February 25, 2004
negi nėra tokio cheminio elemento FLATRIO?
čelistė jūroj [parašiau kas piešiny, o ne jo pavadinimą]
pažaidžiau su tuxpeinteriu . štampai. ogogo.
išsikepiau karšto šokolado. nieko neišėjo, bet suvartojau. įkalė prasmės. eit miegot. saldu. puodeliui chaną.
groja tyliai debiusyyyyyyyy. tyliai tyliai. kad išmokčiau klausyt. gražiai gražiai, kad mokytis neatsibostų. žvilgtelėjau trumpam į mokyklines knygas. persimetėm keliais žodžiais. pašnibždėjau "ne, knygos. šiandien nieko gero man nepasakysit". ir sugrūdau į kuprinę. žvilgtelėjau į iš ve nuskolintą prieš šimtą laiko knygą. mirktelėjau jai ir pasakiau garsiai "tuoj tave pribaigsiu".
gulu.
rytoj kiti nubrozdinti keliai. kitos mėlynos ašaros burnoj. laukiu
aš tikiu sapnais.
February 24, 2004
pašiandienintos šiandienos
jis gali plaukti žolėje. juodoje, smilkstančioje. gali. gali ir šokti į apačią ir pasilikti viršuje. aš galiu apdainuoti dabartį, kuri šiandien yra vakar. aš galiu bėgti, kristi, skristi, degančia širdim, vis dar, ašarotom akim, griūti, kraujuoti, nekreipti dėmesio į nubrozdintą kelią, dėl kurio kaltinu asfaltą. aš galiu pavargti, sėsti ant "realybės" ir ilsėtis. spjauti karštą vandenį, nudažytą mėlynom ašarom, apsidairyti ar liko aplink žmonių ir bėgti toliau. toliau toliau. kuo toliau nuo ten, kur buvau pirmai, kuo toliau nuo čia, kur esu dabar. žinau, kad vėl spjausiu ir vėl bėgsiu iš ten, kur dabar nubėgsiu. ne, man neatsibos. mane tiesiog kandžioja tie patys silpni gyviai, nuobodūs, pūkuoti, gerais apsimetinėjantys katinai. didelė smulkmena. aš galiu šokti į sustingusią jūrą, kuri, žinau, mane priims. pasinerti į ją, mesti aštrią pykčio kriauklę į nerūpestingą išminties langą, nes man nereikia permatomos išminties.
vakar visa tai gyvenau
gyvensiu dar kartą.
gimiau.
ilgiuosi vakardienos, nubrozdinto kelio, kuris vis dėl to nukrito pamatęs kiek aplink neįmanomo absurdo. vakar diena mirė, bet gimė jos nebūvimas. gims rytojus, bet mirs šiandienos buvimas.
February 17, 2004
don't forget the chaos
jaučiuosi kaip koks vaikigalis besivaikigalinantis prie lango štatuose. groja džimy yt uold. nesprogdina mano smegenų. keista. už stiklo debesys vemia sniegu. stipriai stipriai. pagaliau išmąsčiau koks sniegas yra kiečiausias. kai lempos šviečia, dangus juodas, aš!!! žiūriu į viršų ir drimba baltas baltas sniegas. taip, eilės rašosi. bet nebloginsiu jų. tipo kažkam įdomu. laukiu tokios dienos kaip 68-aisiaisiais buvo paryžiuj gegužės mėnesį. laukiu. chaoso. kai aš išeisiu vienas pasivaikščioti ir man padės, aš padėsiu, aš norėsiu padėti. kai visi eisim pėsčiom, kai kalbėsimės. kai pagaliau nebijosiu deklamuoti tą, ką parašiau.
dar laukiu besiateinančio pas mane filmo. bunuelio. aukso amžius. žvilgteliu kiek atsisiuntė "0%" sako man saulsykas. atsikvėpiu KAIP baisiai nuskriausias štatų vaikigalis besivaikigalinantis ir klausantis džimy yt uold. vis dar tos pačios dainos... [kai pabaigi tekstą daugtaškiu, jis nejučia pasidaro toks emocionaliai emocionalus ir paslaptingai paslaptingas]
lietuvių sąsajis su situacionizmu
kazio binkio iniciatyva atsiradę 'keturi vėjai' jautė labai dideles simpatijas letrizmui, kuris vėliau prijungus politines spektaklio teorijas patapo situacionizmu. pranas morkūnas nėrėsi iš kailio letrizmo teorijas versdamas realybe. 1922 metais tą pačią dieną kaip šiandien įsikūrė kiečiausia lietuviška organizacija :)
February 16, 2004
nauji atradimai/siekiai ir pabaiga
micius sakė, kad viskas baigiasi, reikia naujų siekių, atradimų. bet vakar supratau, kad nesibaigė. pažė ką galima padaryti . dar galima daug ką padaryti. nors aišku, visada gali prisijungti prie pasaulinio nuobodulio judėjimo ir mirti iš nuobodulio. mes, su mano žaliuojančia tirpstanšio medžio šakele žinom, kad daugiau žmonių miršta iš nuobodulio, o ne iš bado. ne, dar nesibaigė. dar turbūt negreit baigsis. mes, su mano žaliuojančia tirpstančio medžio šakele žinom ir apie tai. mes žinom, kad pasaulis kasdien prievartauja tik vaizdinių, haliunkių ir netikrovės pasaulį. tikrasis pasaulis ir tikrosios dienos lieka paliestos tik nedaugelio.
