11Y4

Nemėgstu šabloninių frazių, nors nuolat jas vartoju,
nekenčiu pigių žurnalistinių recenzijų, tačiau nuolat jas skaitau.

Šį kartą, atrodo, pamačiau tikrai "aktualų" filmą .
Turiu omenyje ne aplinkosaugos, postmaterialininių vertybių ir egzistencinio nerimo problemas,
bet būdą, kuriuo šios problemos yra pristatytos.
Mano galva, filmas puikiai tiktų paaugliams "nuo šešiolikos" vietoj etikos ir filosofijos pamokos.
Rimtas problemas geriausiai spręsti su šypsena,
nors nemalonūs dalykai įkišti per prievartą dažnai įsimena geriau.
Savo nuotaika pasirodė kažkuo artimas šitam.
Iš kitos pusės, į kiną vaikštau gan retai,
todėl ir įspūdį man padaryti yra nesudėtinga:
specefektai Žiedų valdovuose ir atviras jausmų demonstravimas dramose savo padaro.
Taip atsitiko po dviejų "santykius" vaizduojančių darbų .

Iš dalies gaila, kad pristabdžiau "kino medžioklę" per p2p,
ko, atrodo, nepasakysi apie may.
Pradėjau bandyti nekaupti daugiau informacijos,
nei sugebu suvartoti.
Tiesa, nieko gero iš to neišėjo.
Nuo blogų įpročių taip greitai nepabėgsi –
ant palangės vietoj dvd data diskų pradėjo augti "knygos su žymelėmis"
ir gausėti nuorodos į on-line bibliotekas ir duomenų bazes vaizduoklyje.
Tačiau netgi tai, ką sugebu praryti, dažnai suvirškinama pernelyg greitai arba be išliekamosios vertės.
Suprantu, kad esu vartotojų visuomenės narys, tačiau labai norėtųsi ne tik kokybiškų produktų,
bet ir kokybiško vartojimo, kurio išugdyti kaip asmeninės kultūros kol kas nesugebu,
o pasinaudoti tinkamu socialiniu kapitalu trukdo psichofiziniai apribojimai bei pasitikėjimo spindulio sumažėjimas.
Matyt, teks „atomizuotis“ toliau ir kai kur iš bėdos vartoti „draugų-ekspertų“ siūlomą informaciją,
kurios tikslumas, informatyvumas bei estetinė vertė dažnai būna abejotini.
Aišku, pradžiai reikėtų pakeisti poras pvz. „Aš-Google“ arba „Aš-Blog“ į aš „Aš-Google x 1 h“, „Aš-Blog x 0,5 h" ir pan.
Valia silpna, o laikas bėga :)