЕКТ CNN (CNN effect) – спад экономики во время чрезвычайных событий в мире, к которому приводит массовое сидение перед телевизорами и просмотр новостей, касающихся этого события.

РОДИТЕЛИ-ВЕРТОЛЁТЫ (Helicopter parents) – родители, чрезмерно опекающие своих детей и как бы постоянно кружащие над ними.

ТОКСИЧНЫЙ ХОЛОСТЯК (Toxic bachelor) – неженатый мужчина, имеющий скверный характер.

Posted by at 13:08 | Permalink | Comments (4)

Posted by at 12:44 | Permalink | Comments (1)

...pavojingiausiose gatvėse.

Posted by at 00:23 | Permalink

www.myspace.com/lakilan

vis galvojau, kodel man jie patiko, o gi po repeat'o supratau!
Nupiso instrumentala is clintono http://www.youtube.com/watch?v=LmR3qMKVc4U :D

Posted by at 06:25 | Permalink | Comments (1)

Pavasaris ir ruduo yra labai panašūs.

Abu nėra pilnaverčiai metų laikai, sezonai-nesubrendėliai, kurie priverčia gamtą stipriai keistis ir spazmuoti. Vasara ir žiema yra kitokios.

Galbūt tokios analogijos prašosi tik mūsų laiko geografinėje juostoje.

* * *

Вот и лето прошло,
Словно и не бывало.
На пригреве тепло.
Только этого мало.

Всё, что сбыться могло,
Мне, как лист пятипалый,
Прямо в руки легло.
Только этого мало.

Понапрасну ни зло,
Ни добро не пропало,
Всё горело светло.
Только этого мало.

Жизнь брала под крыло,
Берегла и спасала.
Мне и вправду везло.
Только этого мало.

Листьев не обожгло,
Веток не обломало...
День промыт, как стекло.
Только этого мало.

Arsenijaus Tarkovskio eilėraštis nuskambėjęs Andrejaus Tarkovskio filme "Stalker"

Posted by at 18:00 | Permalink

Po filmo galima prisiminti tris dalykus:

Kompoziciją "Robotas irgi žmogus", nelaimingą Verterį iš filmo "Гостья из будущего" ir anekdotą apie Rževskį:

Наташа Ростова загадывает поручику загадку:
- Поручик, угадайте-ка: что такое - маленькое, серенькое, в половую щелку - вжик!!!
Поручик мнется:
- Наташа, но это же неприлично, хм...
- Поручик, да что вы, это же мышка!
Поручик удивленно снимает пенсне:
- Мышь??? В 3.14зде??? Оригинально!

Filmas tikrai originalus.
Galėjo gautis nuostabus klipas, o gavosi visai gražus, kiek nuspėjamas ir maloniai naivus filmas.
Galima dar! 7/10

Posted by at 13:09 | Permalink | Comments (2)

Užkabino nuotraukos iš šio posto, tad atrinkau kelias "keistas", matytas ir nelabai iš paskutinių kelionių:

Guggenheimo muziejaus sargas @ Bilbao

Vidutinio amžiaus pora Barselonos uoste

Pepelaco detalė? @ Barcelona

Kva-kva @ Barcelona

Kolūkietė @ Ispanijos-Prancūzijos pasienis

Daktaras Aiskauda @ Monte Carlo

Jėzus su parasparniu @ Genuja

Kryžius transformeris @ Monte Carlo

Buratinas, kuriam nupjovė nosį @ Kansas city

Badmintonas suaugusiems @ Kansas city

Saldainis "Karvutė" (natūralus dydis) @ Vilnius

berniukas-elgeta @ London (Putney)

Medicinos istorijos pamokos @ London (Science museum)

Kodėl aš čia? @ London

Kapitono sūnus @ Portsmouth

Pažaidžiam dramblį? @ Omaha

Гуси-гуси га-га-га...@ Omaha

Laimės talismanas @ Des Moines (Iowa)

Kitas Abraomas @ Des Moines

Humpty-Dumpty @ Nebraskos kaimelis X

Nerūpestinga vaikystė @ Omaha

Astrobaikeris @ London

Drakonas paspringęs šluota @ Paris

Posted by at 14:50 | Permalink

We live in a Newtonian world of Einsteinian physics ruled by Frankenstein logic.

David Russell

ir dar iš paskutinių pokalbių su sesers draugais:

- Ir ką, gal prisimenat kokia mada buvo Sovietų Sąjungoje?
- Man mama sakė, kad mados nebuvo - buvo deficitas!
... ...
- Kada gi tas pavasaris pagaliau ateis?
- Nežinau, kada pas Jus, o pas mane kitą savaitę!

Tad sveikinu visus su pavasariu ir taškas!

Posted by at 14:44 | Permalink | Comments (1)

- Скажи, Гера, а я не мог видеть тебя на юзерпике? - спросил я.
- Где?
- В «Живом Журнале».
- Не мог, - сказала она. - Жопной жужжалки у меня нет.
Такого выражения я не слышал.
- А чего так строго?
- Это не строго, - сказала она. - Это трезво. Иегова же объяснял, почему люди заводят себе интернет-блоги.
- Я не помню такого, - ответил я удивленно. - А почему?
- Человеческий ум сегодня подвергается трем главным воздействиям. Это гламур, дискурс и так называемые новости. Когда человека долго кормят рекламой, экспертизой и событиями дня, у него возникает желание самому побыть брэндом, экспертом и новостью. Вот для этого и существуют отхожие места души, то есть интернет-блоги. Ведение блога - защитный рефлекс изувеченной психики, которую бесконечно рвет гламуром и дискурсом. Смеяться над этим нельзя. Но вампиру ползать по этой канализации унизительно.

Виктор Пелевин, Ампир "В". Повесть о настоящем сверхчеловеке/
Empire "V"

Posted by at 15:02 | Permalink | Comments (6)

pamėgau kvailus juokelius sekmadienio vakarais

Posted by at 21:26 | Permalink | Comments (6)

Kelios nuotraukos iš paskutinės Ruslano Vaškevičio parodos Minske.

Ankstesni darbai

Posted by at 00:49 | Permalink | Comments (1)

Visada domino demografiniai žemėlapiai.

Jie labai primena paveikslus.

Dabar pagrindinis menas, kuris siekia imituoti gamtą, yra mokslas.

Aišku, socialiniai mokslai yra savotiška mokslo iš didelės "M" saviironija.

Čia labai aišku, kad "neaišku".

Galu gale pokalbis atsiremia į Dievo ir beždžionių suokalbį arba kitokią sąmokslo teoriją.

Kartais aptinku žinojimą, kuris teikia visapusį malonumą.

Tokiam žinojimui būti vien vertingu faktu yra per mažai.

Kuo dalykai paprastesni, tuo žinojimas malonesnis.

Laimei grožio aptikimas žavingai atsparus užtęstiems samprotavimams.

Iššoka iš už kampo ir aptinka tave, o ne atvirkščiai.
--
Užsidedi XIX amžiaus optimistų linzes, pastatai ant stalo Kanto statulėlę, porą svyruoklių ir mėgaujiesi paprastais prarastais dalykais.

Kita vertus, niekas niekur nedingsta, o tik išstumiama iš galvos.

Aišku, kai ką dar galima atrasti pirmą kartą.

Manau, užpraeito amžiaus demografams patiktų.

Tikra ir paprasta.

Tikrai paprasta.

Demografinis žemėlapis Nemiga:

Posted by at 18:46 | Permalink | Comments (8)

Именно то

- Здравствуйте, мне нужно вот это.
- К сожалению, у нас этого нет.
- А может быть все-таки...?
- Все-таки... все равно нет.
- Тогда зачем вы...?
- Мы – затем. К тому же это у нас бывает.
- Хорошо, когда это было в последний раз.
- Через две недели.
- Хорошо. Но я еще не пришел.
- Я бы даже сказал «отлично».
- Не понимаю?
- Это необязательно.
- Необязательно понимать или «это» необязательно?
- И то, и другое.
- Не думаете ли вы...?
- Нет, не думаю.
- А вот это?
- Это именно то, но наше.
- Как?! Уже?!
- Допустим, что еще.
- Отлично, встретимся через две недели.
- Ну вот и заходите. Пока.

11Y4200601122057

Posted by at 20:55 | Permalink

Что-то такое...

- Мне бы что-нибудь этакое...
- Что-то вроде этого?
- Не совсем это, но не обязательно совершенно другое.
- Тогда, скажем, приблизительно такое?
- Только если приблизительно, хотя это скорее отдаленно...
- Хорошо, тогда, допустим, вон то?
- Да, вот это допустимо, только вот достаточно ли этого?
- Этого вполне достаточно, если вот с тем.
- Да, так уже ближе, но слишком прямолинейно.
- Прямолинейно? Так вы это не для себя?
- Нет, как же. Для себя, но не в полной мере.
- Не в полной мере... Тогда, возможно, с вот такой это будет более..ммм..скачкообразно.
- Увольте, зачем такие крайности?!
- Ну, в таком случае набор Б-116 с межструнным напылением.
- И как жe прикажите это...?
- Ищите третьего, либо придется в полной мере.

11Y4200601121948

Posted by at 19:45 | Permalink

Kiek paranojiškas postas - geriausiose blog.hardcore.lt tradicijoje.

Pradedam!

Žydras Amerikos dangus.

Foto sesija: Drausmė žalos nedaro?

Dėde Ignacio

Руками не трогать!

Nemėtykit vaikų!

Iš čia iškrenta netgi suaugę žmonės

Raminantis vaizdas pro langą

Taip pat saugiuose apylinkės šaligatviuose , lauko kavinėse ir parkuose .

Tačiau jautiesi saugus, kai sirenos išjungtos ir netrukdo miegoti.

Kubas ir iliuminatoriai.

Vietoj signalizacijos

Prie šito vyruko jau pradedu priprasti, kiekvienas dirba savo darbą.

S. Kingo herojus žino kaip prisivilioti aukas ir per vieną dieną paversti jas monstrais .

Nėra lengva vykdyti tokius paprastus nurodymus , kai žinai, kad ši diena yra paskutinė.

