February 17, 2004

don't forget the chaos

jaučiuosi kaip koks vaikigalis besivaikigalinantis prie lango štatuose. groja džimy yt uold. nesprogdina mano smegenų. keista. už stiklo debesys vemia sniegu. stipriai stipriai. pagaliau išmąsčiau koks sniegas yra kiečiausias. kai lempos šviečia, dangus juodas, aš!!! žiūriu į viršų ir drimba baltas baltas sniegas. taip, eilės rašosi. bet nebloginsiu jų. tipo kažkam įdomu. laukiu tokios dienos kaip 68-aisiaisiais buvo paryžiuj gegužės mėnesį. laukiu. chaoso. kai aš išeisiu vienas pasivaikščioti ir man padės, aš padėsiu, aš norėsiu padėti. kai visi eisim pėsčiom, kai kalbėsimės. kai pagaliau nebijosiu deklamuoti tą, ką parašiau.
dar laukiu besiateinančio pas mane filmo. bunuelio. aukso amžius. žvilgteliu kiek atsisiuntė "0%" sako man saulsykas. atsikvėpiu KAIP baisiai nuskriausias štatų vaikigalis besivaikigalinantis ir klausantis džimy yt uold. vis dar tos pačios dainos... [kai pabaigi tekstą daugtaškiu, jis nejučia pasidaro toks emocionaliai emocionalus ir paslaptingai paslaptingas]

Posted by vaikas at February 17, 2004 05:34 PM
Comments
Post a comment









Remember personal info?