jei kada suprasim paukščių giesmę, jie išskris ir niekada negrįš
mes galėtume suprasti, bet norim juos matyt
norim tenkint savo žibančias akis, jomis purvint plunksnas paukščių
patys nesugebėjom dangun užlipt, nes bijojom aukščio
dabar įsivaizduojam, kad sparnais paukščio skrendam
o į juos tik žiūrim, stebim, tylim, krentam
jausti gėdą mes turėtume, jei sava širdim dar jaučiam
jei savas akis dar turim, jei kvėpuojam savo plaučiais
vaikai yra kiečiausi.
kaip reikia žaisti slėpynių?
- nu... reikia eiti ten paskui slėptis. nu nueini, skaičiuoja, nueini..... aaaaaaa.... [žiūri susimąstęs į viršų linksmas mažas sutvėrimas, nes pamiršo ką kalbėjo].
o tai kas aš būsiu?
- tu eeeeik tu, tu..... nu........ aaaaaaaa [žiūri ir vėl mažas linksmas sutvėrimas, nes ir vėl pamiršo ką kalbėjo]........begemotas
o čia tavo sesė? [rodau į šalia stovinčią juokingai išsižiojusią mergaitę]
- nuuuuu čia jo mano sesėašdarturiuketurisbroliusbettietrysbroliaitaimušasiovytenįišmetėiš......... nuuuuuuuu.......... aaaaaaa..... vatkaip.
paskui susirišom kojas ir bėgom greit, virtom, bėgom, juokėmės, vėl virtom ir bėgom ir tas bičas vėl kalbėjo ir kalbėjo ir vėl pamiršo pamiršo ką kalba.
tada atėjo dar mažų sėbrų. du žaidė žaidė ir kažkuris iškūlė dantį kažkuriam. tas atsikelia visas kruvina burna ir kad juokiasi kad juokiasi. sako 'oba, dantis iškrito. ir dar kraujas bėga. gegegegegeras! [paskui išaiškėjo kad bedantis mikčioja :)]. nuėjom su bedančiu pasivaikščiot, pasikalbėjom. papasakojo kodėl mikčioja. ir visai be jokių kompleksų. pasakiau, kad man gražu kai mikčioja. gražiai šypsojos.
kad man dar kada ateitų toks pochui ant visko, koks dar neišėjo iš tų vaikų pasaulio. įkvėpia :)
nutrūkusių stygų muzika
skambanti viršuje
niekieno nepastebėta
niekieno neišgirsta
nakties triukšme
dienos ramybėje
miško bruzdesy
ir gatvės tyloje
rėksiu visa gerkle
paprastai ir nuobodžiai
niekas nesupras
ir tai bus mano žodžiai
būna dienos. būna blogos dienos. būna geros dienos. ir ypatingos. šiandien tokia. supranti, kad arba šiandien iš tikro viskas taip ypatinga, arba esi žioplas ir per vėlai pastebėjai. kad dangus visiškai kitoks negu kai žiūrėjai praeitą kartą. gražesnis. kad randasi žvaigždės. kad medžiai baisiai gražiai aplediję. kad daug kas pasikeitė ir pasidarė daug gražiau. žinau, kad kadanors atsibos, bet tai kodėl tik vieną kartą pastebėjau tokius nuostabius pokyčius? ir kodėl nei iš šio nei iš to pradėjo kurtis muzika [ar kaip ten ta pavadinti], kuri man patinka.
ir kodėl viskas atsibodo, tik sniegas neatsibodo? vis dar smagu juo klampoti, įkristi į jį ir tada dainuoti kai pilna burna sniego. viskas keista. galvoje atsiranda daina, kurios neklausiau šimtą laiko. like a rolling stone, hendrixo ir bbkingo. traškantis įrašas, kuris šiandien maloniausias. viskas keista.
įsimylėjau
pradėjau skaityti. pailsėjo galva, skaitosi. džiaugiuosi, kad ne tik skaitosi, bet dar viskas ir į galvą lenda. taip skaityti yra gerai. ir šeip viskas lenda į galvą. vėl galiu klausyti linksmo chaoso su saksofonais. paaaaagaaaaaaaaliaaaaaaaau
***
įėjau į virtuvę, kaip visada radija kažkieno palikta. čirška. kažkoks diedas kalba reklamą, sukalba ir sako telefono numerį. pabaigė, išsižiojau ir supratau, kad kartu su juo pasakiau visą telefono numerį. nei vienos tų reklamų neatsimenu. bet gal jos pačios įlenda čirškėdamos į mano makaulę ir šneka? tada neįdomu. įdomu, jei aš magas.
geras. mirė žiurkė. šiandien džiaugiuosi, kad nieko nenutuokiu apie kompus. kaip linksma taisyti tą žiurkę apie ją nieko nežinant. dabar veikia vos vos daug kartų pasakius BLET. ir dar pavarinėjus ją labai suveržus ranką. sutaisysiu. nenoriu pirkt naujos, nes būtų šūdas. jei ją sutaisysiu [neįsivaizduoju kaip], ji bus gera mano draugė. kalbėsiuos su ja, kad daugiau tokių bajerių man nedarytų. jei bus gera ir veidą nupaišysiu
1. bėgti per gilų jį, kai jo iki kelių, kilnojant aukštai kojas
2. pabusti naktį ir žiūrėti į jį
3. dainuoti įmurgdžius į jį burną
4. klausyti, kaip atsimuša jo snaigės vienos į kitas
5. laukti, kol jis iškris iš aukštai
6. šnekėti apie jį
7. jį valgyti
ir išvis sniegas ir topai ir sąrašai veža
tipo... vartau Mačernio knygutę ir ten vienos poemos pavadinimas Poeto pasikalbejimas su pegasu. ir aš pamislyjau, ką aš pasakyčiau pegasui. bet aš turbūt daugiau klausčiau.
labas pegasai. čia aš - tas, kurio tu nepažįsti. kaip sekas? kodėl tu baltas? kam tau tie sparnai? koks jausmas kai skrendi? kiek toli esi nuskridęs? atleisk man, bet apie pegasus nežinau nieko. kai buvau mažas, tas pats mažas, kuris vaikščiot nemokėjo, turėjau stiklinį pegasą, bet tada nesuvokiau kas tas pegasas o kai jau buvau gabus suvokti matyt pamiršau apie tai. o jūs esat? aišku esat. iš kur jūs daugiau galėtumėt atsirasti, jei ne iš čia pat? jūs neįrašyti visokiose gyvuliukų knygiūkštėse vien dėl to, kad neatsiradot evoliucijos būdu. mokslininkai nemėgsta gyvūnų, atsiradusių ne evoliucijos būdu. jūs atsirados iš fignia žino kur. matyt kažkas sugalvojo jus. matyt.
ar yra dangus? ar jis kada baigiasi? nu, iki.
***
ė, o jeigu zinui paimčiau intervą iš pegaso?
***
dabar arbata. visdėlto reklama apie arbatą buvo kieta. kiek ieškojau, daugiausia buvo parašyta ta pati legnda apie kinijos imperatorių ir kaip jam prikrito žolių į vandenį. px. tikėsiu. turbūt todėl, kad tingiu daugiau iškot. sakykim išsiaiškinau. ai, nu ir kaip visada gerai groja wrightas. bet šiandien ir bramborak 'skrym'. ir fak viską, kas ten pas juos toliau.