Bus daugiau :)

Posted by at 03:08 | Permalink | Comments (2)

If there were in the world today any large number of people who desired their own happiness more than they desired the unhappiness of others,
we could have paradise in a few years.

- Bertrand Russell

via quotationspage.com rss

p.s. šiąnakt atkreipiau dėmesį, kad gera socialistinė teorija visų pirma turėtų susitvarkyti su konkurencija...
Aišku, turiu omenyje įspūdingo masto pasiekimą palyginamą su "visuotinėmis žmogaus teisėmis",
kurias gina "liberalai".

Pabaigai dar vienas medaus skonio kalamburas: "laisvosios rinkos vergas"...

Trečią ryto po stalinizmo rekonstrukcijos pasirodė,
kad raudonieji Kolumbijos partizanai daro kiek skubotus apibendrinimus besislėpdami kokos ir kanapių plantacijose :)

Posted by at 13:08 | Permalink | Comments (3)

Mįslė

Tėvas Cinkonijus, daktaras Magnetikus, sėdėjo savo celėje ir, girgždėdamas, kadangi tyčia nesitepdavo,
kad numarintų metalinį kūną, studijavo Chlorentijaus Visėdžiaus paaiškinimus,
visų pirma žymų šeštą samprotavimą – „Apie Robotų Sukūrimą“.
Jis kaip tik buvo skyriaus apie Būties Programavimą pabaigoje ir dabar įdėmiai vedė savo žvilgsnį per puslapius,
išmargintus spalvotomis raidelėmis, kurios bylojo apie tai, kaip Viešpats, pamilęs tarp kitų metalų geležį,
įkvėpė į jį gaivingą dvasią; tuomet į celę tyliai įžengė tėvas Chlorianas ir kukliai atsistojo prie lango,
idant netrukdytų garsiajam teologui jo protavimuose.

- Na kaip ten, mielasis mano Chlorianiuk? Kas girdėti? – netrukus paklausė tėvas Cinkonijus,
atitraukęs savo nedrumstus akių kristalus nuo folianto.

- Tėve, - tarė tas, - aš atnešiau tau knygą, ką tik Švenčiausiosios Kolegijos pasmerktą,
Šėtono pasiundytą, veikalą dievošlykštaus marmagedoniečio Lapidoro, vadinamo Halogeniniu,
parašytą, kur išdėstyti bjaurus eksperimentai, katrais stengėsi jis Tikrąjį Tikėjimą nuneigti.
Ir padėjo priešais t. Cinkonijų plonytę knygelę, jau pažymėtą tinkamu Šv. Kolegijos antspaudu.

Senis patrynė kaktą, ir rūdys krisleliais nukrito ant brošiūros puslapių; vikriai ją paėmęs, jis pasakė:
- Ne dievošlykštaus, Chlorianiuk, ne dievošlykštaus, o tik nelaimingo dėl savo paklydimų !
Tai tarus, jis persklaidė knygelę ir, pamatęs skyrių pavadinimus, tokius kaip:
„Apie blankius Maigytėnus, Minkštimėles ir Išminkštuolius“, „Apie mąstančią varškę“,
„Apie Proto kilmę iš neprotingos Mašinos“, nusišypsojo - tačiau gan geranoriškai – ir pagaliau tarė:
- Tu, Chlorianiuk, kartu su savo Švenčiausiąja Kolegija, kurią gerbiu visa širdimi, labai neapdairiai teisi.
Na kas gi čia tokio, šioje knygutėje? Visokie kliedesiai, išlaužti iš veržlės, gyvi niekai,
prasimanymai ir legendos, įteikinėjami jau neprisimenu kelintą kartą:
kad, esą, kažkokie minkštakūniai, arba kūnopurtai, arba pagal kitus apokrifus,
siubuotėnai (arba drebėtoliai) senų senovėje sukūrė mus iš sraigtelių ir laidų...

- Vietoje Viešpaties!!! – šnypštelėjo, kiek suvirpėjęs, t. Chlorianas.
- Prakeikimai nė trupučio nepadės, - geranoriškai pastebėjo t. Cinkonijus.
- Jeigu taip jau atsitiko, ar ne išmintingiau žvelgia į šiuos dalykus tėvas Eterikas nuo Fazotronų,
kuris jau tris dešimtis metų prieš pasakė, kad tai ne teologinė, o gamtamokslinė problema?
- Bet, tėve, - vos nepaspringo t. Chlorianas, - yra uždrausta skelbti šį mokymą ex cathedra [lot. oficialiai],
o nepasmerkėme jo vien dėl pagarbos autoriaus šventumui, kuris...
- Nurimk, mielasis mano Chlorančiuk, - tarė t. Cinkonijus.
– Ir labai gerai, kad nepasmerkėte, ne toks jau jis ir absurdiškas.
Eterikas sakydavo, kad, netgi jei kadaise ir egzistavo išminkštuoliai,
pagimdžiusieji mus savo dirbtuvėse, o paskui patys save sunaikinusieji,
tai visai neprieštarauja dieviškai kiekvieno protingo sutvėrimo kilmei.
Viešpats yra visagalis ir savo valia galėjo patikėti neišprususiems nublankeliams plieninės tautos pagaminimą,
kuri Jį šlovins per amžius iki pat Visuotinio Prisikėlimo iš Rūdžių.
Dar daugiau: mano galva, manyti kitaip, tai yra visai atmesti tokią galimybę, yra baisi erezija;
ar galima, priešingai Šventraščiui, nuneigti Dievo galią? Ką pasakysi?
- Betgi šventos teologijos daktaras Kiberaksas įrodė, kad „Šaltienalogija“ pablyškologo Turmalino,
kuriuo sekė pateris Esterikas, pateikia ne vien protui atgrasias tezes, bet ir šventvagystes.
Juk ten teigiama, esą šaltienikai, arba kisielininkai, gamindavo savo palikuonius-kisieliučius ne pagal tipinius projektus,
inžinieriams-vaisvedėjams prižiūrint, - vieninteliu protingu keliu t.y. montuojant juos iš pusfabrikačių,
bet, priešingai, neturėdami jokio išsilavinimo, be jokios dokumentacijos, amatininkiškai ir visiškai negalvodami.
Tiek jau to nelegalus palikuonis, sukurtas pagal projektą, nepatvirtintą Demografinės gamybos departamente,
tai dar įmanoma suprasti – bet be jokios dokumentacijos? !!
- Tai keista, sutinku, bet kame tu įžvelgi šventvagystę?
- Atleisk, garbusis tėve, - keista, kad tu nematai čia šventvagystės...
Juk jei pas juos sante pede, ex abrupto, expromptu [lot. Iš karto, be pasiruošimo, ekspromtu] gaudavosi tai,
kas pas mus reikalauja užbaigto aukštojo išsilavinimo, konstravimo rengimų, apskaičiavimo-teorinės ekspertizės, tai, gaunasi,
bet kuris iš jų savo vaikdarystės sugebėjimais užkištų už juostos mūsų kibernetikus, informatikos daktarus ir netgi doktorizuotus docentus!
Kaipgi taip? Reiškia, bet koks jaunis, nesusimąstydamas gamina palikuonius?
Ogi iš kur jam žinoti, kaip tai daroma? Kurti vaikus be diplomo, be jokių žinių, vienu mostu, tiksliau įkišimu (atleisk mane, Viešpatie, už tokius žodžius),
juk tai suponuoja potenciją creationis ex nihilo, kūrimo iš nieko, tai yra sugebėjimą daryti stebuklus, būdingą tiktai Visagaliui!

- Taigi, tavo nuomone, jie arba vaikdarystės genijai, arba stebukladariai? – paklausė tėvas Cinkonijus.- Bet pablyškologas Dializijus rašė,
jog nors jie gamindavo savo palikuonis be mokslinių tarybų ir komitetų, tačiau ne pavieniui, o poromis.
O tai - nuoroda į techninę specializaciją!
Apie tą patį kalba mus pasiekusieji terminai, atvaizduoti ant bibliotekinių kortelių:
„gražuolis“, „gražuolė“ (teisingai, aišku, „drebuolis“, „drebuolė“); o juk
semper duo faciebant collegium multiplicationis [lot. du kartu sudaro kolegiją],
argi ne tiesa?

Jie ieškojo vienumos, kad abipusiškai pasikonsultuotų, aptartų brėžinius, atliktų reikiamus apskaičiavimus.
- Be svarstymo nebūna vaikų gimdymo, tai akivaizdu, čia aš su tavimi sutinku, mano Chlorianiuk.
Aišku, kažką jie projektavo prieš montuojant mikroelementus, o kaipgi kitaip!
Sumeistruoti protingą būtybę, kieta ji būtų ar minkšta, tai ne koks menkniekis!
- Pasakysiu tau , tėve, iki kokių laikų nenorėčiau nugyventi, - drebančių balsu tarė tėvas Chlorianas.- Mintis tavo, garbusis tėve, įžengė į pavojingą kelią!
Dar truputį, ir aš išgirsiu iš tavęs,
kad galima gaminti palikuonius ne prie braižymo stalo, remiantis laboratoriniais bandymais, esant didžiausiai valios koncentracijai,
bet tiesiog lovoje, be jokių modelių, tyrimų, aklai, apčiuopomis ir netgi be jokios tyčios...
Maldauju tave – ir perspėju: tai ne paprastos sapalionės, tai Velnio pinklės! Atsipeikėk, tėve...
- Tavo galva, Velnias neturi kitų rūpesčių? – atsakė užsispyręs senis.
- Bet palikime vaikdarystės mokslą ramybėje. Prieik arčiau.
Aš atskleisiu tau paslaptį, kuri galbūt tave nuramins...
Vakar aš sužinojau, kad trys chimikantai iš Koloidinio instituto pagamino iš želatinos, vandens ir dar kažko (atrodo, brinzos) balsvą kisielių, kurį jie pavadino Šaltieninėmis Smegenimis.
Jis ne tik sprendžia aukštosios algebros uždavinius,
be viso to išsimokė žaisti šachmatais ir laimėjo prieš instituto direktorių.
Kaip matai, įrodinėti, kad jokia mintis kisieliuje neišsilaikys, bergždžias reikalas,
tačiau Šventoji Kolegija tvirtai laikosi šios nuomonės!