mano pyktis salvadorui dali
netgi visuose menuose, jų istorijose pilna melo. siurrealizmo laikais jau buvo mass media, jau buvo spektaklis. dabar paklausk bet kokio meno žinovo, kas yra žymiausias siurrealistų atstovas, visis sakys salvadoras dali. ir taip iki apsišikimo. ir tam reikėjo tik pasakyti tą garsiai ir rimtu veidu, tyčiojantis iš tų siurrealistų, kurie 'netikri'. nors pats dali buvo kultūringai išspirtas iš bendruomenės dėl daug priežasčių, kurias galima suprasti. pirma - savo kūrybos komercializavimas. antra - siurrealizmo idėjų nuslopinimas; dar daug priežasčių. pikaso siurrealizmas netgi nebuvo tikras nesigilinant į visas to dalyko idėjas. mat, bičelis aiškiai troško tik išgarsėti kiek galima išsipisinėdamas. pirma bandė kubizmą - šūdas gavos, bandė daug abstrakčiojo meno srovių - šūdas gavos, galiausiai nupiešė nebūtą bičą su šūdina šikna ir padarė skandalą. taip toliau vien iš skandalų ir pragyveno. siurrealistų bendruomenei tas nepatiko, ir andre bretonas išspyrė skandalistą. tas paraudęs iš nepasitenkinimo paskelbė plačiąjam pasauliui, kad taip buvo dėl šūdinos šiknos paveiksle, kad mat siurrealistams tai buvo per didelis iššūkis. nors priežastys buvo aiškios. pats dali mėgo pašnekėt kaip jis mėgaujasi šlove ir turtais. taip prasidėjo varymas ant siurrealistų, kuris buvo garsus, nes dali galėjo pavaryt bet kur, bet kada. o siurrealistai tokio balso niekada neturėjo. jiems tai spėju ir nerūpėjo.
"vienintelis skirtumas tarp manęs ir siurrealistų yra tas, kad aš esu siurrealistas". deja, ponaičiui nerūpėjo net autonomistinis siurrealizmas.
February 15, 2004
be konkrečios temos
kaip svarbu yra duoti savo ymeilo pesvordą artimam žmogui. parodyti, kaip aš tavim pasitikiu [duok ir savo]. bet svarbu. ir malonu man. duodu pesvordą, jaučiuosi labai kietas.
nemiegoti visą naktį yra gerai. jaučiuosi apsnūdęs, laukiu, kol mama pašildys pyragėlį su kopūstais, slankioju po namus. kala šora. ir staiga užsidega vėl mano širdis, šoku į orą, susiraukiu, rėkiu, mostuoju rankomis [tipo šoku], nusileidžiu ant žemės, nusiraminu ir vėl dingsta visa ultra energija, ir vėl aš vaikštau lėtas, primerktom akim. galiu tik mąstyti kiek aš laiko pabuvau nesvarumo būsenoj pašokęs į orą. vis dėl to gerai. net jei tai ir būtų 0.0000000001 sekundės dalelytė, būtų gerai. kita vertus jei būtų 0.00000000001 sekundės dalelytė, jau būtų blogai. aš vilniuosi kad tai yra 0.0000000001 sekundės dalelytė. esu laimingas. skaičiuosiu pinigus. noriu į šalčius važiuot pamatyt vaikų. nežmonių [nx], o vaikų. jo?
February 13, 2004
trys seniai
1. net nežiūrėjęs kokius 4 mėnesius į D diską šiandien užsukau pas žaidimus. jungiu max payne ir kažkokia nesąmonė. atseit neveikia.
2. seniai būvantys muzikos folderyje internešinal noiz konsipesy. gerai. paklausiau. traukiu kartu - kapitlsm staaaauhauhaul mai virdžinity!
3. prisiminiau seną pažįstamą. parašiau jam ymeilą. parūpo kaip jis gyvena. normaliai parūpo. dienas, kai naujesni pažįstami nieko gero neduoda, prisimeni senesnius.
