11Y4

Klausinėjantysis. Kaip skamba japoniškas žodis, nusakantis "kalbą"?
Japonas. (Ilgai dvejojęs.) Tai "Koto ba".
K. Ir ką jis reiškia?
J. Ba - tai lapeliai, ir visų pirma - žiedlapiai.
Prisiminkite vyšnios ir slyvos žiedlapius.
K. O ką reiškia Koto?
J. Į šį klausimą atsakyti sunkiausia.
Mums šiek tiek pagelbės tai, kad bandėme aiškintis Iki prasmę:
tai grynoji kviečiančios tylumos nuožava.
Tyluma, sukelianti šią kviečiančiąją nuožava, yra toji stichija, kuri ta nuožava atveria.
Tačiau Koto kartu įvardija pačią nuožavą, atsiveriančią nepakartojamomis akimirkomis
visa savo žavos pilnatve.
K. Tada Koto galėtų reikšti švytinčios žavos pranešimo vyksmą
(das Ereignis der lichtenden Botschaft der Anmut).
J. Puikiai pasakyta; tačiau žodis „žava“ pernelyg lengvai suklaidina dabartinį supratimą...
K. ... ir jį nukreipia būtent į impresijų sritį...
J. ... kuriai subordinuojama ekspresija kaip išsilaisvinimo būdas.
Man atrodo, būtų geriau orientuotis į graikišką žodį charis,
kurį aš radau nuostabiame Sofoklio posakyje, cituotame jūsų paskaitoje:
„... kurdamas gyvena žmogus... „.
Jūs jį verčiate žodžiu „malonė“ (Huld).
Juo geriau nusakomas žavos tylumos artėjimas.
[...]
J. Jūs žinoma prisimenate tą mūsų pokalbio vietą, kur pasakiau Jums japoniškus žodžius,
tariamai atitinkančius aisthēton ir noēton skirtumą: Iro ir Ku.
Iro išreiškia kažką daugiau už spalvą ir bet kokią juslinę suvokiamybę.
Ku, atvertis, dangaus tuštuma, reiškia daugiau už antjusliškumą.
K. Kas yra tas “daugiau”, pasakyti Jūs negalite.
J. Tačiau dabar aš galiu orientuotis į užuominą, slypinčią abiejuose žodžiuose.
K. Ką jie užmena ?
J. Tai, kame skleidžiasi jųdviejų žaismė.
K. O tai yra ?
J. Koto , kuriančios malonės švytinčio pranešimo vyksmas.
K. Koto galėtų reikšti išsiskleidžiantį vyksmą...
J. ... to, kas yra augimo ir žydėjimo prieglobstis,
K. Ką tada Koto ba reiškia kaip kalbos įvardijimas?
J. Įsiklausius į šį žodį, kalba yra : žiedlapiai, išsiskleidžiantys iš Koto.
K. Tai nuostabus ir neišgalvotas žodis. Jis įvardija kažką kita negu tai, ką mums parodo
metafiziškai suvokti pavadinimai : kalba, glossa lingua, langue ir language .
Jau ilgą laiką, apmastydamas klabos esmę, žodį „kalba“ aš vartoju nenoriai.
J. Kokį žodį Jūs vartojate ?
K. Žodį „sakmė“. Jis reiškia sakymą ir tai, kas nusakyta, ir tai, kas pasakytina.
[...]
J. Vadinasi, „sakmė“ nėra žmogiškojo šnekėjimo pavadinimas...
K. ... bet jis įvardija tą esatį, kurią užmena Jūsų japoniškas žodis Koto ba : sakmė-saką...

Cituojama pagal Martynas Heidegeris. Rinktiniai raštai . V.: Mintis, 1992. p. 399-401

Iš japono ir klausinėjančio pašnekesio apie kalbą

Šis tekstas atsirado 1953-1954 m.
Jį parašyti M. Heideggerį paskatino
Tokijo karališkojo universiteto
profesoriaus Tedzukos apsilankymas.
Versta iš:
Heidegger M. Aus einem Gespräch von der Sprache // Untewegs zur Sprache 1959