Stanislaw Lem. Zagadka (1980)

Adaptuota 2005.05.25 @ 11Y4

Posted by at 00:38 | Permalink | Comments (4)

from BoneYourMother thanks to freshman Kampas

Posted by at 18:45 | Permalink | Comments (1)

Viena elegantiškiausių spam'o formų apskritimo tematika -
milijonas ženklų po kablelio

Posted by at 16:34 | Permalink | Comments (3)

kol kas galimybės yra ribotos ir dienos šviesoje neleistų paslėpti žmogaus arba transporto priemonės,
tačiau šioks toks progresas visgi yra palyginus su įprastomis slėpynėmis krūmuose,
antiradarais ir veido kaukėmis a la pavasaris Pietų Amerikos pelkėse:

Electron effects could stop objects from scattering light.

The idea of a cloak of invisibility that hides objects from view has long been confined to the more improbable reaches of science fiction.

But electronic engineers have now come up with a way to make one.

Andrea Alù and Nader Engheta of the University of Pennsylvania in Philadelphia say that a 'plasmonic cover' could render objects "nearly invisible to an observer".
Their idea remains just a proposal at this stage,
but it doesn't obviously violate any laws of physics.

........
Scatter-brained

The key to the concept is to reduce light scattering.
We see objects because light bounces off them; if this scattering of light could be prevented (and if the objects didn't absorb any light) they would become invisible.
Alù and Engheta's plasmonic screen suppresses scattering by resonating in tune with the illuminating light.

Plasmons are waves of electron density, caused when the electrons on the surface of a metallic material move in rhythm.
The researchers say that a shell of plasmonic material will scatter light negligibly if the light's frequency is close to the resonant frequency of the plasmons.
The scattering from the shell effectively cancels out the scattering from the object.

For visible-light shielding, says Engheta, nature has already provided suitable plasmonic materials: silver and gold.
To reduce the scattering of longer-wavelength radiation such as microwaves, one could make the shield from a 'metamaterial':
a large-scale structure with unusual electromagnetic properties, typically constructed from arrays of wire loops and coils.

Alù and Engheta's calculations show that spherical or cylindrical objects coated with such plasmonic shields do indeed produce very little light scattering.
It is as though, when lit by light of the right wavelength, the objects become extremely small, so small that they cannot be seen.
...........
nuorodos:

http://www.nature.com/news/2005/050228/full/050228-1.html

http://arxiv.org/abs/cond-mat/0502336

yra ir kitas
Optinės maskuotės projektas:

"Ploščius" in action

Posted by at 23:55 | Permalink

Popierinius variantus greit galvoju priduoti į biblioteką,
nes vėl prisikaupė,
o karpyti patikusius straipsnius kažkaip nepratęs,
kadangi juos vis tiek reikėtų kažkur klijuoti:)

Nick Atkinson, "Darwin Meets Chomsky: Scientists converge in a multidisciplinary approach to understanding human language", The Scientist, (December 20) 2004, p. 16-17

Clyve D. L. Wynne, "Does Your Dog Understand You?: Strong selective pressure has made Fido seem smarter", (December 20) 2004, The Scientist p. 18-19

Posted by at 00:54 | Permalink

Keturios hipotezės apie Déjà Vu kilmę :

Alan S. Brown, "Looking at Déjà Vu for the First Time", The Scientist, 19 (2), (January 31) 2005, p. 20-21.

vaizdinga, nors ir moksliškai pasenusi:)
"bandos jausmo" aka "primityvaus dalyvavimo dėsnio" iliustracija:

garsioje Pitirimo Sorokino knygoje The_Sociology_of_Revolution,1925, p. 176-177

Posted by at 16:46 | Permalink

Nemėgstu šabloninių frazių, nors nuolat jas vartoju,
nekenčiu pigių žurnalistinių recenzijų, tačiau nuolat jas skaitau.

Šį kartą, atrodo, pamačiau tikrai "aktualų" filmą .
Turiu omenyje ne aplinkosaugos, postmaterialininių vertybių ir egzistencinio nerimo problemas,
bet būdą, kuriuo šios problemos yra pristatytos.
Mano galva, filmas puikiai tiktų paaugliams "nuo šešiolikos" vietoj etikos ir filosofijos pamokos.
Rimtas problemas geriausiai spręsti su šypsena,
nors nemalonūs dalykai įkišti per prievartą dažnai įsimena geriau.
Savo nuotaika pasirodė kažkuo artimas šitam.
Iš kitos pusės, į kiną vaikštau gan retai,
todėl ir įspūdį man padaryti yra nesudėtinga:
specefektai Žiedų valdovuose ir atviras jausmų demonstravimas dramose savo padaro.
Taip atsitiko po dviejų "santykius" vaizduojančių darbų .

Iš dalies gaila, kad pristabdžiau "kino medžioklę" per p2p,
ko, atrodo, nepasakysi apie may.
Pradėjau bandyti nekaupti daugiau informacijos,
nei sugebu suvartoti.
Tiesa, nieko gero iš to neišėjo.
Nuo blogų įpročių taip greitai nepabėgsi –
ant palangės vietoj dvd data diskų pradėjo augti "knygos su žymelėmis"
ir gausėti nuorodos į on-line bibliotekas ir duomenų bazes vaizduoklyje.
Tačiau netgi tai, ką sugebu praryti, dažnai suvirškinama pernelyg greitai arba be išliekamosios vertės.
Suprantu, kad esu vartotojų visuomenės narys, tačiau labai norėtųsi ne tik kokybiškų produktų,
bet ir kokybiško vartojimo, kurio išugdyti kaip asmeninės kultūros kol kas nesugebu,
o pasinaudoti tinkamu socialiniu kapitalu trukdo psichofiziniai apribojimai bei pasitikėjimo spindulio sumažėjimas.
Matyt, teks „atomizuotis“ toliau ir kai kur iš bėdos vartoti „draugų-ekspertų“ siūlomą informaciją,
kurios tikslumas, informatyvumas bei estetinė vertė dažnai būna abejotini.
Aišku, pradžiai reikėtų pakeisti poras pvz. „Aš-Google“ arba „Aš-Blog“ į aš „Aš-Google x 1 h“, „Aš-Blog x 0,5 h" ir pan.
Valia silpna, o laikas bėga :)

Posted by at 23:44 | Permalink | Comments (2)

Atsižvelgiant į vis didėjantį electro-clash ir pacifistinės retorikos populiarumą, būtų nelengva surasti tinkamesnį kandidatą į geriausią šių metų Europos hitą.
Nelaimei aplinkybės susiklostė taip, kad ši kompozicija nedalyvavo oficialiose varžybose,tačiau tai mums netrukdo prisipažinti,
jog grupė Zlad!,
virtuoziškai suderinusi gilų socialinės problematikos suvokimą su itin originaliu video performansu ir vokaliniais-instrumentaliniais sugebėjimais užkariavo mūsų širdis.

Plačiau apie grupę ir unikalų Molvanijos kraštą. čia

Posted by at 00:25 | Permalink

Pabandžiau pradėti nuo pačios trumpiausios Kiberiados istorijos apie mašiną,
kuri mokėjo padaryti bet ką, kas prasidėdavo raide "N".
Aišku, iš anksto nepagalvojau, kad teks "šiek tiek keisti" tuos daiktus į lietuviškus, todėl, prašau, smarkiai nekritikuoti ir pranešti apie stiliaus bei rašybos klaidas
(nelaimei nesu nei lenkas, nei lietuvis, nei profesionalus vertėjas:).

p.s. šio vertimo patalpinimas tinkle greičiausiai pažeidžia autorines teises,
todėl legitimia valdžia apdovanotiems žmonėms
pareikalavus, vertimas bus pašalintas iš šio puslapio.

=============================================

Kaip buvo išgelbėta Visata
=============================================
Stanislaw Lem.
Jak ocalal swiat (1964)

