« orientalistinės parodijos | Main | Ne man teisti šitą kultūrą, bet įsiminti verta »

šiek tiek utopinio medaus ant jaunatviško maksimalizmo riekės...

If there were in the world today any large number of people who desired their own happiness more than they desired the unhappiness of others,
we could have paradise in a few years.

- Bertrand Russell

via quotationspage.com rss

p.s. šiąnakt atkreipiau dėmesį, kad gera socialistinė teorija visų pirma turėtų susitvarkyti su konkurencija...
Aišku, turiu omenyje įspūdingo masto pasiekimą palyginamą su "visuotinėmis žmogaus teisėmis",
kurias gina "liberalai".

Pabaigai dar vienas medaus skonio kalamburas: "laisvosios rinkos vergas"...

Trečią ryto po stalinizmo rekonstrukcijos pasirodė,
kad raudonieji Kolumbijos partizanai daro kiek skubotus apibendrinimus besislėpdami kokos ir kanapių plantacijose :)

Comments

as esu durnas ir nesuprantu ka rasai ;))

o man šlykštų sekmadienio vakarą viskas atrodo taip: sėdėjom visi prie laužo, tada visi susipykom. dėl pasaulio problemų, globalinio atšilimo ir faktais skaičiuojamos arogancijos. tada visiems atsibodo pyktis, susėdom, kas išsivirė arbatos, kas atsikimšo alaus ir toliau prie laužo pasakojomės istorijas ir šypsojomės. bet tada vienas atsistojo ir riktelėjo "bet tai jūs vistiek dūchai"...

Ir dar taip būna...