February 11, 2004
tęsiant surrealizmo temą
"My painting is visible images which conceal nothing; they evoke mystery and, indeed, when one sees one of my pictures, one asks oneself this simple question 'What does that mean'? It does not mean anything, because mystery means nothing either, it is unknowable."
čia iš automatistų. tų surrealistų, kurie siekia tik vaizdo. iš pradžių pamislyjau 'fuck juos'. bet kai pamačiau magritte vaizdų, apsigalvojau.
bet ir čia kiek melo. pikaso su dali buvo paskelbti vieni svarbiausių surrealizmo atstovų dailėje, kai pirmasis išvis nedalyvavo šiame meniniame judėjime, o antrasis buvo palaipsniui maloniai išprašytas iš surrealistų bendruomenės už kurybos komercializavimą.
kodėl man aplamai tas surrealizmas užkliuvo? tai būtų situacionizmo ir šitos dabar madingos fuckthesystem teorijos pradžia. nu, gal pačios pačiausios šaknys prasidėjo dadaizme, vos prasidėjus WW1. bet surrealizmas suformavo tikslius norus ir idėjas, o ne tiesiog aklą fuckyou meną. nors ir tas man patinka. pagavau ką reiškia visos tos nebūtos formos surrealizmo dailėje. tai yra rodoma apie tą patį spektaklį apie kurį rašė deborgas. kur yra miražas, kur realybė? kur iliuzijos ir kur tikrasis pasaulis? tas: tai, kas dabar yra vadinama realybe yra iliuzija, o tai, kas vadinama utopija, tikrasis pasaulis.
tuo tarpu dabar, kai mums vis dar reikia fetišizmo, laisvalaikiui pamaloninti akį, nes kartais minčių per daug, yra automatizmas. kuris yra daug vertingesnis imho nei abstraktusis menas [nu gal atidėkim abstraktujį ekspresionizmą]. gaila, kad autorinių teisių įstatymai uždraudė publikuoti magritte darbus nete. bet man atrodo galima susirasti paieškojus
February 10, 2004
valentinkė su ~1930m. kultūros prisiminimais
labas. galima tave pabučiuoti? taip.
stovi ir tyli. bučiuosi? ne, aš tik paklausiau ar galima. duok ranką [?]. neduosiu, duok savo. susikimba. kas dabar? nežinau. vardan surrealizmo, sudeginam gėlę ir iš pelenų sulipdom skulptūrą. surrealizmas nemadinga. gerai, dabar madinga prisiminti tai, kas nemadinga. nesuprantu. tai aišku, kad nesupranti. deginam gėlę. deginam. užžiebia liepsną, padega narcizo žiedą. smirda. o ar visos gėlės deginamos smirda? nesvarbu, ne į beprasmiškus klausimus susitikom atsakinėt. galų gale. ką? nieko. ko susitikom? žaist menininkais. kodęl? ar šitas klausimas tau niekad neatsibos? nesinervuok. nesinervuoju, jis man niekados neatsibos. gerai. aš būsiu poetas, tu būk tapytoja. kodėl? todėl, kad šiti du žodžiai gerai pavadina meną. abu juokiasi. kaip būsi menininkas? aš skaitysiu svetimą poeziją. aš žiūrėsiu į svetimą paveikslą. tai juk tas pats kaip groti ne savo muziką. arbatos? kavos. balintos? ne. cukraus dėti? du šaukštelius. kiek surrealizmo tilptų į puodelį kavos? tiek, kiek jame raudonos spalvos. aha. apsimeskim, kad kava išlieta ir garuoja žemyn, septinto aukšto kaimynams ant galvų. įsivaizduokim. ją reikia gerti. išpylė kavą ant narcizo pelenų. lipdyk. kodėl? aš žiūrėsiu. JI lipdo. JAI neišeina. skulptūra sugriuvo. geras! kas čia gero? surrealizmas ymanomas gyvenime. kaip? jis toks pat kaip dailėje ir literatūroje, tik gyvenime niekada nesibaigs. nu taip. gero vakaro, einu namo. iki. galiu tave pabučiuoti? ne.
February 08, 2004
klausimai
koks tavo vardas?
eik šikt
kaip sekas?
aha
tu kartais nelukas?
nesvarbu
ką, nėra daugiau klausimų??? šiandien tai nervina. tas pats per tą patį. tipo neįdomiau būtų tik pamačius gražų žmogų jo klausti kokia jo mėgstamiausia spalva, o ne koks jo vardas. yra dar tiek daug klausimų. daug įdomesnių ir svarbesnių. be neeeeee. tyčia nebeatsakinėsiu į tokius klausimus. šiti trys. evil questions: koks tavo vardas? kaip sekas? kiek tau metų?. pys of šyt. gal ašaros spaudžia smegenis, kad taip susirūpinau klausimais. bet nebėga. niekaip.