=============================================

Konstruktorius Trurlis kartą sukūrė mašiną, kuri mokėjo daryti viską,
kas prasidedavo raide “N”. Užbaigęs šią mašiną, jis pradžiai privertė ją
pagaminti Nosinę, suvinioti į ją Nagus, kuriuos ji irgi pagamino, paskui numęsti visą
tai į iškastą Narvą, esantį Neužmirštuolių, Nendrių bei Norvegų apsuptyje.
Mašina nepriekaištingai atliko užduotį, tačiau Trurlis dar nebuvo tikras
dėl jos tinkamumo eksploatacijai ir liepė kurti Nimbus, Natas, Neutronus, Nosis,
Nimfas ir Nitrogeniumą. Paskutinio dalyko jinai padaryti nesugebėjo, ir Trirlis,
budamas labai susisielojęs, pareikalavo iš jos pasiaiškinimo.
- Aš nežinau, kas tai, - paaiškino mašina. – Apie nieką panašaus nesu girdėjusi.
- Kaip taip? Taigi azotas. Toksai cheminis elementas...
- Jei tai azotas, tai jis prasideda raide „A“, o aš moku kurti tiktai nuo „N“.
- Lotyniškai tai vadinama nitrogeniumu.
- Brangusis mano, - pasakė mašina, - jeigu aš mokėčiau daryti viską nuo „N“ raidės visose kalbose,
tai aš bučiau Mašina, Kuri Gali Padaryti Viską Viso Alfabeto Ribose,
nes bet kuris daiktas vienoje iš kalbų greičiausiai prasideda „N“. Reikalas klojasi ne taip jau gerai.
Aš negaliu padaryti daugiau, nei tu sugalvojai. Azoto nebus.
- Gerai, - sutiko Trurlis ir liepė jai sukurti Naktį.
Jinai tuoj pat sukūrė vieną, nedidelę, bet pakankamai tamsią naktį.
Tada jis pakvietė pas save konstruktorių Klapaucijų, pristatė jį mašinai
ir taip ilgai gyrė jos nepaprastus gabumus, kad tasai net paslapčia supyko ir paprašė,
kad ir jam leistų ką nors šiai mašinai paliepti.
- Malonėkite, - pasakė Trurlis, - tiktai tai turi prasidėti raide „N“.
- „N“? Gerai. Tegul padaro Mokslą (Dėl objektyvių priežasčių Trurliaus ir Klapaucijaus gimtoji kalba yra lenkų,
kur „Mokslą“ žymi žodis „Nauka“. Kitose vietose siūlomos šio komentaro autoriaus lietuviškos adaptacijos.)
Mašina suurzgė, ir greitai aikštė priešais Trurlio
namus buvo užpildyta mokslininkų minia. Jie trindavo sau kaktas, kažką rašydavo storose knygose,
kiti griebdavo tas knygas ir draskydavo į gabalus, tolumoje matėsi liepsnojantys laužai,
ant kurių buvo kepami mokslo kankiniai. Ten ir šen kažkas griaudėdavo,
pasirodydavo keisti grybo formos dūmai, visa minia kalbėdavo vienu metu,
tad nei žodžio neįmanoma buvo suprasti, ji laikas nuo laiko sudarydavo memorandumus,
atsišaukimus ir kitus dokumentus, o šiek tiek nuošalyje sėdėjo keli vieniši garbingi seniai;
jie nenuilstamai smulkute rašysena rašė ant popieriaus skiautelių.
- Nagi, pasakysi blogai? – su pasididžiavimu suklykė Trurlis. - Pripažink, mokslas kaip iš akies trauktas!
Bet Klapaucijus buvo nepatenkintas. – Kas? Ši minia ir yra mokslas? Mokslas – yra visai kas kita!
- Taip, prašau, sakyk, kas, ir mašina tuoj pat tai padarys! – pasipiktino Trurlis.
Bet Klapaucijus nežinojo, ką pasakyti, ir todėl pareiškė, kad pateiks mašinai dar dvi užduotis,
ir jeigu jinai jas atliks, jis pripažins, kad viskas su ja tvarkoje.
Trurlis sutiko, ir Klapaucijus liepė mašinai padaryti Neigiamai.
- Neigiamai?! – sušuko Trurlis. – Kur tai girdėta! Kas čia dar per Neigiamai?!
- Kaip tai kas? Viso esamo priešinga pusė, - ramiai atkirto Klapaucijus. - Girdėjai,
kai ką nors išvarto į išvirkščią pusę? Nagi, nagi, neapsimetinėk. Ei, mašina, imkis darbo!
O mašina jo ėmėsi jau seniai. Iš pradžių jinai padarė antiprotonus,
paskui antielektronus, antineutrino, antineutronus ir ilgai be paliovos dirbo,
kol nepridarė krūvą antimaterijos, iš kurios palaipsniui pradėjo formuotis panašus
į keistai blizgančią debesį antipasaulis.
- Hm, - ištarė gan nepatenkintas Klapaucijus, - ir tai turėjo reikšti Neigiamai?..
Tarkime, kad taip. Sutiksime, kad tai apytikriai tas...
Tačiau štai mano trečioji užduotis. Mašina! Padaryk Nieką! Ilga laiką mašina iš viso nejudėjo.
Klapaucijus jau pradėjo patenkintai trinti rankas. Tada Trurlis pasakė:
- O ko tu nori? Tu gi liepei nieko nedaryti, , štai jinai ir nedaro.
- Netiesa. Aš liepiau jai padaryti Nieką, o čia visai kas kita.
- To betrūko! Daryti nieką arba nedaryti nieko – yra vienas ir tas pats...
- Nieko panašaus! Jinai turėjo padaryti Nieką, tačiau nieko nepadarė, - reiškia, aš laimėjau.
Nes Niekas, gudragalvi tu mano, tai ne kažkoks paprastas niekas –
tinginystės ir dykinėjimo vaisius, bet veiklus ir aktyvus Niekas, ideali, vienintelė,
visur esanti ir aukščiausioji Nebūtis savo nesamu asmeniu!
– Nekvaršink mašinai galvos!- sušuko Trurlis. Bet tuoj pat pasigirdo jos skardus balsas:
– Baikite kivirčytis tokiu momentu. Aš žinau, kas yra Nebūtis, Nedaiktiškumas ir Niekas,
nes visi šitie dalykai yra žodžio Neegzistavimas paaiškinimai.
Geriau paskutinį kartą permeskite akimis pasaulį, nes greitai jo nebebus...
Žodžiai sustingo susiaudrinusių konstruktorių burnose. Mašina iš tikrųjų darė Nieką,
o tiksliau: vieną po kitos, išimdavo iš pasaulio skirtingus dalykus. Jie nustodavo egzistuoti,
tarsi jų niekada ir nebuvo. Taip jinai panaikino nastulpus, nospjautes, naštelius, nureikas, nekikojus ir netiktuolius.
Kartais atrodydavo, kad vietoj to, kad mažintų, siaurintų, mestų lauk, naikintų ir atiminėtų, jinai didina ir prideda,
nes vieną po kito ji likvidavo Nepasitenkinimą, Nepaprastumą, Nepasitikėjimą, Nepasisotinimą ir Negalią.
Tačiau paskui staiga aplink atsirado labai daug tuščios erdvės.
- Oi!- šūktelėjo Trurlis. Kaip kokio blogio neatsitiktų!..
- Na, argi tu, - pasakė Klapaucijus – nematai, kad jinai visai nedaro Visuotinės Nebūties,
o tik daiktų prasidedančių raide „N“ Neegzistavimą. Nieko ypatingo neatsitiks, nes tavo mašina yra niekam tikusi.
- Tai tik taip atrodo, atsakė mašina. – Aš iš tikrųjų pradėjau nuo visko, kas prasideda „N“ raide, nes tai man labiausiai artima,
tačiau vienas dalykas – sukurti kokį nors dalyką, ir visiškai kitas – jį anuliuoti. Aš galiu panaikinti viską dėl tos paprastos priežasties, kad moku daryti viską-viską nuo raidės „N“, o tai reiškia, kad Nebūtis man gyvi niekai. Tuoj ir jūsų nebebus, ir visai nieko, todėl prašau tavęs, Klapaucijau, pasakyk greičiau, kad aš iš tikrųjų universali mašina ir atlieku užduotis kaip reikiant, nes kitaip bus vėlu.
- Bet tai gi...- pradėjo išsigandęs Klapaucijus, ir tuo momentu pastebėjo, kad iš tiesų pradeda dingti daiktai ne tik prasidedantys „N“ raide. Taip jau dingo kambuzeliai, spaustykai, išdrebėjos, graužantai, ritmondai, plepliokės ir bobrožės.
- Sustok! Stok! Aš atsiimu savo žodžius! Baik! Nedaryk Nebūties! – visa gerkle sušuko Klapaucijus, bet dar prieš mašinai sustojus,
dingo žirnulanai, klompai, filidronai ir sustortės. Ir tik tada mašina sustojo. Pasaulis atrodė tiesiog pasibaisėtinai. Ypatingai nukentėjo dangus; jame matėsi vieniši žvaigždžių taškeliai – ir nei pėdsako žavingų žirnulanų ir degriktų, kurie anksčiau puošdavo padangę.
- O dangau! – sušaukė Klapaucijus. O kaipgi kambuzeliai? Kur mano mylimos guliokės? Kur romūs klompai?
- Jų nėra ir jau niekada nebebus, - ramiai atsakė mašina. – Aš atlikau, tiksliau pradėjau atlikinėti tai, ką tu liepei...
- Aš liepiau tai padaryti Nieką, o tu... tu...
- Klaupaucijau, tu arba kvailys, arba prisimeti kvailiu, - atšovė mašina. – Jeigu aš padaryčiau Nieką vienu mostu,
nustotų egzistuoti viskas , reiškia, ne tik Trurlis, ir dangus, ir Visata, ir tu, bet netgi aš.
Tad kas gi, tavo manymu, ir kam galėtų tada pasakyti, kad užduotis įvykdyta, ir kad aš – puiki mašina?
O jei niekas niekam apie tai nepasakytų, tai kokiu būdu aš – irgi nustojusi egzistuoti – būčiau gavusi pelnytą pagyrą?
- Na, tegul būna, kaip tu nori, daugiau apie tai nekalbėsime. Aš jau nieko iš tavęs nenoriu, puikioji mašina, tik prašau tavęs, atkurk guliokes,
nes be jų mano gyvenimas beprasmis...
- Negaliu, nes jos ne nuo „N“, - pasakė mašina. – Aš, aišku, galiu atkurti Nepasitenkinimą, Nepasotinimą, Nežinojimą, Neapykantą, Negalią, Nepasitikėjimą ir Nepastovumą, bet iš kitų raidžių nieko nesitikėkite.
- Bet aš noriu, kad būtų guliokės! – suklykė Klapaucijus.
- Guliokių nebus, - atrėžė mašina. – Tu geriau pažiūrėk į pasaulį, kuriame dabar pilna didžiulių juodų skylių, pilna Nieko, užpildančio bedugnes prarajas tarp žvaigždžių. Kaip visur prisiurbta šio Nieko, kaip jis dabar kabo virš kiekvienos Būties molekulės. Tai tavo rankų darbas, brangusis pavyduoli! Nemanau, kad ateities kartos palaimintų tave už tai...
- Galbūt, jie nesužinos... galbūt, nepastebės, - sulemeno pablyškęs Klapaucijus, su pasibaisėjimu žiūrėdamas į juodo dangaus tuštumą ir netgi nedrįsdamas pažiūrėti į akis savo kolegai.
Palikęs Trurlį prie mašinos, kuri mokėjo viską, kas prasidėdavo raide „N“,
jis vogčiomis sugrįžo namo. O pasaulis ir šią dieną vis dar yra persmelktas Nebūtimi,
kaip ir tuo momentu, kai Klapaucijus paliko mašiną. O kadangi dar nepavyko sukurti mašinos,
kuri dirbtų su kokia nors kita raide, tai tenka nuogąstauti, kad jau niekada nebebus tokių stebuklingų reiškinių, kaip bobrožės arba guliokės, - per amžių amžius.

Posted by at 02:40 | Permalink | Comments (2)

Pirmas žingsnis padarytas - išverčiau pavadinimą.
Tekstų arba jų ištraukų vertimui vis nerandu laiko,
motyvacijos bei meninių sugebėjimų .
Naktinės self-apologijos pabaiga...

Veiksmai:

1.Knygą į šoną.

2.http://www.lib.ru/LEM/godvoice.txt

3. Crtl-F

4. "маокмао"

5. Ctrl-C

6. Ctrl-V

7. Он угостил меня отличным "Мартелем", видимо привезенным с собой,
- в ресторане нашей гостиницы я такого что-то не приметил.
Передал мне приветы
от общих знакомых, с усмешкой пожаловался, что не способен даже прочесть
работы, которые принесли мне славу, и вдруг, как бы между прочим, спросил,
расшифрован сигнал или все же не расшифрован. Тут-то я за него и взялся.
Разговор шел с глазу на глаз - свиту в это время водили по
лабораториям, которые мы называли "выставочными".
- И да и нет, - ответил я. - Смогли бы вы установить контакт с
двухлетним ребенком? Конечно, смогли бы, если б преднамеренно обращались к
нему, - но что поймет ребенок из вашей бюджетной речи в сенате?
- Ничего не поймет, - согласился он. - Но тогда почему вы сказали "и да
и нет"?
- Потому что кое-что мы все же знаем. Вы видели наши "экспонаты"?
- Я слышал о вашей работе. Вы доказали, что Послание описывает какой-то
объект, правильно? А Лягушачья Икра - частица этого объекта, разве не так?
- Сенатор, - сказал я, - пожалуйста, не обижайтесь, если то, что я
скажу, прозвучит недостаточно ясно. Тут ничего не поделаешь. Для
неспециалиста самое непонятное в нашей работе - вернее, в наших неудачах -
это то, что мы частично расшифровали сигнал и на этом застряли. Хотя
специалисты по кодам утверждают, что, если код удалось расшифровать
частично, дальше все пойдет как по маслу. Верно?
Он кивнул; было заметно, что слушает он внимательно.
- Существуют, в самом общем смысле, два типа языков: обычные, которыми
пользуются люди, и языки, не созданные человеком. На таком языке беседуют
друг с другом организмы: я имею в виду генетический код. Он не только
содержит информацию о строении организма, но сам способен превратить ее в
живой организм. Это код внекультурный. Чтобы понять естественный язык
людей, надо хоть что-то знать об их культуре. А чтобы понять код
наследственный, нужны только сведения из области физики, химии и так
далее.
- Ваш частичный успех означает, что Письмо написано именно на таком
языке?
- Знай мы однозначный ответ, мы не испытывали бы особых затруднений.
Увы - действительность, как всегда, гораздо сложнее. Различие между
"культурным" и "внекультурным" языком не абсолютно. Вера в абсолютный
характер такого различия - одна из многих иллюзий, от которых мы
избавляемся с величайшим трудом. Математическое доказательство, о котором
вы упомянули, свидетельствует лишь об одном: Письмо написано на языке
иного рода, чем наш с вами. Нам известны лишь два типа языков -
наследственный код и естественный язык, но отсюда еще не следует, будто
никаких иных языков нет. Я допускаю, что они существуют и Письмо написано
на одном из них.
- И как же он выглядит, этот "иной язык"?
- Я могу ответить только в самых общих чертах. Говоря упрощенно,
организмы "общаются" между собой в процессе эволюции при помощи "фраз",
которым соответствуют генотипы, и "слов", которым соответствуют хромосомы.
Но если ученый представит вам структурную формулу генотипа, такая формула
не может считаться внекультурным кодом, ведь наследственная информация
изложена будет на языке символов - скажем, химических. Перехожу к самой
сути: мы догадываемся уже, что "внекультурный" язык подобен кантовской
"вещи в себе". И то и другое непознаваемо. Любое высказывание есть
двухкомпонентная связь "культурного" и "природного" (то есть диктуемого
"самой действительностью"). В языке древних франков, в политических
лозунгах республиканской партии удельный вес "культуры" громаден, а все
"внекультурное" - то, что идет "прямо из жизни", - сведено к минимуму. В
языке, которым пользуется физика, все обстоит наоборот - в нем много
"естественного", того, что диктуется "самой природой", и мало того, что
идет от культуры. Но полная "внекультуриая" чистота языка невозможна. Было
бы иллюзией полагать, будто, посылая другой цивилизации формулу атома, мы
изгнали из такого "письма" все культурные примеси. Как ни избавляйся от
них, никто и никогда, во всей Вселенной, не сведет их к нулю.
- Значит, Письмо написано на "внекультурном" языке, но с примесью
культуры Отправителей? Да? В этом и состоит трудность?
- Одна из трудностей. Отправители отличаются от нас не только
культурой, но и познаниями - природоведческими, скажем так. Поэтому перед
нами трудность по меньшей мере двойного порядка. Догадаться, какова их
культура, мы не сможем - ни сейчас, ни, я полагаю, через тысячу лет. Это
они должны отлично понимать, а значит, почти наверняка выслали такую
информацию, для расшифровки которой не нужно знать их культуру.
- Но тогда этот культурный фактор не должен мешать?
- Видите ли, сенатор, мы даже не знаем, что именно больше всего нам
мешает. Мы оценили Письмо в целом с точки зрения его сложности. Она
сопоставима с уровнем сложности социальных и биологических систем. Никакой
теории социальных систем у нас нет; поэтому в качестве моделей,
подставляемых к Письму, пришлось использовать генотипы - точнее, их
математическое описание. Объектом, наиболее адекватным сигналу, оказалась
живая клетка, а может быть, и целый живой организм. Из этого вовсе не
следует, что Письмо и впрямь содержит какой-то генотип; просто из всех
объектов, которые мы для сравнения "подставляем" к Письму, генотип
наиболее пригоден. Вы понимаете, чем это грозит?
- По правде сказать, не очень. В худшем случае расшифровка вам не
удастся, вот и все.
- Мы поступаем, как человек, который ищет потерянную монету под
фонарем, где светло. Вы когда-нибудь видели ленты для пианолы?
- Видел, конечно. Они с перфорацией.
- Так вот, для пианолы может случайно подойти лента с программой
цифровой машины, пусть даже эта программа не имеет совершенно ничего
общего с музыкой, а относится к какому-нибудь уравнению пятой степени. Но
если поставить ее в пианолу, вы услышите звуки. И может случиться, что
вместо абсолютной какофонии там и сям послышится какая-то музыкальная
фраза. Догадываетесь, почему я выбрал этот пример?
- Пожалуй. Вы думаете, что Лягушачья Икра - это "музыкальная фраза",
которая возникла, когда в пианолу вложили ленту, предназначенную, в
сущности, для цифровой машины?
- Да. Именно так я и думаю. Тот, кто использует цифровую ленту для
пианолы, совершает ошибку, и вполне вероятно, что именно такую ошибку мы
приняли за успех.
- Но две ваши лаборатории совершенно независимо друг от друга
синтезировали Лягушачью Икру и Повелителя Мух, - а ведь это одна и та же
субстанция!
- Допустим, у вас дома есть пианола, но вы ничего не слыхали о цифровых
машинах, и ваш сосед то же самое. Так вот: если вы где-то найдете цифровые
ленты, то оба, вероятно, сочтете, что они предназначены для пианолы, ведь
о других возможностях вам ничего не известно.
- Понимаю. Это и есть ваша гипотеза?
- Да. Это моя гипотеза.
- Вы говорили об угрозе. В чем же она состоит?
- Спутать ленту машины с лентой пианолы, разумеется, не опасно, это
всего лишь безобидное недоразумение. Но в нашем случае ошибка может
кончиться плохо.
- Например?
- Откуда мне знать? Я имею в виду вот что: допустим, в поваренной книге
вместо "сахарин" вы прочитали "стрихнин", а в результате умерли все
участники пиршества. Учтите: мы делали только то, что были в состоянии
делать, а значит, навязали сигналу наши знания, наши - быть может,
упрощенные, быть может, ложные - представления.
Как же так, спросил Макмаон, если доказательства успеха столь очевидны?
Он видел Повелителя Мух. Возможно ли при неправильной расшифровке получить
такой поразительный результат? Разве этот фрагмент "перевода" может быть
совершенно ошибочным?
- Может, - ответил я. - Допустим, мы переслали по телеграфу генотип
человека, а получатель депеши, изучив ее, воссоздал одни лейкоциты. Тогда
он имел бы что-то вроде амеб и множество неиспользованной информации. Вряд
ли верно прочел телеграмму тот, кто вместо целого человека синтезировал
кровяные тельца.
- Так велика разница?
- Да. Мы использовали от двух до четырех процентов всей информации, но
даже эти проценты, возможно, на треть состоят из наших же домыслов, из
того, что мы сами вложили в перевод, руководствуясь своими познаниями в
стереохимии, физике и так далее. Если тем же манером расшифровать генотип
человека, то и лейкоцитов никаких не получишь. Разве только мертвую
белковую взвесь...

8. Stanislaw Lem, 1968, Glos Pana

Posted by at 04:12 | Permalink

Nuėjau nusipirkti grietinės ir pastebėjau,
jog gyvūnų teisių gynėjai užima vis tvirtesnes pozicijas vartotojų smegenyse.
Jie prasibrovė netgi į gyvulinio maisto reklamą.
Šią progą paėmiau ir raugintų pasukų.
Be to, pamatęs ve ir micpostus apie avis,
supratau, kad tiesiog privalau su jumis pasidalinti:

Posted by at 15:43 | Permalink

Aš netikiu i horoskopus, prietarus ir samokslų teorijas,
o mano tėvai tikrai neskaito šio blogo ar konkrečiai šito posto, nes paliktų nors vieną komentarą.
Tačiau gavau dovanų Lem'o apokrifų rinkinuką Net nežinau ką ir galvoti.
Kitas blogas bus apie sportines mašinas,
senovines pilis, observatorijas su baseinais ir sodais ant stogo,
ekzotiškas keliones, archeologinius lobius,
laimingus loterijos bilietus bei Nobelio premijas:)

Posted by at 01:23 | Permalink | Comments (3)

1. Pirmos abėcėlės niekada nemokėjau, kitas dvi bijau pamiršti.

2. Potencialiai pravartus dalykas vienakalbiams bei kirilicos aukoms.
Nemanau, kad blogofermoje ir aplinkuj tokių daug, bet tiek to.

Prisimenu kaip pildžiau kursiokei kortelę bibliotekoje:

Горский "Определение"; Френсис Бекон "Великое восстановление наук: 1. О достоинстве и увеличении наук 2. Новый Органон" /собр. соч том 2.

Tada pirmą kartą nors ir trumpam pasijutau tikru kaligrafijos virtuozu - mokykloje turėjau problemų dėl neaiškaus rašto.
Kelis kartus teko deklamuoti rašinius,
nes tik aš sugebėdavau juos dekoduoti.
Per keturis metus universitete atsakymą raštu teko skatyti tik vieną kartą, ketvirtame kurse. Mat lietuviškai rašau aiškiau :)

3. Graikų alfabetas yra pravartus, norint parašyti trumpą asmeninį raštelį,
kuris greitai judės per kelias rankas link adresato.
Šiokia tokia apsauga nuo staigaus netreniruoto žvilgsnio.

4. Štai tokia motyvacija:)

Posted by at 01:03 | Permalink | Comments (1)

Here I am in a thing become place, the link become location, the means become end and route become destination ...
and in this long, articulated symbol, phallic and poised between the limbs of our great iron icon.
How tempting just to stay and so to go, to voyage out bravely leaving the woman at home.
Place and thing and thing and place.
Is it really so simple?
Is a woman a place and a man just a thing?

Good heavens young-fellow-me-lad, of course not!
Ho ho ho what a preposterous idea!
It's all much more civilised than that ...
Still, just because it seems so offensive to my taste,
I suspect there might be something in it.
So what do I represent then, sitting here, inside the train, within the symbol? Good question, I tell myself.
Good question. Then the train moves again.

Iain Banks The Bridge

Posted by at 01:50 | Permalink

Šiąnakt kalbėjomes apie mėgstamiausią vaikystės ir pastarųjų metų SF rašytoją.
Pasirodė, kad į lietuvių išversti tiktai keli "rimtesni" romanai, kas yra apmaudi neteisybė,
turint omenyje, kad lenkiško teksto vertimas ir gero vertėjo paieškos Lietuvoje tikrai neturėtų sukelti didelių problemų. Aišku, dėl objektyvių priežasčių beveik viską jau esu perskaitęs rusiškai.
Tiesiog, za rodinu ir draugus lietuvius obidno.

p.s. Sau: Jei rasiu laiko, reikės šią situaciją kažkaip išspręsti ir išversti.

p.p.s sveikitinos bet kokios iniciatyvios šia linkme arba naudingi duomenys...

==========================

Lemas apie save (in en):

Norbert Wiener begins his autobiography with the words "I was a child prodigy." What I would have to say is "I was a monster." Possibly that's a slight exaggeration, but as a young boy I certainly terrorized those around me. I would agree only if my father stood on the table and opened and closed an umbrella, or I might allow myself to be fed only under the table. I don't actually remember these things; they are beginnings that lie beyond the boundary of memory. If I was a child prodigy, it could only have been in the eyes of doting aunts. (...) In my fourth year I learned to write, but had nothing of great importance to communicate by that means. The first letter I wrote to my father, from Skole, having gone there with my mother, was a terse account of how all by myself I defecated in a country outhouse that had a board with a hole. What I left out of my report was that in addition I threw into that hole all the keys of our host, who also was a physician... Daugiau

Kam įdomu, čiarašytojo ir animatoriausMrozo piešinukai:))

Posted by at 15:23 | Permalink | Comments (4)

dieną buvau išsiuntęs tokią žinutę:

----- Original Message -----

Sent: Thursday, September 02, 2004 2:22 PM

Subject: Fw: naujo sezono proga siuskite VIENA megstama mp3 daina
(iki 10 MB) adresu grotuvas<>gmail.com

>
>
>> Kiekvieno menesio pabaigoje bus paskelbiamas ir atnaujinamas playlist'as
>>
>> Dekojame uz bendradarbiavima
>>
>> Ausies, gerkles ir nosies lygu centras
>
>> === ===== =============

Prašau dalyvaukite ir Jūs.

p.s. Adresantų vardai skelbiami nebus arba tiktai asmeniškai pageidavus.
Muzika gauta iš Tų, Kurie priešinasi bet kokiems apibendrinimams bei playlistams, irgi laukiama. Ji bus panaudojama dvasiniam praturtėjimui
arba sukretimui only ir nepasirodys jokiuose sąrašuose ever. Ačiu už dėmesį!

Posted by at 23:50 | Permalink

Jeigu dar nepabodo festivaliai ar nežinote...
Čia sako, kad Pigių bilietų kiekis ribotas.

p.s. Tai galėtų būti eilinė neišnaudota proga blogofermos gyventojams susipažinti.
Jeigu nepatinka 5nizza, bus didžėjai ir netgi brangieji Dr. Green

Posted by at 03:58 | Permalink | Comments (1)

Ne visur sutinku su gerbiamuoju prof. K. Beitu ir cituojamais autoriais,
tačiau šis glaustas pranešimas neabejotinai vertas dėmesio susipažįstant su moksline fantastika, jos statusu ir struktūra...

Mokslinės fantastikos vieta pasaulio pažinime

(Kiek žinau šis pranešimas dar nebuvo publikuojamas.
Tai darau be tiesioginio autoriaus sutikimo,
todėl autoriui pareikalavus, tekstas gali būti pašalintas iš šio puslapio.)

Posted by at 15:01 | Permalink

Mėnulis iš balkono vakar ir šiandien

MĖNULIS
2004 m. Birželis

Pilnatis birželio 3 d. 07 val. 21 min.

Delčia birželio 9 d. 23 val. 04 min.

Jaunatis birželio 17 d. 23 val. 29 min.

Priešpilnis birželio 25 d. 22 val. 09 min.

# Fazės: 0 - jaunatis, 0.5 - priešpilnis arba delčia, 1 - pilnatis
Vilnius
Diena Teka Laida Fazė
1 A 19:44 3:43 0.93
2 T 21:25 3:59 0.98
3 K 23:00 4:25 1.00
4 P - 5:06 0.99
5 š 0:16 6:10 0.95
6 S 1:07 7:35 0.88
7 P 1:37 9:09 0.80
8 A 1:57 10:42 0.70
9 T 2:10 12:09 0.59
10 K 2:20 13:32 0.48
11 P 2:28 14:50 0.38
12 š 2:36 16:07 0.29
13 S 2:44 17:24 0.20
14 P 2:54 18:41 0.13
15 A 3:07 19:59 0.07
16 T 3:24 21:13 0.03
17 K 3:48 22:21 0.01
18 P 4:24 23:17 0.00
19 š 5:14 23:58 0.01
20 S 6:18 - 0.04
21 P 7:32 0:26 0.09
22 A 8:50 0:46 0.15
23 T 10:10 1:00 0.23
24 K 11:29 1:11 0.32
25 P 12:49 1:20 0.42
26 š 14:12 1:29 0.52
27 S 15:38 1:37 0.63
28 P 17:10 1:48 0.73
29 A 18:46 2:01 0.83
30 T 20:24 2:21 0.91

Posted by at 00:58 | Permalink

Klausinėjantysis. Kaip skamba japoniškas žodis, nusakantis "kalbą"?
Japonas. (Ilgai dvejojęs.) Tai "Koto ba".
K. Ir ką jis reiškia?
J. Ba - tai lapeliai, ir visų pirma - žiedlapiai.
Prisiminkite vyšnios ir slyvos žiedlapius.
K. O ką reiškia Koto?
J. Į šį klausimą atsakyti sunkiausia.
Mums šiek tiek pagelbės tai, kad bandėme aiškintis Iki prasmę:
tai grynoji kviečiančios tylumos nuožava.
Tyluma, sukelianti šią kviečiančiąją nuožava, yra toji stichija, kuri ta nuožava atveria.
Tačiau Koto kartu įvardija pačią nuožavą, atsiveriančią nepakartojamomis akimirkomis
visa savo žavos pilnatve.
K. Tada Koto galėtų reikšti švytinčios žavos pranešimo vyksmą
(das Ereignis der lichtenden Botschaft der Anmut).
J. Puikiai pasakyta; tačiau žodis „žava“ pernelyg lengvai suklaidina dabartinį supratimą...
K. ... ir jį nukreipia būtent į impresijų sritį...
J. ... kuriai subordinuojama ekspresija kaip išsilaisvinimo būdas.
Man atrodo, būtų geriau orientuotis į graikišką žodį charis,
kurį aš radau nuostabiame Sofoklio posakyje, cituotame jūsų paskaitoje:
„... kurdamas gyvena žmogus... „.
Jūs jį verčiate žodžiu „malonė“ (Huld).
Juo geriau nusakomas žavos tylumos artėjimas.
[...]
J. Jūs žinoma prisimenate tą mūsų pokalbio vietą, kur pasakiau Jums japoniškus žodžius,
tariamai atitinkančius aisthēton ir noēton skirtumą: Iro ir Ku.
Iro išreiškia kažką daugiau už spalvą ir bet kokią juslinę suvokiamybę.
Ku, atvertis, dangaus tuštuma, reiškia daugiau už antjusliškumą.
K. Kas yra tas “daugiau”, pasakyti Jūs negalite.
J. Tačiau dabar aš galiu orientuotis į užuominą, slypinčią abiejuose žodžiuose.
K. Ką jie užmena ?
J. Tai, kame skleidžiasi jųdviejų žaismė.
K. O tai yra ?
J. Koto , kuriančios malonės švytinčio pranešimo vyksmas.
K. Koto galėtų reikšti išsiskleidžiantį vyksmą...
J. ... to, kas yra augimo ir žydėjimo prieglobstis,
K. Ką tada Koto ba reiškia kaip kalbos įvardijimas?
J. Įsiklausius į šį žodį, kalba yra : žiedlapiai, išsiskleidžiantys iš Koto.
K. Tai nuostabus ir neišgalvotas žodis. Jis įvardija kažką kita negu tai, ką mums parodo
metafiziškai suvokti pavadinimai : kalba, glossa lingua, langue ir language .
Jau ilgą laiką, apmastydamas klabos esmę, žodį „kalba“ aš vartoju nenoriai.
J. Kokį žodį Jūs vartojate ?
K. Žodį „sakmė“. Jis reiškia sakymą ir tai, kas nusakyta, ir tai, kas pasakytina.
[...]
J. Vadinasi, „sakmė“ nėra žmogiškojo šnekėjimo pavadinimas...
K. ... bet jis įvardija tą esatį, kurią užmena Jūsų japoniškas žodis Koto ba : sakmė-saką...

Cituojama pagal Martynas Heidegeris. Rinktiniai raštai . V.: Mintis, 1992. p. 399-401

Iš japono ir klausinėjančio pašnekesio apie kalbą

Šis tekstas atsirado 1953-1954 m.
Jį parašyti M. Heideggerį paskatino
Tokijo karališkojo universiteto
profesoriaus Tedzukos apsilankymas.
Versta iš:
Heidegger M. Aus einem Gespräch von der Sprache // Untewegs zur Sprache 1959

Posted by at 02:03 | Permalink | Comments (2)

Radau Internete štai tokį keistą pasaulio žemėlapį :)

nespausk

Posted by at 18:54 | Permalink | Comments (4)

Posted by at 21:42 | Permalink | Comments (1)

O paskui dar sako, kad rami tauta:)

Posted by at 18:07 | Permalink | Comments (9)

Vienas iš geriausiai išsivysčiusių žmogaus sugebėjimų yra
orgijos ir tuso instinktas.
Mes lengvai sugalvojame pretekstus šventei
arba gedului, kuris galiausiai pavirsta švente.
Potraukis visokioms ženklioms-reikšmingoms datoms
greičiausiai yra toje neiškoduotoje genomo atkarpoje.
Po žodžio panem būtinai eis žodis circenses.
Kapitalizmas ir co išmokė labiausiai vertinti išeiginius holidėjus.
Bet šventės ir jubiliejai, karnavalai ir spontaniškos demonstracijos leidžia
praturtinti mūsų kasdienybę, iš antro bandymo atpažinti dantiraščiu išpaišytą veidą veidrodyje ir duoti laisvę mitinei sąmonei.
Noriu įnešti savo indėlį į ženkliųjų datų archyvą ir paskelbti
GEGUŽĖS 8 diena LIETUVOS PAGRINDINIO PUSLAPIO (HOME-PAGO) DIENA!

p.s. praneškit, jei blogai ieškojau ir ši diena jau seniai paskelbta.
prašau aktyviai dalyvauti ir postinti savo chompagų kelius,
netgi jei penki žmonės iš eilės pasirinko google.

Posted by at 03:14 | Permalink | Comments (7)

Jau kelis metus paštu gaunu žurnalą The Scientist.
Anksčiau jis buvo platinamas nemokamai tarp mokslininkų ir įvairių entuziastų.
Kažkada sėkmingai atitikau free subscription reikalavimus.
Senesnius numerius nunešu į Gamtos fakulteto biblioteką.
Pagrindinė tematika: Life Science.
Nevisada spėju paskaityti, bet į viršelį būtinai pažiūriu.
Šiandienos numerio viršelis vienas linksmiausių per pastaruosius metus:)

THE IDEA IS TO DIE YOUNG AS LATE AS POSSIBLE

Posted by at 17:19 | Permalink | Comments (5)

Na, gerai no offence
Bet labai trumpai :)

Cidade de deus (Dievo miestas) :

geriausias matytas filmas apie Rio ir vaikus gangsterius,
na gal dar Неуловимые мстители :)
Bendravau su amerikonais, kurie prieš metus buvo Brazilijoje,
sako, jog dabar ten dar blogiau..
viduryje dienos užgrobia autobusus ir pasiima net batus..
Daug dėmesio skirta vaizdui,
neveltui pagrindinis veikėjas berniukas-fotografas.
"clip style" filmavimas kai kur primena Aronofskio
Requiem for a Dream ir Pi,
na dar (imho scenarijaus atžvilgiu nevykusį) Spun (Dozė) ir kitus.
Žurnalas K vertina 10/10. imdb kol kas 8.7
Viena scena pasirodė per žiauri: šios minutės vertinimas 9.9 /10.

Anything else:

Paskutinis Woody Alleno filmas.
Vaidina Pats, berniukas iš pošlietiško pyrago ir Kristina Ricci.
Pasirodė aktualus: Tapsmo problema ir į jos įveikimas .
Alleno humoras vis dar neblogėja.
Svarbiausia neužsiciklinti ir nepriimti asmeniškai:)
Vertinu: 8.5/10

Late Night Shopping:

Anglai apie „twenty-something jaunimą ir jų problemas“.
Darbas naktį. Gyvenimas taip pat.
Smagi ir gerai pažįstama neišsimiegojusio žmogaus melancholiška ir truputi apatiška nuotaika.
Visi aktoriai atrodo kaip „kažkur matytas, tik klube ar kabake ?“
Vėlgi apie bendravimo ir partnerystės meną :)
šios minutės vertinimas: 8.3/10

Кукушка

Priminė, kaip viena panelė iš miestelio Akademija bandė susišnekėti su
jaunuoliu iš Bresto savo gimtomis kalbomis. O čia karas ir nieks nežino anglų,
be to jau du vyrai ir viena moteris:)
Kas nemėgsta Rogožkino gali pažiūrėti, gal patiks.
šios minutės vertinimas: 8.6/10

Lost in Translation

Reklamuoja kaip „kino šedevrą“ .
Dėdė iš Švilpiko dienos vedęs jau seniai,
o mergaitė Scarlett Johansson tik du metus (gyvenime jai dar nėra dvidešimties).
Tokijas. Platoniškas romanas japonų miesto kultūros nesusipratimo fone.
Dar vienas bandymas suprasti „kas tu“ tarp Svetimų, nes Savi dažnai to padaryti neleidžia.
Išbaigtas, tačiau dinamika ir veiksmo vystymasis, kai kur verčia žiovauti.
Geras filmas tiems, kas mėgsta ilgai žiūrėti pro langą.
šios minutės vertinimas: 8.2/10

Tais-Toi! (Užsičiaupk!)

„draugai“ Depardieu ir Reno.
Klausimai: „Kas geriau mersas ar bemsas?“
Bezdančios pagalvėlės ir mūkianti karvė,
kvaili banditai ir panašus bėgliai.
Vos nepaspringau popkornu.
Nuoširdus prancūzų absurdas.
šios minutės vertinimas: 8.1/10

Posted by at 00:50 | Permalink | Comments (1)

laikai, kai nespėdavau įsiklausyti, išklausyti ir netgi perklausyti praėjo.

dabar kitaip, nespėju įsiskaityti arba įsižiūrėti:)

peržiūrėjau:

(jau kelintą kartą sunkiai susilaikau nuo komentarų,
todėl paminėsiu ne visus matytus, bet nors vieną kartą vertus dėmesio:)

Cidade de Deus

Anything Else

Late Night Shopping

Кукушка

Lost in Translation

Tais-Toi!

===========================================

dar laukia vinčesteryje ir lentynose:

Down by Law

Koyaanisqatsi

Chingoo (Friend)

The Man Who Wasn't There

Donnie Darko

Chance

Les Invasions Barbares

21 Grams

Eternal Sunshine Of The Spotless Mind

beveik laukia:

Whale Rider

Swimming Pool

Posted by at 00:40 | Permalink | Comments (4)

THE SENSE OF REALITY and Political Judgement
from The Sense Of Reality: Studies in Ideas and their History
by Isaiah Berlin
first published in 1996 , UK

translations

Posted by at 23:49 | Permalink

IMD

DRUGOE kino

ir neIndie iš Indijos:)

Posted by at 01:54 | Permalink

žiūrėsime:

Dead or Alive - Miike Takashi - 1999

Sen to Chihiro no kamikakushi - Hayao Miyazaki - 2001

Emir Kusturica - Super 8 Stories - 2001

The Price of Milk - kažkokie broliai - New Zeland - 2000

No Maps for These Territories (William Gibsono interviu)

Happy Together - Wong Kar-Wai - apie gėjus, vis niekaip nedrįstu

Rockers - 1978- visi tikri rastamanai jau mate, as tik iki vidurio

ir holivudską Identity...už dviejų savaičių prancūzų trumpometražiniai.

neseniai žiūrėjome:

Wong Kar-Wai :

Chungking Express - 1994

Fallen Angels

2 First Love - 1997

pora nevykusiu šį kartą eleksyro valdovo pasiūlymų

ir Vilniaus kinoteatruose:
(beveik visi apie mirtį)

Wilboras nori nusižudyti, Kill Bill, kažkoks ten sekmadienis ir žydų valdovas.

dabar žiūrime:

nieko..skaitau vienas

Ką žiūrėjote-žiūrite-žiūrėsite JŪS ?

Posted by at 00:34 | Permalink | Comments (1)

A human being is made up of five basic components, according to vodoun belief:
the corps cadavre, or mortal flesh;
the n'āme, or spirit of the flesh;
the z'étoile, or star of destiny;
the gros-bon-ange;
and the ti-bon-ange, the two parts of the soul.

The physical or mortal parts of a human being are the corps cadavre and the n'āme.
The corps cadavre is the body that decays after death.
The n'āme (star of destiny) is the spirit that allows the body to function while alive and passes as energy into the soil after death.
The z'étoile decides a person's destiny and resides in the heavens, apart from the body. It is not of great importance to vodoun belief.
The most important components of humans are the two parts of the soul, the ti-bon-ange and the gros-bon-ange.
The gros-bon-ange means literally, "great good angel." At conception, part of the cosmic lifeforce passes into the human being. This is the force that all living things share, connecting us to each other in a great web of energy. The gros-bon-ange keeps the body alive and sentient, and after death, passes back into the reservoir of energy in the cosmos.
Without the gros-bon-ange, a person loses their lifeforce; it is possible, according to vodoun belief, to separate a person's gros-bon-ange from them and store it in a bottle or jar, where the energy can be directed to other purposes.

The ti-bon-ange makes up the other half of a person's soul. Meaning "little good angel," it is the source of personality. The ti-bon-ange represents the accumulation of a person's knowledge and experience, and is responsible for determining individual characteristics, personality and will.
It can leave the body when dreaming, for instance, or when the body is being possessed by a loa.
The ti-bon-ange is the part of the human make-up that is most vulnerable to sorcery, even more so than the gros-bon-ange.

In death, activities are simply changed from one condition to another:
a) The body, the shell for the lifeforce, simply decays
b) while the n'āme that animated the body returns to the ground as earth energy.
c) It is the soul, the gros-bon-ange and the ti-bon-ange, that endures in a different form. The gros-bon-ange returns to the high solar regions from which its cosmic energy was first drawn; there it joins the other loa and becomes a loa itself.
d) The ti-bon-ange hovers around the body for a time and then departs for the land of the dead, aided by rituals performed by the houngan.

Gros-Bon-Ange. The most important is to send the gros-bon-ange to Ginen, the cosmic community of ancestral spirits, where it will be worshipped by family members as a loa itself.
If this is not accomplished, the gros-bon-ange can become trapped on earth, bringing misfortune on surviving family members.
Ti-Bon-Ange. It hovers around the body for a period of nine days, at which point a ritual called nine night is performed to ensure that the ti-bon-ange stays in the grave. If this is not done, the ti-bon-ange may also wander the earth and bring misfortune on others.

Even after death, the ti-bon-ange can be employed to do evil acts. One way to raise a ti-bon-ange – in this case, more properly a duppy – is to throw rum and three pennies on a grave, and then beat it with a calabash stick. You can then command the duppy to go after someone.
The ti-bon-ange can also be used to possess an enemy in an evil ritual called sending a mort. The loa of the cemetery, Baron Cimetičre, must be invoked to draw the dead soul from the tomb. Obtaining the spirit of the dead from the cemetery is called prise du mort.

During the period in which the ti-bon-ange hovers over the body after death, a bokor can capture it and turn it into a zombi astral. In contrast to a zombi, which is a dead body without a soul, a zombi astral is a dead soul without a body. It wanders around and performs deeds at the command of the bokor, never allowed to achieve a final rest.

There are a few ways to prevent a dead loved one from being misused by a bokor. One is to kill the body again by stabbing it in the heart or decapitating it. Hoholi, or special sesame seeds placed in the coffin, also prevent the machinations of a bokor. Cut tufts of hair and snipped fingernails are sure signs of a bokor's tampering with a dead body.
Zombis

Probably the most famous use of the dead in vodoun is zombification. Zombis are dead bodies that have no souls.

Zombis are created by a black magician in vodoun, called a bokor. The bokor performs a ritual that causes a person to die and, within a certain amount of time, to be called back to life as a soulless body.
There are a significant number of researchers who believe zombification to be an actual practice, achieved not through magic and ritual, but rather through certain powerful drugs. These drugs make a person seem dead through extensive intoxication and slowing of the bodily functions. When they are revived, they are so brain-damaged that they cannot remember who they were or who their family was. Thus, they can be controlled by the bokor.

<...> the bokor does administer a powerful zombi poison to a living person to begin the process. This poison is so toxic that it merely has to be absorbed through the skin to work. No one knows exactly what the components of the poison are, but it is thought to contain substances from various toxic animals and plants, including the gland secretions of a particular frog, the bouga toad, which are 50-100 times more potent than digitalis and also contain a hallucinogen. Other ingredients supposedly include millipedes and tarantulas, the skins of poisonous tree frogs, seeds and leaves from poisonous plants, human remains (for effect), and four types of puffer fish, which contain tetrodotoxin, one of the most poisonous substances in the world.

After administration, the victim becomes completely paralyzed and falls into a coma. To all intents and purposes, he or she appears dead. Sometimes, the victim remains conscious and witnesses his or her own funeral and burial.
The bokor raises the victim after a day or two and administers a hallucinogenic concoction called the "zombi's cucumber" that revives the victim.
Once the zombi has been revived, it has no power of speech and its senses have been dulled. The human personality is entirely absent and the memory is gone. Zombis are thus easy to control, and are used by bokors as slaves for farm labor and construction work.
Contrary to what is portrayed in popular movies, zombis do not shuffle around and try to eat human brains. In fact, practitioners of vodoun do not fear being harmed by a zombi so much as they fear being made into one.
Giving a zombi salt is supposed to restore their powers of speech and taste, and activates a homing instinct that sends them back to their graves and out of the bokor's influence.

Posted by at 06:19 | Permalink

IŠRADINGUMO LYGIAI

In the 1960s and 1970s, Altshuller categorized the solutions into five levels.
• Level one. Routine design problems solved by methods well known within the specialty. No invention needed. About 32% of the solutions fell into this level.
• Level two. Minor improvements to an existing system, by methods known within the industry. Usually with some compromise. About 45% of the solutions fell into this level.
• Level three. Fundamental improvement to an existing system, by methods known outside the industry. Contradictions resolved. About 18% of the solutions fell into this category.
• Level four. A new generation that uses a new principle to perform the primary functions of the system. Solution found more in science than in technology. About 4% of the solutions fell into this category.
• Level five. A rare scientific discovery or pioneering invention of essentially a new system. About 1% of the solutions fell into this category.

Table 1. Levels of Inventiveness.
Level Degree of inventiveness % of solutions Source of knowledge Approximate # of solutions to consider
1 Apparent solution 32% Personal knowledge 10
2 Minor improvement 45% Knowledge within company 100
3 Major improvement 18% Knowledge within the industry 1000
4 New concept 4% Knowledge outside the industry 100,000
5 Discovery 1% All that is knowable 1,000,000

Posted by at 18:58 | Permalink | Comments (3)

Ši grupė arba patinka arba ne.
Čia kaip su alyvuogėm ir mėlynu sūriu:
arba mėgsti
arba kokios šlykščios mažos slyvos
ir supuvusi grietinė.
Tas kuris sugeba įžvelgti ironiją ar beprotystę ?
ir patempti girtą agresiją

Leningrado ir Šnurovo kūryboje:
ne vien Skatalites 007 kaveryje
ir rastamaniškoje „Polnie karmany“,
bet ir piratiškose ar blatno shansono kompozicijose,
prie to dar pasijuokti ar susimąstyti…
uvazhaemie, vam siuda !
Parsisiunčiau naują albumą „Dlya millionov“…
Dabar Šnuras dar ir repuoja be to su tokiom beprotiškom aranžuotėmis
Ir moteriškais balsais, kad verkti norisi :)
Nuotaiką pakėlė per dvidešimt sekundžių…

Tarkime pesnia „raspizdjay“:

Na rabotu ne ho-zhuu
I radio ne slu-sha-ju
A chto mne bo-zhen‘ka podast
Vyp-ju i pa-ku-sha-ju...

Pripev:
aaa-ja-ja-jai!!!
Ja Razpizdjay!!
2 raza

p.s.
niekada nepamiršiu jų koncerto Maskvoje klube „Tochka“,
kai mergina keturiomis stovėdama ant baro stoikes bandė nusipirkti alaus..
manau, pats girčiausias mano koncertas po Kuldiga 2001 ?,
kai pirkau 2litrinius baltos meškos bambalius po 2 latus
ir šokau pogo auštant, aišku, ne be Greenų pagalbos,
o tiksliau dėl jos ;)
Kodėl taip gerai prisimenu, paklausite?
Dieną vos nepaskendau tame įžymiame upelyje,
nes tiesiog jau neturėjau jėgų plaukti...

Posted by at 17:54 | Permalink | Comments (1)

pamaniau, kad ziema jau prasidejo
ir jau galima zengti i nauja sinematografo sezona..
AH HET...trumpam baigesi, butu gerai, jei visai pasibaigtu...
cia vis prisimenu ta papuga is aardman Creature comforts heatelectric seriju:
"i've been grown in brazil with a lot of fruits and good climate..
you know... temperature is very important..
i wouldn't be able to see much if i'm shivering and feeling dumb"
Na tiek to, nors ir atsirado galimybiu ilgiau pabuti lauke,
vistiek trpt apsizvalgiau..
(tiesa,dabar iskilo toksai klausimas:
kuria kalba "vesti" bloga?
может стоило бы по-русски попробовать?
Я же тут не ради читательского скэйтлингумаса или ради него?
Или через раз и как получится?
Ладно, этот вопрос решим в другой раз,
а то все свои литовские мысли забуду..
nu ir dar apie bilingvizma ir "motinines" kalbos pasirinkimo fenomena reikia nepamirsti)
tai va, toliau apie vaizdinius malonumus...
dar karta paziurejau dzharmusho night on earth ir likau suzhavetas..
paskui nepakartojamos renatos litvinovos scenarijus ir ji pati
eschio raz pro liubov remeike Nebo.Samoliot.Devushka
dar rusijos kino: "idioto" ekranizacija "DAYH XAYC", kto ne videl..
ya ne videl, taciau stipriu jausmu nesukele:
kazkoks keistas bandymas sukryzminti dostojevski ir eeee..Guy Ritchie?
aisku, kepta grazuoles koja papuosta gelemis labai originalu:
- vkusno?
-aha..
-a pochemu cvety?
-ne znaju, xotelos' kak luchshe...
Be to dabar emule/e-donkey tinklas atima apie valanda-dvi kasdien...
galiu pasigirti eidamas mic pedomis,
kad paspartinau prisijungimo greiti iki 196 kb/s vakarais, kas labai dziugina..
nors kabelines ir telecomo dar neatsisakiau..
o reiketu...
be to pagaliau eurocomooperatores suprato skirtuma tarp WAP ir GPRS, isisamonino ju panasumus
ir kad as esu labai ikyrus...
dabar vel galiu tikrinti pasta, naudotis zodynais
ir paieska savo aptrintame telefone..ura!
aha ir dar.. vos nepamirsau...
Lengvai ir Saldziai ...
rekomenduoju..
kelios scenos galetu buti nufilmotos tik tai vilniuje
ir tik vilnieciu taip giliai suprastos :)
p.s.
siandien tikiuosi paziureti Short films of David Lynch iki finisho liko...
nepatikesit 2.1 MB...
dar ateina Takeshi Kitano Dolls
ir Terry Gilliamo Jabberwocky

Posted by at 14:03 | Permalink | Comments (1)